Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nuosprendis

2022-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-844/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
1A-274-844/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
A. T.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-844/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06610-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.22.1.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.5.2; 2.4.7; 2.5.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.I. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,nuteistojo A. T. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir A. T. paskirta subendrinta 1 metams 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. T. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktos nepakeistos, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinamos A. T. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m., laikotarpiu nuo vasario 24 d., apie 18 val., iki kovo 2 d., apie 9 val., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į saugomą – aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš joje stovėjusio, nukentėjusiajam G. P. priklausančio neužrakinto automobilio ,,Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidaus, tyčia, slapta, pagrobė G. P. priklausančius daiktus: įrankių dėžę – 200 Eur vertės, automobilio ,,Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktą – 200 Eur vertės, taip pat atsuko ir nuėmė automobilio ,,Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duslintuvo dalį su jame esančiu katalizatoriumi, kurių bendra vertė 500 Eur, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. P. bendrą 900 Eur turtinę žalą.

2. Be to, A. T. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 5 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą: automobilyje „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio pusėje prie oro pagalvės polietileniniame maišelyje – 0,1434 g, bei garaže, esančiame garažų masyve už namo, esančio (duomenys neskelbtini), stiklainyje dviejuose polietileniniuose maišeliuose – 0,0316 g, iki kol 2021 m. kovo 5 d., apie 16.30 val., policijos pareigūnai atliko kratą, kurios metu rado ir paėmė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios bendras kiekis – 0,175 g.

3. Taip pat A. T. buvo kaltintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 5 d., 16.25 val. garaže, esančiame garažų masyve už namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo bei neturėdamas leidimo tyčia laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro lygiavamzdį pistoletą „Ekol Special 99“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti P. A. tipo dujiniais ir signaliniais (garsiniais) centrinio įskėlimo pistoletiniais šoviniais, iki kol 2021 m. kovo 5 d., 16.25 val. kratos metu šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pažymėjo, kad A. T. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra visiškai įrodyta, o dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, jis išteisintas konstatavus, kad nors ir A. T. neturėjo teisinio pagrindo laikyti šaunamojo ginklo, tačiau byloje nesurinkus pakankamai duomenų, jog ginklas yra tinkamas naudoti, t. y. nesant nusikaltimo dalyko, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo A. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, ir jį išteisinti, nes neįrodyta, kad A. T. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

5.1. Skunde nurodoma, kad A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nepagrįstai, jo kaltė neįrodyta, nuteistojo duoti paaiškinimai nepaneigti, abejonės nepanaikintos. Nukentėjusiojo G. P. parodymai neįrodo nuteistojo kaltės, nes jis tik nurodė, kad iš jo buvo pavogtas jo turtas, o kas tą vagystę padarė, jam nežinoma. Nuteistojo kaltės nepatvirtina nei liudytojos E. K., nei liudytojo V. T. parodymai, nei kiti bylos duomenys. Garaže rastus daiktus galėjo užnešti ir perleisti kitas asmuo. Byloje esantys vagystės vietos vaizdo įrašai nepatvirtina, kad ją įvykdė nuteistasis, nes jis nesusietas nei pagal išvaizdą, nei pagal apsirengimą. Be to, jis kaltinamas vagyste vienas, o ne su kitu asmeniu, nors vaizdo įrašuose matyti, kad vagystę įvykdė keletas asmenų.

