Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui A. B., nukentėjusiems A. S. ir A. J., kaltinamajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 23 val., garaže adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto, dėl asmeninių nesutarimų, su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine A. S., metu, tyčia kumščiu sudavė jai vieną smūgį į nosį, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Be to jis, 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasipriešino valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. J., panaudodamas prieš jį fizinį smurtą - tyčia dešine alkūne sudavė vyriausiajam patruliui A. J. į kairę plaštaką, tuo padarė A. J. kairės plaštakos I-o piršto sausgyslių patempimą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J., vykdžiusio tarnybines pareigas, sveikatą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo A. S.

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. vakare (duomenys neskelbtini), buvo su draugu M. B.. Abu gėrė alų ir kalbėjosi. Atėjo sugyventinė A. S., kilo žodinis konfliktas, nes ji liepė eiti namo. Nukentėjusioji išspardė jo daiktus, mojavo rankomis. Kad ją nuraminti, paėmė už abiejų rankų riešų ir pasodino ant kėdės. M. B. išėjo dar prieš kylant konfliktui. Pasodinęs nukentėjusiąją į kėdę, jis iš garažo išėjo, nuėjo iki parduotuvės „Norfa“, pasėdėjo ir grįžo į garažą. Neprisimena, kad būtų užkabinęs nukentėjusios nosį. Tyčia į nosį kumščiu nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes norėjo, kad greičiau pasibaigtų procesas.

Nukentėjusioji A. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. nuėjo į garažą, kur rado kaltinamąjį ir M. B., pastarasis išėjo. Tarp jos ir V. B. kilo žodinis konfliktas. Jie apsistumdė, pykosi, nes ji buvo neblaivi. Kaltinamasis ją ramino ir sodino ant kėdės, kumščiu sudavė į nosį ir nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas. Ji išsikvietė pagalbą, t.y. Policiją.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatoma, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. atvykus į iškvietimą, adresus (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad atvykusi pas savo sugyventinį V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), į garažą, jo prašė grįžti į namus. V. B. grįžti nenorėjo, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. B. ranka sudavė vieną smūgį A. S. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Policijos pareigūnams atvykus, V. B. įvykio vietoje nebuvo, jį policijos pareigūnai pamatė gatvėje. Sulaikant jis buvo agresyvus, bandė išvengti sulaikymo. V. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, girtumą tikrintis atsisakė. A. S. nustatytas 1,45 promilių girtumas. (1 t. b. l. 16-19)

Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. apžiūrėta įvykio vieta – Vilties g. 10, Jonava. Įvykio vietoje yra vieno aukšto pastatas su dviem vartais, automobiliui įvažiuoti. Pastato viduje lentynos su įrankiais, keltuvas, automobilis. Ant grindų yra tuščia tara – alkoholinių gėrimų skardinė, butelis. Objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. (1 t. b. l. 25-29)

Iš policijos registruojamų įvykiu registro, matyti, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 23.20 val. A. S. praneša, kad ką tik sugyventinis sudavė jai į nosį, kraujuoja. GMP atsisako. (1 t. b. l. 20-24)

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo-garso įrašai, gauti pagal užklausą UZK-402847 (policijos pareigūnų Body kamerų). Iš vaizdo įrašų matyti, kad A. S. policijos pareigūnams pasakoja: "Jam nepatiko. Į nosį trenkė ir pro duris". „Jis visą parą negrįžo namo. Sakau, iškviesiu tau mentus. Jis, kviesk. Atsiprašant, kaip piso į nosį. Nu tai va, kraujai. Aš sakau, Viliau, tau nedovanosiu.“ (1 t. b. l. 185)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltę neneigia, patvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusios įvyko žodinis konfliktas, tačiau smurto jis nenaudojo. Kad nukentėjusioji buvo sužalota patvirtina nukentėjusioji, kuri tokius parodymus duoda nuosekliai nuo pat pradžių. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, jo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo neva norėdamas paspartinti procesą, yra niekiniai, nes surinkta ir ištirta baudžiamosios bylos medžiaga įrodo, kad kaltinamasis duodamas nenuoseklius parodymus, atsisakydamas tikrintis girtumą, rodė aiškų nenorą bendradarbiauti su pareigūnais ir taip greičiau užbaigti procesą.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai –sugyventinei A. S.. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. vakare grįžo į garažą ir pastebėjo žmonių siluetus. Jam pašvietė į akis, buvo apakintas. Asmenys neprisistatė kas tokie. Kilo triukšmas, pamatęs, kad stovi Policijos automobilis, atsigulė ant žemės, beveik tuo pačiu metu prisistatė pareigūnai. Jokio fizinio kontakto, su jokiu pareigūnu nebuvo. Girdėjo šaukimą, teksto nesuprato, reikalavimų negirdėjo. Nesutinka, kad dėl jo veiksmų buvo sužalotas pareigūnas.

