Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui R. D., ieškovo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovei D. D., atsakovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, trečiajam asmeniui R. N., institucijos, duodančios išvadą byloje atstovei Z. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo R. D. ieškinį atsakovei D. D., išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB „Citadele“ bankas, AB DNB bankas, AB „Swedbank“, AB bankas „Snoras“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, R. N., AB „Lietuvos dujos" UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos“ neprieštarauja, kad turimą įsiskolinimą Biurui D. D. ir R. D. padengtų lygiomis dalimis,

Trečiasis asmuo R. N. teismo posėdžio metu ieškovo reikalavimą palaikė ir prašė pripažinti skolinį įsipareigojimą jai abiejų sutuoktinių solidaria prievole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir šalių kaltės

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismui posėdžio metu paaiškino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokinius ryšius nutraukė 2009 metais, kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Šeima pateko į sunkią finansinę padėtį, susijusią su nekilnojamojo turto rinkos krize, ieškovas prarado verslą, už skolas iš varžytinių parduotas bendrai įgytas namas. Nurodo, kad sunkiausiu metu iš sutuoktinės nesulaukė supratimo, palaikymo, sutuoktinė nebuvo lojali, todėl šeimoje pradėjo nesutarimai. Nurodo, kad atsakovė paliko jį, su vaikais išėjo iš namų.

Atsakovė sutiko su ieškovo nuomone, kad nebėra galimybės išsaugoti šeimos, tačiau ji nurodė, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas elgėsi egoistiškai, mėgo švaistyti pinigus, nesitarė su ja nei dėl verslo, nei dėl pinigų, nei dėl vaikų auklėjimo. Vertėsi verslu, susijusiu su nekilnojamuoju turtu, įtikino ją paimti paskolą namui pirkti, o vėliau namas buvo parduotas iš varžytinių. Be to sutuoktinis gyvendamas su ja gyveno ir su kita moterimi, todėl ji su vaikais išėjo iš namų ir apsigyveno pas savo tėvus. Šiuo metu ieškovas su kita moterimi augina dviejų metukų dukrą. Įskaitant laikotarpį iki vaiko gimimo tai rodo, kad ieškovas buvo neištikimas ilgą laiką. Atsakovė nurodo, kad ieškovas jai nežinant yra prisiėmęs paskolų, mano, kad dalį paskolintų pinigų panaudojo savo naujosios šeimos poreikių tenkinimui, sugyventinės buto įrengimui, nors iš atsakovės atlyginimo teismo antstolis išskaičiuoja už ieškovo skolas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 1993 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (t.1, b.l. 32), santuokoje gimė du sūnūs: A. D. - 1994 m. vasario 15d. ir E. D. - 1999 m. rugsėjo 18 d. (t.1, b.l. 9-10).

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys skyrium gyvena nuo 2009 metų vasaros, ieškovas turi kitą faktinę šeimą, joje augina dukrą, o tai rodo, kad šalių šeimos išsaugoti neįmanoma.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato Civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas įvertinęs įrodymus, susijusius su ieškovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nenutraukęs santuokos ir pradėdamas gyventi su kita moterimi, susilaukęs su ja dukros, ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santykiai su kita moterimi nenutraukus santuokos vertinami kaip šeimos palikimas, todėl daroma išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis 3dalis).

Nutraukus santuoką sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės D., D. (Civilinio kodekso 3.69 straipsnis 1 dalis).

Išlaikymo vienas kitam sutuoktiniai nereikalauja. Priteisti neturtinę žalą neprašo.

Dėl sūnaus gyvenamosios vietos ir išlaikymo

Ieškovas ir atsakovė sutinka, kad nepilnamečio sūnaus E. D., gimusio 1999 m. rugsėjo 18 d., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jos gyvenamoje vietoje. Ieškovo manymu gyvendamas kartu su mama E. yra jam įprastoje aplinkoje, jį su atsakove sieja glaudesnis psichologinis ryšys. Atsakovė nurodo, kad šeimai faktiškai iširus abu vaikai apsigyveno kartu su motina, teigia, kad nedaro ieškovui kliūčių bendrauti su sūnumi. Nei vienas iš tėvų neprašo, kad būtų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka.