5.2. Skunde nesutinkama ir su nuosprendžio dalimi, kuria nuteistasis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo kaltė neįrodyta, jis kaltu neprisipažino, nežino kaip rastos psichotropinės medžiagos atsirado jo automobilyje, kuris buvo neseniai pirktas, gal jos ankstesnio savininko, taip pat ne jo garaže buvo rastos psichotropinės medžiagos, kurias galimai kažkas paliko, nes į garažą atvykdavo ir pašalinių asmenų. Šie nuteistojo paaiškinimai nepaneigti ir išsamiai nenagrinėti. Nors vienas iš pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. T. teigė, kad tai amfetaminas, aiškino, kad šie rasti daiktai ir medžiagos priklauso jam, tačiau nuteistasis tai neigė, o tokiems prieštaravimams pašalinti minėtas policijos pareigūnas teisme nebuvo apklaustas. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, taip pat įrodymų, kuriais nuteistasis būtų su medžiagomis susietas (pirštų antspaudai, DNR). Pažymi, kad šios medžiagos buvo rastos paslėptose vietose, todėl nuteistasis apie jas galėjo ir nežinoti. Tai, kad nuteistojo organizme buvo rasta amfetamino požymių sudarė tik pagrindą įtarti neteisėtai laikius narkotines medžiagas, o ne nuteisti. Taigi visos abejonės dėl asmens kaltės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Ankstesnis nuteistojo teistumas negali sąlygoti kaltinamojo kaltės.

6. Prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliaciniame skunde prašoma Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. T. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, keičiant arešto bausmę į laisvės atėmimą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirti A. T. galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

6.1. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2021 m. kovo 5 d. 16.25 val., A. T. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rastas pistoletas yra šaunamasis ginklas. Tai lygiavamzdis, 9 mm kalibro „Ekol Special 99“ modelio pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti P.A. tipo dujiniais ir signaliniais (garsiniais) centrinio įskėlimo pistoletiniais šoviniais. Pistoletas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurių civilinė apyvarta yra ribojama (2021 m. kovo 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog tirti pateiktas šaunamasis ginklas susideda iš šių pagrindinių dalių: vamzdžio, rėmo su rankena, užrakto, paleidžiamojo – skeliamojo mechanizmo, grąžinamojo mechanizmo ir šovinių dėtuvės, tačiau dėl sudėtinių dalių trūkumo – grąžinamojo mechanizmo, užrakto laikiklio ir fiksatoriaus, nuleistuko traukės pistoletas šaudyti nėra tinkamas.

6.2. Apklaustas balistinį tyrimą atlikęs ir minėtą išvadą pateikęs specialistas T. V., patvirtino, kad išvadoje nurodytos pagrindinės ginklo dalys pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, yra prilyginamos C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurių civilinė apyvarta yra ribojama. Taip pat jis detalizavo, jog trūkstamos ginklo dalys – grąžinamasis mechanizmas, užrakto laikiklis ir fiksatorius, nuleistuko traukė, nėra pagrindinės ir todėl lengvai keičiamos, nereikalaujant tam specialių žinių. Specialistas paaiškino ir išvadoje nurodytą teiginį dėl pistoleto naudojimo galimumo (tinkamumo šaudyti), patvirtindamas, jog ginklas netinkamas šaudymui dėl to, kad jame trūksta papildomų ginklo dalių. Tačiau, įvertinęs esamą ginklo būklę, t. y. tai, kad pagrindinės ginklo dalys nėra deformuotos, padarė išvadą, kad ginklas nėra pripažintinas visiškai netinkamu naudoti, nes jame sudėjus trūkstamas dalis, ginklas, tikėtina, šaudymui tiktų.

6.3. Nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad inkriminuojamo neteisėtai laikyto ginklo tinkamumas naudoti, yra sąlyginis, t. y. priklausantis nuo jame trūkstamų dalių, kurių nesant, nėra galimybės patvirtinti, jog ginklas yra tinkamas šaudyti ir tuo pačiu daryti neabejotiną išvadą dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko – disponavimo tinkamu naudoti šaunamuoju ginklu. Tokios teismo išvados ne tik prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, tačiau ir kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos turiniui.