Nukentėjusysis A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, atvyko adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Garaže rado moterį. Atėjo kaltinamasis. Ar kaltinamajam prisistatė, neprisimena, tačiau buvo tarnyboje ir vilkėjo uniformą. Kaltinamąjį norėjo nusivesti iki automobilio, kad patikrinti girtumą ir tapatybę. Kaltinamasis paimtas už rankos, kad pavedėti agresyviai ją ištraukė ir jis tuomet pajuto skausmą rankoje, bet darbą tęsė. Kaltinamasis buvo patalpintas į automobilio laikinojo sulaikymo kamerą ir pristatytas į PK. Jis kreipėsi į Priimamąjį. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus – sklido alkoholio kvapas, veiksmai nekoordinuoti, nerišli kalba.

Liudytojas A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai datos neprisimena, dirbo su A. J.. Gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje sutiko pranešėją kruvinu veidu, kuri nurodė, kad ją sumušė vyras ar sugyventinis, kuris yra galimai garaže. Nuvykus į garažą, atėjo kaltinamasis, kuris neklausė paliepimo eiti į tarnybinį automobilį. Muistėsi, prieš jį buvo panaudotos dujos ir antrankiai. Bandant kaltinamąjį nuvesti į tarnybinį automobilį, buvo sužalotas A. J., tai sužinojo kaltinamojo sulaikymo metu. Policijos komisariate buvo bandoma nustatyti kaltinamojo girtumą, tačiau jis atsisakė. Kad kaltinamasis buvo neblaivus nustatė iš požymių – sklido alkoholio kvapas, svirduliavo.

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 23.45 val. A. J. praneša, kad Jonavos r. PK RS vyriausiajam patruliui A. J. sulaikant asmenį, įtariamą dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo sužalota ranka. (1 t. b. l. 67-70)

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyriausiasis patrulis A. J. pranešė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 23:45 val. patruliuojant r/š. "K3006" kartu su Kauno AVPK Jonavos r. PK RS vyriausiuoju patruliu A. S. buvome nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) gatvėje bendraujant su nukentėjusiąja A. S., gimusi 1973 m. gegužės 29 d. pastebėjo einantį asmenį. Paklausus A. S., ar tai jos sugyventinis, kuris prieš ją smurtavo, A. S. nurodė, kad taip. Priėjus prie minėto asmens, jo buvo paklausta, ar jis yra Vilius, asmuo teigė, kad ne. Tuomet asmeniui buvo nurodyta, kad eitų prie tarnybinio automobilio, tačiau asmuo atsisakė. Bandant paimti asmenį už dešinės rankos asmuo pradėjo priešintis sulaikomas muistėsi, bandė išvengti sulaikymo. Asmuo stipriai muistydamasis priešinosi sulaikomas ir A. J. bandant sugriebti jo dešinę ranką, asmuo besimuistydamas savo dešine ranka trenkė A. J. į kairę ranką ir tuomet pajuto skausmą kairės rankos nykštyje, tuomet pribėgo vyriausiasis patrulis A. S. ir prieš asmenį panaudojus fizinę jėgą bei spec. priemone dujas, asmuo buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Asmuo, kaip vėliau nustatyta - V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas į Jonavos r. PK. Kadangi A. J. stipriai skaudėjo kairės rankos nykštį kreipėsi į Jonavos ligoninės priimamąjį, kur buvo nustatytas piršto patempimas. Kameros Nr. BOF1EC60909C,BOF1EC609012. (1 t. b. l. 71)

Specialisto išvada Nr. G2162/2020(02) nustatoma, kad A. J. konstatuota kairės plaštakos I-o piršto sausgyslių patempimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairės plaštakos I-ą pirštą, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 5 d., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl piršto raiščių patempimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (1 t. b. l. 101-103)