Nepilnamečio šalių sūnaus E. D. išlaikymo klausimas yra išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (t.1, b.l. 21-24), kuriuo iš tėvo R. D. priteista kas mėnesi po 400,00 Lt sūnaus E. išlaikymui iki jo pilnametystės. Nei vienas iš šalių išlaikymo dydžio keisti nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nesvarstytinas.

Institucijos, duodančios išvadą, atstovės manymu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio interesus.

Nesant ginčo tarp šalių nepilnamečio E. D. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jo mama D. D. motinos gyvenamojoje vietoje.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad būdami santuokoje jokių kitų dalintinų nekilnojamų bei kilnojamų daiktų neįgijo. Teismo posėdžio metu žodžiu paaiškino, kad gyvendami santuokoje kelis kartus keitė blogesnį butą į geresnį, buvo įgiję namą (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, jį remontavo, tačiau neįvykdžius skolinių įsipareigojimų bankui, namas buvo parduotas iš varžytinių. Šiuo metu turimus kilnojamus daiktus sudaro asmeniniai sutuoktinių daiktai ir nepilnamečio vaiko daiktai. R. D. vardu įregistruota individuali įmonė ,.ATAPOLAS", kurios veikla sustabdyta, įmonės vertė lygi nuliui, šią įmonę ieškovas prašo priteisti jam.

Atsakovė nurodo, kad gyvendami santuokoje su ieškovu jie buvo įgiję nekilnojamojo turto, tačiau šiai dienai jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo santuokinio turto, išskyrus ieškovo vardu registruotą individualią įmonę, neturi. Ji neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ši įmonė „ATAPOLAS" būtų priteista ieškovui R. D., kompensacijos už šią įmonę nepageidauja.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad nei ieškovas R. D., nei atsakovė D. D. registruojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (t.1, b.l. 11-16). Žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), priklausiusio šalims, pardavimo iš varžytynių faktą įrodo protokolas (t.1, b.l. 41-44). Ieškovo vardu 1998 m. rugsėjo 2 d. yra registruota R. D. individuali įmonė „ATAPOLAS", įmonės kodas 141725252, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Įmonės vardu nekilnojamųjų daiktų registruotų nėra, įmonė atleista nuo deklaracijų pateikimo (t.1, b.l. 17-19). Tarp šalių nesant ginčo nėra jokio pagrindo netenkinti reikalavimo individualią įmonę pripažinti asmenine R. D. nuosavybe.

Šalys pripažįsta, kad turi neįvykdytus įsipareigojimus pagal abiejų ar asmenines prievoles. Šalių skolinius įsipareigojimus patvirtina antstolių vykdomų skolinių įsipareigojimų sąrašas (t.1, b.l. 34-37).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Taigi, išklausius šalių paaiškinimus ir išnagrinėjus pateiktus rašytinius įrodymus bei nustačius, kad šalys turi tik prievolinius įsipareigojimus bei nesutaria dėl atsakomybės kreditoriams pagal prievoles, nustatytinas kiekvienos prievolės pobūdis.

Dėl skolos Reginai Nosirevai

Ieškovas nurodo, kad antstolė M. T. vykdomojoje byloje vykdo 75364 Lt išieškojimą iš R. D. kreditorės R. N., naudai. Prašo pripažinti, kad ši prievolė yra solidari jo ir atsakovės prievolė bei padalinti šią prievolę jam ir buvusiai sutuoktinei lygiomis dalimis. Paaiškino, kad pinigus pasiskolino namo pirkimui bei remontui, tačiau negali konkretizuoti, kokias pinigų sumas ir kam išleido. Dalį pinigų įnešė kaip išankstines įmokas bankui, tačiau tikslių sumų ir datų nurodyti negali.