6.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginklo tinkamumą naudoti, kėlė abejones dėl pilnos komplektacijos šaunamojo ginklo, koks jis yra numatytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje, veikimo ir galimybių atlikti numatytą funkciją, t. y. šaudyti. Pažymėjo, kad visuomet tokios būklės ginklas, trūkstant tam tikrų sudėtinių dalių, nėra tinkamas pilnai atlikti savo funkcijos. Teismas nevertino aplinkybių, kad vien disponavimas pagrindinėmis ginklo dalimis, numatytomis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje, įvertinus jų tinkamumą naudoti pagal tiesioginę paskirtį, yra pakankamas, kad būtų pripažintas nusikalstama veika, o disponavimas tokiomis ginklo dalimis – veikos dalyku. Šioje byloje tyrimo rezultatai pagrindinių pistoleto „Ekol Special 99“ dalių funkcionalumu abejonių nekelia, t. y. įvertinus ginklo pagrindinių dalių konstrukcijas, darytina išvada, kad jos yra tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pvz. kitiems ginklams). Tokias aplinkybes patvirtino ir balistinį tyrimą atlikęs specialistas, iš kurio paaiškinimų matyti, kad pagrindinės ginklo dalys nėra deformuotos ar kitaip paveiktos, jokių papildomų sąlygų ginklo pagrindinėms dalims specialistas nekėlė ir abejonių dėl pilno jų funkcionavimo bei tinkamumo naudoti neišsakė. Tuo tarpu teismas, vertindamas ginklo tinkamumą šaudyti, rėmėsi ginklo, kaip visumos, samprata ir byloje nesant objektyviai patvirtintai ginklo veikimo galimybei pašalinus esamus defektus, t. y., pagrindines šaunamojo ginklo dalis sujungus su kitomis papildomomis dalimis, darė sąlyginę ginklo veikimo išvadą. Tačiau šiuo atveju, kaltinimas A. T. yra grindžiamas kitomis aplinkybėmis – jis yra kaltinamas disponavęs pagrindinėmis ginklo dalimis, kurios, įvertinus byloje gautus duomenis, yra pakankamos išvadai dėl jų tinkamumo naudoti ir disponavimas kuriomis, neturint reikalingo leidimo, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Grėsmė visuomenės saugumui siejama ne tik su neteisėtu ginklo laikymu pas asmenį, bet ir su galimybe ginklo dalims patekti į apyvartą, pvz. pritaikant jas neveikiančiam ginklui ar sukomplektuojant perdarytuose ginkluose. Pavojų kelia neteisėta (neįmanoma nustatyti) ginklų apyvarta, dėl ko visuomenės saugumui užtikrinti yra reikalinga valstybinė tokių ginklų ir jų pagrindinių dalių kontrolė.

6.5. Prokurorės vertinimu, A. T. nurodytos aplinkybės, kad ginklą jis rado žvejodamas krūmuose ir juo atidarinėjo alaus butelius, nemažina šio ginklo (pagrindinių jo dalių) pavojingumo ir kelia grėsmę valstybėje nustatytai disponavimo ribotos civilinės apyvartos daiktais tvarkai. Ginklų apyvartos užtikrinimas ir ginklų pagrindinių dalių kontrolė dėl A. T. neveikimo (leidimo ginklui neturėjimo ir neatliktos tinkamos šių daiktų registracijos) buvo pažeista, o tuo pačiu sukelta rizika visuomenės saugumui. Jokių papildomų duomenų šiai išvadai patvirtinti nereikia.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad A. T. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Prokurorės apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atkreipdama dėmesį, kad apeliaciniame skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes prašant paskirtas bausmes nuteistajam subendrinti apėmimo būdu turi būti nurodyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ne 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistojo apeliacinį skundą prokurorė prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl nuteistojo A. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

9. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Be to, pažymima, kad tyrimo duomenų, kaip ir įrodymų, vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų tyrimo aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas tyrimui aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pateikto apeliacinio skundo turinį matyti, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde neigiama A. T. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 259 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, įvertinus tai, kad jokių objektyvių jo kaltę paneigiančių įrodymų nuteistasis ir jo gynyba nenurodo, spręstina, kad tokiu būdu jis tik savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siekia išteisinimo šioje baudžiamojoje byloje.