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo-garso įrašai, gauti pagal užklausą UZK-402847 (policijos pareigūnų "Body" kamerų). Iš vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnams bendraujant prie tarnybinio automobilio, su A. S., link jų ateina V. B.. Prie jo prieina policijos pareigūnas – A. J. ir paklausia, ar jis yra Vilius. V. B. atsako „Ne“. A. J. V. B. ima už dešinės rankos. V. B. staigiu judesiu pasitraukia, sukdamasis visu kūnu ir, dešinę ranką pakeldamas iki pečių linijos. A. J. žengia link V. B., dešine ranka ima jam už dešinio žasto, bet V. B. žengia kelis žingsnius į priekį, traukia dešinę ranką nuo A. J.. A. J. prieina V. B. už nugaros "Duok rankas už nugaros". Vaizdo kamera, filmuojanti įvykį, priartėja labai arti, vaizdas juda, galima suprasti, kad vyksta grumtynės. Po to A. J. sako, kad jam skauda nykštį, turbūt išnarintas. (1 t. b. l. 185-188)

Įrodymų vertinimas

Nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje – pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, dviem alternatyviais būdais: 1) panaudojant smurtą, 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą ar grasinti tuoj pat tai padaryti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ir nukentėjęs asmuo vykdė tarnybos ar piliečio pareigas. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota). Teismas nustatė, jog V. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nes pasipriešino policijos pareigūnui, nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. vyriausiajam patruliui A. J. tyčia dešine alkūne sudavė į kairę plaštaką, tuo padarė A. J. kairės plaštakos I-o piršto sausgyslių patempimą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J., sveikata. Tai įrodyta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. J. konstatuota kairės plaštakos I-o piršto sausgyslių patempimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairės plaštakos I-ą pirštą, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 5 d., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl piršto raiščių patempimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Be to kaltinamojo kaltę įrodo ir liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai, kurie yra nuoseklūs ir teismui abejonių nekelia. Nukentėjusysis skausmą plaštakoje pajuto išsyk, sulaikant kaltinamąjį, kuris priešinosi, tai paliudija ne tik A. S., bet užfiksuota vaizdo-garso įraše. Kaltinamojo teiginys, kad pamatęs Policijos automobilį jis savanoriškai atsigulė ant žemės yra visiškai paneigti įraše užfiksuota medžiaga. Konstatuojama, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.??

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 114,89 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l.109-111). V. B. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs nukentėjusįjį, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (1 t. b. l.109-111). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą V. B. jį atlyginti.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Nukentėjusiajam A. J. dėl kaltų V. B. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. spalio 6 d., jam priskaičiuota ir išmokėta 1318,30 Eur ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas civilinį ieškinį grindžia rašytiniais įrodymais (1 t. b.l. 157-168). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą V. B. jį atlyginti.

Baudžiamojoje byloje Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 1133,46 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka už išmokėtą kompensaciją sužalotam pareigūnui A. J.. A. J. nedarbingumas truko nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. spalio 6 d, todėl vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, Policijos departamentas skyrė Kauno apskr. VPK išmokėti 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją A. J..

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 59 straipsnio 3 dalies 7 punktas reglamentuoja, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 26 punkte įtvirtinta nuostata, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Nustatyta, kad žala buvo padaryta dėl atsakovo neteisėto pasipriešinimo policijos pareigūnui, jo veiksmais ir dėl jo kaltės, žalą sudaro 1133,46 Eur dydžio išmokėta piniginė kompensacija. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (1t. b.l.115-148), įrodytos visos esminės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245, 6.251, 6.263, 6.280, 6.288 straipsniais, ieškovo išmokėta kompensacijos suma regreso tvarka yra priteistina ieškovui iš atsakovo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į V. B. padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (du nesunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, panaudotą šeimos nario atžvilgiu, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Vertinant V. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (2 t. b.l. 52-53), administracine tvarka baustas (2 t. b.l. 54-55), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė (2 t. b.l. 56-57). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad V. B. baustinas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus.

Iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. B. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 2566,65 Eur, esančias banko „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki bus padengti civiliniai ieškiniai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus – daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo-garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir nubausti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis, 65 straipsniu subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

1) per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

2) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

3) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

4) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti V. B. kardomąsias priemones įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. paskirtas rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

Priteisti iš V. B., gim. 1964 m. spalio 27 d. civilinio ieškinio tenkinimui:

Kauno teritorinei ligonių kasai 114,89 Eur (šimtą keturiolika eurų 89 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, įstaigos kodas 188677437, buveinės adresas A(duomenys neskelbtini), 1318,30 Eur (tūkstantį tris šimtus aštuoniolika eurų ir 30 ct) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.

Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, įstaigos kodas: 191008196, buveinės adresas: Kaunas, Vytauto pr. 91, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 1133,46 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt tris eurus 46 ct) žalos atlyginimo.

2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. B. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 2566,65 Eur, esančias banko „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus – daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo-garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.