Atsakovė D. D. parodė, kad pinigų iš R. N. nesiskolino, apie skolą sužinojo tik tada, kai R. N. atėjo ieškoti negrąžintos skolos. Kiek jai žinoma ieškovas ir R. N. dalyvavo bendrame nekilnojamojo turto versle, mano, kad paskolinti pinigai galėjo būti panaudoti verslui ar asmeniniams ieškovo reikalams, nes perkamam namui ir namo remontui pinigus skolinosi iš banko.

Trečiasis asmuo R. N. prašo nustatyti, kad prievolė jai yra solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė. Parodė, kad abu sutuoktinius pažinojo kaip puikią šeimą, jos sūnus yra dirbęs nekilnojamojo turto srityje kartu su R. D.. Pinigus skolino ne pirmą kartą, R. grąžindavo ir vėl pasiskolino, tačiau raštelių vienas kitam nerašydavo, nes pasitikėjo. Tą sumą, kuri yra negrąžinta, paskolino abiem sutuoktiniams namo pirkimui. Žino, kad pinigai buvo panaudoti šeimos reikalams: name buvo padarytas geras remontas, matė, kai buvo atėjusi į namus reikalauti skolos. Kai skolos negrąžino, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovu nurodė tik R. D.. Teisme su R. D. sudarė taikos sutartį. Antstolė M. T. pagal teismo patvirtintą taikos sutartį vykdo išieškojimus.

Rašytiniai dokumentai įrodo, kad 2010 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens R. N. civilinėje byloje (t.1, b.l. 163).

Sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Nutarime nurodoma, kad bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tokiu atveju ieškovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais: nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui duomenų, kada tiksliai atsirado tarp šalių skoliniai santykiai, kokios sumos buvo skolinamos ir grąžinamos, kada ir kokiems tikslams buvo pasiskolinta pakartotinai. Ieškovas nurodė, jog paskolos dalį panaudojo kaip avansą namo pirkimui, tačiau teismui nepateikė preliminarios būsto pirkimo pardavimo sutarties, nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais neįrodė, kokie darbai buvo atliekami pagerinant įsigytą būstą, kokios sumos ir iš kur gautų pinigų buvo panaudoti tam reikalui. Vertinant tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklosčiusius santykius atsižvelgiama į tą aplinkybę, jog trečiais asmuo R. N. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir skolininku nurodė tik R. D. . Byloje sudarydama taikos sutartį, žinodama, kad R. D. yra santuokoje ir, kaip nurodo šios bylos nagrinėjimo metu, kreditą įgijo šeimos poreikių tenkinimui, į bylą solidaria atsakove D. D. neįtraukė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimas prievolę kreditorei R. N. pripažinti solidaria, netenkintinas.

Dėl kreditinių įsipareigojimų Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui

Ieškovas prašo pripažinti, kad skola Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui yra solidari abiejų sutuoktinių.

Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad prievolė bankui turėtų būti asmeninė ieškovo prievolė.

Trečiasis asmuo bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nurodo, kad abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai bankui.

Nustatyta, kad tarp Banko ir ieškovo R. D. 2007-02-21 buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/02/170L. Pagal 2007-02-21 laidavimo sutartį LBK 07/02/170L laidavo atsakovė D. D.. 2005-12-01 ir 2006-12-15 Bankas su R. D. taip pat buvo sudaręs Prašymus – sutartis išduoti mokėjimo kortelę, kurių pagrindu R. D. buvo išduotos MasterCard kortelės su nustatytu limitu (t.1, b.l. 100-101). Bankas nurodo, kad visos minėtos sutartys buvo nutrauktos, bankui įkeistas turtas parduotas, visi skoliniai įsipareigojimai bankui lieka solidariomis prievolėmis bankui. Atsakovė D. D. pati pripažįsta, kad važiavo su sutuoktiniu į banką Nordea, pasirašė sutartyje. Už skolą Bankui buvo įkeistas sutuoktinių nekilnojamasis turtas, kuris pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį (t. 1, b.l. 39-40) buvo parduotas iš varžytynių (t.1., b.l. 41-42). Iš paminėtų procesinių dokumentų ir vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01221, vykdomos antstolio Jono Petriko, matyti, kad procese dalyvavo abu sutuoktiniai. Duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi kreditavimo sutartis ar skundusi teismo priimtus procesinius sprendimus ar antstolio vykdymo veiksmus, į bylą nepateikta. Esant šioms aplinkybėms skola bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui laikytina solidaria šalių prievole bankui.