11. Tuo tarpu atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus, jų kontekste įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą nuteistojo iškeltų versijų vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados padarytos vadovaujantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, o baudžiamoji byla A. T. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiojo G. P. ir liudytojos E. K. parodymai, BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojo V. T. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kurios patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Atkreiptinas nuteistojo ir jo gynybos dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimą, diskrecija, o dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos.

12. Pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nors savo kaltę jis neigia. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kaltinimą dėl vagystės grindė teisme apklausto nukentėjusiojo G. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2021 m. pavasarį, tikslaus laiko nukentėjusysis neprisiminė, iš jo automobilio „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikomo uždaroje teritorijoje, buvo pavogta įrankių dėžė, duslintuvo dalis su katalizatoriumi bei automobilio raktelis iš automobilio daiktadėžės. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 22–24). Nukentėjusysis nurodė, kad vagystes iš automobilių vykdo kaimynystėje gyvenantis nuteistasis. Atliktos kratos duomenimis nustatyta, kad iš nuteistojo naudojamo garažo (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta žalios spalvos įrankių dėžė bei automobilio „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktelis su „Volvo“ metaliniu pakabuku (1 t., b. l. 115–151). Šiuos rastus ir paimtus daiktus nukentėjusysis atpažino (2021 m. kovo 24 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, 1 t., b. l. 76–77), o 2021 m. balandžio 15 d. papildomai apžiūrėjus nukentėjusiojo automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas ir pas nuteistąjį garaže rastas bei paimtas automobilio užvedimo raktelis, kuriuo nukentėjusiojo minėtas automobilis buvo tinkamas užvesti šią transporto priemonę (1 t., b. l. 78–82). Tai, kad šie daiktai yra ne teisėtos garažo savininkės liudytojos E. K. ar liudytojo V. T. patvirtina jų parodymai, kuriais jie patvirtino, jog garaže jų asmeninių daiktų nebuvo. Iš byloje esančios 2021 m. vasario 25 d. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties turinio pagrįstai spręsta, kad būtent nusikaltimo padarymo laikotarpiu buvo sudarytas metalo laužo pardavimo sandoris, kurio metu už sutartą kainą parduotas katalizatorius, kuris nukentėjusiojo parodymų pagrindu, buvo pavogtas iš automobilio kartu su automobilio duslintuvo dalimi. Apeliaciniame skunde kvestionuojamos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės įrodytinumo, tačiau su tuo sutikti nėra jokio pagrindo. Šios aplinkybės, kurios patvirtintos rašytiniais įrodymais, visiškai pagrįstai teismui suponavo išvadą, kad vagystę įvykdė nuteistasis.

13. Nuteistojo paaiškinimą, jog šiuos kratos metu rastus ir paimtus iš jo naudojamo garažo daiktus, jis įsigijo iš kito asmens, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Priešingai, būtent skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis juos (įrankių dėžę, duslintuvo dalį su katalizatoriumi bei automobilio raktelį) pavogė iš nukentėjusiojo automobilio, buvusio uždaroje teritorijoje. Pats nukentėjusysis nuo pat pradžių kėlė įtarimus, kad šiuos nukentėjusiajam priklausančius ir automobilyje buvusius daiktus pavogė nuteistasis. Atliekant pareiškimo patikrinimo aplinkybes ir atlikus procesinius veiksmus (kratą) įtarimai pasitvirtino, o kaltininko kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu.

14. Nuteistasis savo kaltę neigia byloje esančių vaizdo įrašų analize, kur pasak jo, nėra pagrindo konstatuoti, kad vaizdo įraše vienas iš matomų asmenų yra nuteistasis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo įrodymu pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio ir negrindžia. Nuteistojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais ir tinkamai įvertintais rašytinais įrodymais bei nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurių patikimumu nesuabejota. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. T. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia asmens kaltę pagrobus svetimą turtą įsibraunant į saugomą teritoriją.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl A. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kadangi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynyba, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

16. Analizuojant bylos medžiagą dėl nuteistajam inkriminuotos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nustatyta, kad nuteistojo naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata dėl narkotinių medžiagų paieškos pasitelkiant kinologą su tarnybiniu šunimi. Minėtų pareigūnų pagalba A. T. naudojamame garaže buvo rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos, kurias patvirtino specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90–93). Psichotropinės medžiagos – amfetamino buvo rasta ir atlikus nuteistajam šlapimo tyrimą (1 t., 109). Šios aplinkybės bei tai, kad nuteistasis ir anksčiau jau buvo teistas už psichotropinių medžiagų laikymą (4 t., 46-49), pirmosios instancijos teismui pagrįstai suponavo išvadą, kad A. T. laikė šią psichotropinę medžiagą pas save be tikslo ją platinti. Jo kaltė įrodyta 2021 m. kovo 5 d. pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl sulaikytų asmenų ir dėl tarnybinio šuns panaudojimo, 2021 m. kovo 5 d. kratos protokolu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nelaikytini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė dėl šio baudžiamojo nusižengimo yra neįrodyta.

17. Nuteistasis nurodo, kad nežino, iš kur ir kaip atsirado psichotropinė medžiaga jo garaže ir automobilyje. Psichotropinė medžiaga rasta paslėptose vietose, todėl galėjo jos ir nematyti. Nerasti jokie jo pirštų pėdsakai ar jo DNR ir pan. Tačiau 2021 m. kovo 5 d. policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime „Dėl sulaikytų asmenų“ nurodyta, kad nuteistasis patvirtino, jog visi daiktai, esantys garaže, priklauso jam. Abejoti šia aplinkybe teismas neturi pagrindo, kadangi iš liudytojos E. K. parodymų nustatyta, jog ji jai nuosavybės teise priklausantį garažą perleido naudotis nuteistajam, nesant jokių jos daiktų garaže. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. T., kurio parodymai teisme buvo perskaityti, taip pat patvirtino, kad visi daiktai, buvę garaže, yra A. T., nei jo paties, nei E. K. daiktų garaže nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams ir paklausus kam priklauso daiktai garaže nuteistasis patvirtino, kad daiktai yra jo. Tai yra užfiksuota ir policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime. Todėl pagrindo abejoti policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis nėra. Kitų tai paneigiančių objektyvių duomenų nėra. Esant įrodymų visetui dėl nuteistojo kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nepagrįsti ir kiti šiame nuosprendžio punkte nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kadangi jie laikytini kaip gynybiniai, siekiant išvengti kilusios baudžiamosios atsakomybės. Ankstesnis apelianto teistumas už analogišką nusikalstamą veiką teismui nesąlygojo jo kaltės, tačiau tik sustiprino teismo vidinį įsitikinimą šioje baudžiamojoje byloje surinktų jo kaltės įrodymų pasitvirtinimą ir teisingą inkriminuojamos veikos kvalifikavimą.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai A. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

19. Apibendrinus visa kas aukščiau nurodyta, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. T. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio ir BK 259 straipsnio 2 dalį yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti A. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis skundžiamoje dalyje paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prokurorės apeliacinio skundo.

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. T. išteisino pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

21. Išteisindamas A. T. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog pas kaltinamąjį A. T. rastas šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Tokia išvada grindžiama 2021 m. kovo 26 d. specialisto išvada (2 t., b. l. 68–74) bei teisme apklausto specialisto T. V. paaiškinimais (5 t., b. l. 10-12) ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl šaunamojo ginklo, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumo naudoti pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-689/2021). Konstatuota, kad nors A. T. neturėjo teisinio pagrindo laikyti šaunamojo ginklo, tačiau byloje nesurinkus pakankamai duomenų, jog ginklas yra tinkamas naudoti, teismas negali daryti išvados, jog jo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kadangi nėra nusikaltimo dalyko.