Atmestinas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad šią prievolę po santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai turi vykdyti lygiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad solidarioji prievolė atsirado sutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl turi pasirinkti tokį turto padalijimo būdą ir nustatyti tokias sutuoktinių dalis, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (2010 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010). Bankui nesutinkant tarp sutuoktinių padalinti neįvykdytą prievolę, abu sutuoktiniai ir po santuokos nutraukimo kreditoriui lieka solidariais skolininkais (Civilinio kodekso 6.6 straipsnis, Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis).

Iš 2010 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo (t. 1, b.l. 168) matyti, kad šiuo sprendimu iš R. D. buvo priteista 146,85 Lt skola bei 66,00 Lt bylinėjimosi išlaidų to paties kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai.

Šiuo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir antstolio A. Selezniovo žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/11/01219. Iš sprendimo ir vykdomosios bylos matyti, kad atsakovė į procesą dėl skolos priteisimo įtraukta nebuvo, paskoliniai santykiai tarp banko ir ieškovo atsirado 2005 m. gegužės 16 d. sutarties dėl kreditinės kortelės išdavimo pagrindu. Konkrečių duomenų, kad paskola buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti į bylą nepateikta, todėl skola bankui šioje dalyje laikytina asmenine R. D. prievole (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis).

Dėl kreditinių įsipareigojimų AB „DNB Bankas"

Ieškovas nurodo, kad skola AB „DNB Bankas" yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė ir prašo šią prievolę padalinti lygiomis dalimis.

Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, nurodo, kad paskola bankas suteikė būstui įsigyti, prieš banką jie abu yra solidarūs skolininkai.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu padalinti prievolę atsakovams lygiomis dalimis. Nurodo, kad abu kredito gavėjai prisiėmė atsakomybę už prievolių pagal minėtą sutartį įvykdymą, todėl privalo solidariai atsakyti bankui iki visiško skolinių įsipareigojimų įvykdymo, nekeičiant minėtos sutarties sąlygų.

AB „DNB Bankas" pagal 2006 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/2303-40 R. D. ir D. D. suteikė 40000 litų vartojimo kreditą (t.1, 59-66).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju solidarioji skolininkų prievolė bankui atsirado šalių susitarimu, sutartis su banku nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloj Nr. 3K-P-186/2010 išaiškinta, kad solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir nustatyti, kad ši solidarioji prievolė bankui būtų vykdoma lygiomis dalimis.

Dėl skolos AB „Lietuvos dujos"

Ieškovas nurodo, kad pagal bendras sutuoktinių prievoles esamiems kreditoriams abu sutuoktiniai atsako solidariai, o prievolė padengti turimus įsiskolinimus po santuokos nutraukimo lieka abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, todėl 3701,44 Lt dydžio skolą AB „Lietuvos dujos" už sunaudotas gamtines dujas jis prašo padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.

Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad skola AB „Lietuvos dujos" atsirado tuo metu, kai ji namuose, (duomenys neskelbtini), nebegyveno, o namą ieškovas buvo išnuomojęs nuomininkams, kurie privalėjo atsiskaityti už dujas, elektrą ir vandenį.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos" nurodo (t.1, b.l. 181-182), kad gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis 2007 m. birželio 4 d. buvo sudaryta su R. D.. Skola atsirado už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 iki 2012 m. gegužės 11 d. ir buvo priteista iš R. D. 2012 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (t.1, b.l. 169).