22. Prokurorė apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka. Akcentuoja, kad rastas pas A. T. pistoletas yra šaunamasis ginklas, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurių civilinė apyvarta yra ribojama. Šaunamaisiais ginklais Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Teisme apklaustas balistinį tyrimą atlikęs ir išvadą pateikęs specialistas T. V., patvirtino, kad išvadoje nurodytos pagrindinės ginklo dalys pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, yra prilyginamos C kategorijos šaunamiesiems ginklams, o trūkstamos ginklo dalys – grąžinamasis mechanizmas, užrakto laikiklis ir fiksatorius bei nuleistuko traukė, nėra pagrindinės ir todėl lengvai keičiamos, nereikalaujant tam specialių žinių. Disponavimas pagrindinėmis ginklo dalimis, numatytomis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje, įvertinus jų tinkamumą naudoti pagal tiesioginę paskirtį, yra pakankamas, kad būtų pripažintas nusikalstama veika, o disponavimas tokiomis ginklo dalimis – veikos dalyku. Būtent pagal kaltinamąjį aktą A. T. ir buvo kaltintas dėl disponavimo pagrindinėmis ginklo dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. T. paaiškino, kad jis ginklą rado žvejyboje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) marių, krūmuose, matė, kad ginklas buvo ne pilnos sudėties, jį pasiėmė, naudojo garaže kaip atidarytuvą alaus buteliams atidaryti. Jei ginklas būtų buvęs pilnos sudėties, nežino ar būtų jį pasiėmęs (5 t., b. l. 12-14).

24. 2021 m. kovo 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl sulaikytų asmenų“ duomenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 5 d. tikrinant informaciją ir atvykus į garažų masyvą, adresu (duomenys neskelbtini) g. už (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), pastebėti trys asmenys prie atidarytų garažo vartų, tarp kurių buvo A. T.. Asmenys iš garažo į puspriekabę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nešė ir krovė įvairius daiktus. Bendraujant su asmenimis, pro atidarytus garažo vartus, buvo pastebėtas viduje ant stalo gulintis daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą. A. T. paaiškino, kad visi daiktai, esantys garaže, priklauso jam (1 t., b. l. 101).

25. 2021 m. kovo 5 d. kratos, patvirtintos 2021 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atliktos A. T. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu garažo patalpose rastas ir paimtas „EKOL Special 99“ modelio pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115–151).

26. 2021 m. kovo 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas. Tai lygiavamzdis, 9 mm kalibro, „Ekol Special 99“ modelio pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti P.A. tipo dujiniais ir signaliniais (garsiniais) centrinio įskėlimo pistoletiniais šoviniais, pistoletas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pistoleto grąžinamasis mechanizmas, užrakto laikiklis ir fiksatorius, nuleistuko traukė išimti ir tirti nepateikti. Dėl šių dalių trūkumo pistoletas šaudyti netinkamas. Pistoletas nėra draudžiamas civilinėje apyvartoje, jo apyvarta yra ribojama. Pistoletas yra Turkijos pramoninės gamybos. Pistoleto numeris yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 68-74).

27. Specialisto paaiškinimo protokolo turinys patvirtina, kad apklaustas specialistas T. V. paaiškino, jog pistoleto pagrindinės dalys yra vamzdis, rėmas ir užraktas, tirti pateiktas pistoletas turi visas pagrindines dalis. Pistoleto grąžinamasis mechanizmas, užrakto laikiklis ir fiksatorius, nuleistuko traukė išimti ir tirti nepateikti, tačiau šios dalys gali būti lengvai pakeičiamos, tam specialių žinių nereikia, tai nėra pagrindinės ginklo dalys. Visos trys pagrindinės pateiktos ginklo dalys priskiriamos C kategorijos šaunamiesiems ginklams, jų civilinė apyvarta yra ribojama. Tirti pateiktas pistoletas nėra pripažintinas visiškai netinkamu naudoti, nes sudėjus trūkstamas dalis, tikėtina šaudymui tiktų (2 t., b. l. 77–78).

28. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas T. V. palaikė pateiktą išvadą ir paaiškino, kad aplinkybę, jog ginklas tinkamas šaudyti nustato iššaunant iš ginklo. Specialisto išvadoje parašė, kad netinkamas šaudyti dėl to, jog trūko ginklo dalių, todėl iš tyrimui pateikto ginklo šauti nebandė. Išvadą, jog ginklas tiktų šaudyti darė iš to, kad pagrindinės ginklo dalys nebuvo deformuotos (5 t., b. l. 10–12).

29. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Kiekvieno iš jų pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Neteisėtas šaunamojo ginklo įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jo pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas – tai jo turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jo su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 dalimi šaunamasis ginklas, tai ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 66 dalį šaunamojo ginklo dalis, tai šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių.

31. Nagrinėjamu atveju A. T. teismui nurodė, kad šaunamąjį ginklą rado žvejyboje ir jį laikė garaže, naudodamas kaip atidarytuvą buteliams atidaryti. Iš 2021 m. kovo 26 d. specialisto išvados turinio bei specialisto T. V. paaiškinimų nustatyta, kad tyrimui buvo pateiktas pistoletas, kuris yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pistoletas nėra draudžiamas civilinėje apyvartoje, tačiau jo apyvarta yra ribojama. Pistoleto pagrindinės dalys yra vamzdis, rėmas ir užraktas. Tyrimui pateiktas pistoletas turi minėtas pagrindines jo dalis. Tai, kad specialiam tyrimui pistoletas buvo pateiktas be grąžinamojo mechanizmo, užrakto laikiklio ir fiksatoriaus, nuleistuko traukės nepaneigia šaunamojo ginklo apibrėžimo, kaip kad numatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir jo tinkamumo naudoti pagal paskirtį, t. y. šaudyti. Sutinkamai su prokurorės apeliacinio skundo argumentais A. T. disponavo pagrindinėmis šaunamojo ginklo dalimis neturėdamas reikiamo leidimo dėl ko jo veikoje yra nusikaltimo objektyvieji požymiai, t. y. jis neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro lygiavamzdį pistoletą „Ekol Special 99“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti P. A. tipo dujiniais ir signaliniais (garsiniais) centrinio įskėlimo pistoletiniais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C ginklų kategorijai.

32. BK 253 straipsnio 1 dalyje inkorporuoto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo įgijimo ir (ar) laikymo pradžios momento. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. A. T. neteisėtai įgytą ginklą neteisėtai laikė suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarė ir norėjo taip veikti. Taigi nagrinėjamoje byloje formaliai nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas: A. T. rado ir garaže laikė šaunamąjį ginklą, priskiriamą C kategorijai, tinkamą šaudyti; objektyvusis požymis – neteisėtas įgijimas ir laikymas: šiam ginklui laikyti radimo metu jis neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – A. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

33. Nagrinėjamoje byloje aukščiau ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad A. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 5 d., 16.25 val. garaže, esančiame garažų masyve už namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo bei neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro lygiavamzdį pistoletą „Ekol Special 99“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti P. A. tipo dujiniais ir signaliniais (garsiniais) centrinio įskėlimo pistoletiniais šoviniais, iki kol 2021 m. kovo 5 d., 16.25 val. kratos metu šaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

34. Nustačius, kad A. T. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai, jis pripažintinas kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir jam skirtina bausmė.

35. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

36. Skirdama bausmę A. T., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant A. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas trečią kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (4 t., b. l. 35–40), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 50–75). Nuteistasis nevedęs, užsiimantis individualia veikla. Duomenų apie A. T. nepakaltinamumą nėra (4 t., b. l. 78, 79). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. T. skirtina su laisvės atėmimu susijusi BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį artimą minimaliam – 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi A. T. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti jam subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi A. T. paskirtą subendrintą bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su jam skirta bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti A. T. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo A. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi A. T. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti jam subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi A. T. paskirtą subendrintą bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su jam skirta bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti A. T. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDanutė GiačaitėVaidas Vasiliauskas