Abi šalys pripažįsta, kad tuo laikotarpiu, kai susidarė įsiskolinimas, atsakovė su vaikais namuose nebegyveno. 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime (t. 1, b.l. 21-24), konstatuojama, kad D. D. su vaikais gyvena atskirai. Name skolos susidarymo metu negyveno ir ieškovas, tačiau iš preliminarios nuomos sutarties ( t.2, b.l. 7) matyti, kad būtent ieškovas buvo sudaręs namo nuomos sutartį pagal kurią nuomininkai įsipareigojo sumokėti už sunaudotas dujas. Teismo procese dėl skolos priteisimo atsakovė taip pat nedalyvavo, į procesą nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad skola už gamtines dujas susidarė tenkinant šeimos poreikius, todėl nėra pagrindo įsiskolinimą laikyti solidaria prievole ir ją dalinti lygiomis dalimis, taip kaip prašo ieškovas.

Dėl skolos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui

Ieškovas mano, kad skola Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui yra solidarioji ir po santuokos nutraukimo tarp jo ir buvusios sutuoktinės turi būti padalinta lygiomis dalimis. Nurodo, jog turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė kitam asmeniui maždaug prieš dešimt metų, tačiau tinkamai neįformino pirkimo – pardavimo sutarties. Asmuo su jo vardu registruota transporto priemone sukėlė autoįvykį, todėl teismas žalą atlyginti priteisė ir iš jo. Mano, kad automobilis buvo šeimos turtas, todėl sutuoktiniams atsirado solidari prievolė.

Atsakovė nurodo, kad skola turi būti pripažinta asmenine ieškovo prievole. Ji nėra turėjusi automobilio, automobilio (duomenys neskelbtini) pirkime – pardavime nedalyvavo, apie vairuojant šį automobilį padarytą žalą sužinojo tik tada, kai buvo pradėtas išieškojimas pas antstolį.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras neprieštarauja, kad skola būtų išieškota lygiomis dalimis (t. 1, b.l. 108).

Iš vykdomųjų bylų matyti, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomas 12618,20 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05332 ir 189,50 Lt išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05333 kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai. Vykdomosios bylos pradėtos pagal 2010 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo solidariai iš bendraatsakovių I. K. ir R. D. priteista 12618,20 Lt nuostolių atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Į nagrinėjamą bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė D. D. būtų įtraukta į procesą bendraatsakove ar bent informuota apie vykstantį procesą.

Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 3 d. išplėstinės kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-242/2009, remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama. Taigi, tik nustačius bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus, nustatytus Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje (solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimu, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus), galima konstatuoti prievolės solidarumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sudarydamas pirkimo –pardavimo sandorį ieškovas privalėjo jį tinkamai įforminti, išregistruoti transporto priemonę. Tinkamas jo pareigų neatlikimas šiuo atveju sąlygojo žalos atsiradimą. Įstatynmas numato, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis). Prievolė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui laikytina jo asmenine prievole.

Dėl skolos AB „Svedbank“

Ieškovas nurodo, kad skola AB „Svedbank" yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė ir prašo šią prievolę padalinti lygiomis dalimis.

Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad apie šią skolą kaip ir kitas ieškovo skolas bankui nieko nežino.

Trečiasis asmuo AB „Svedbank " atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo (t. 1, b.l. 167) matyti, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu AB „Swedbank“ iš atsakovo R. D. 15607,82 Lt skolos, 22,50 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą 13146,76 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2011-07-08 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, įstatymines 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 15607,82 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 468 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendime nurodoma, kad skola bankui atsirado 2010-02-12 vartojimo kredito sutarties Nr. 10-010518-GV, sudarytos tarp AB „Swedbank“ ir R. D. pagrindu. Į nagrinėjamą bylą nepateikta duomenų, kad ši sutartis buvo sudaryta turint atsakovės sutikimą ir gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl prievolė AB „Svedbank " pripažintina asmenine R. D. prievole.

Dėl kitų prievolių

Ieškovas prašo pripažinti, kad R. D. asmeninės prievolės yra šios: 5727,28 Lt skola kreditoriui Citadele AB bankas, kuri išieškoma antstolio Gintaro Kairio žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0154/10/01426; 3360,01 Lt skola kreditoriaus AB bankas „Snoras" naudai, kuri išieškoma antstolės M. T. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0108/10/00650, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1687" 637/2012, išieškoma 2 679,98 Lt skola, 964,79 delspinigiai ir kt, kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingas naudai.

Atsakovė šiam reikalavimui neprieštarauja, nurodo, kad apie šias skolas nieko nežino.

Tretieji asmenys dėl šių skolų atsiliepimų nepateikė, o iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad išieškojimai pradėti ir vykdomi pagal teismo priimtus procesinius dokumentus iš ieškovo R. D..

Nesant ginčo tarp šalių ir kitokių reikalavimų, paminėti kreditiniai įsipareigojimais pripažįsytami asmeninėmis R. D. prievolėmis.

Patenkinus ieškinį iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 2 dalis).

Šalys turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį (t. 1, b.l. 8) ir 1500,00 Lt (t.2, b.l. 5-6) advokatės atstovavimo išlaidas. Atsakovės advokatės atstovavimo išlaidos sudaro 2360,00 Lt (t. 1, b.l. 74).

Ieškovo reikalavimai patenkinti 60 procentų, iš atsakovės ieškovui priteistina 986,40 Lt, iš ieškovo atsakovei - 944,00 Lt. Atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteistini 42,40 Lt.

Siekiant netrukdyti išieškojimų procesui, paskelbus sprendimą antstoliams grąžintinos vykdomosios bylos, pareikalautos ir prijungtos prie nagrinėjamos bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. D. ir D. D. (iki santuokos Kaminskaitė) santuoką, sudarytą 1993 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl sutuoktinio R. D. kaltės. Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti pavardes – D., D. .

Sūnaus E. D., gimusio 1999 m. rugsėjo 18 d., gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. D.;

R. D. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisti R. D. individualią įmonę „ATAPOLAS" įmonės kodas 141725252.

Nustatyti, kad pagal bendras sutuoktinių prievoles R. D. ir D. D. atsako solidariai šiems kreditoriams:

AB „DNB Bankas" pagal 2006 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį, kredito suma 40000 litų;

Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal 2007-02-21 Būsto kreditavimo sutartį įsiskolinimo suma 255526,94 Lt.

antstolės Marijos Trijonės vykdomas 75364,00 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr 0108/10/01046 kreditorės R. N. naudai;

antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomas 3812,44 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/04066 AB „Lietuvos dujos" ;

antstolės Vidos Daugirdienės vykdomas 16 075,82 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00723 kreditoriaus Swedbank AB naudai;

antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomas 212,85 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/01219 kreditoriaus Nordea bank Finiand Plc Lietuvos skyrius naudai;

antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomas 12618,20 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05332 ir 189,50 Lt išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05333 kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai;

antstolio Gintaro Kairio vykdomas 5727,98 Lt skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0154/10/01426 kreditoriaus Citadele AB bankas naudai;

antstolės Marijos Trijonės vykdomas 3360,01 Lt skolos išieškojimas kreditoriaus AB bankas „Snoras" naudai vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00650;

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1687-637/2012 išieškoma skola ir delspinigiai, kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingas naudai.

Iš D. D. R. D. priteisti 42,40 Lt proceso išlaidų.

Iš D. D. priteiti 65.40 Lt pašto išlaidų valstybei, iš R. D. priteisti 44,10 Lt pašto išlaidų valstybei.

Paskelbus sprendimą grąžinti vykdomąsias bylas, išreikalautas iš antstolių, šios bylos nagrinėjimo metu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant sprendimą priėmusiam teismui.