- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- TS-151-673/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03835-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nuteistasis
- I. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 91-212 taikyti nuteistajam I. J. (I. J.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metai laisvės atėmimo), subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštas), ir I. J. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 5 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 4 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. 91-212 taikyti nuteistajam I. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 metų 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Šalies argumentai
Prokuroras teismui pateiktu skundu prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti nuteistajam I. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nuteistojo elgesyje pataisos namuose stebima tik labai nežymi korekcija teigiama linkme, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, jo atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistajam nepateisinus teismo išreikšto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas ne kartą buvo panaikintas. Nuteistojo elgesys rodo jo neigiamą požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Šiuo metu nuteistojo pastangų dar nepakanka jo lygtiniam paleidimui, teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, o be to, ir likusi bausmės dalis dar yra didelė.
Atsiliepimas
Nuteistasis I. J. teismui pateiktu atsiliepimu prašė taikyti jam lygtinį paleidimą ir prokuroro skundą atmesti. Nurodė, kad įvykdė visas Komisijos pateiktas socialinės reabilitacijos sąlygas ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Prašė atsižvelgti į jo dedamas pastangas, į lygtinio paleidimo Komisijos nuomonę bei į tai, kad dirbdamas laisvėje, galėtų lengviau dengti turimus įsiskolinimus.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Teismas, įvertinęs nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo I. J. asmens byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko, nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį bausmės), todėl egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. teismui, išanalizavus visą bylos medžiagą, turi susiformuoti pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama susipažinus su informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Pagal „OAS‘ys“ metodiką I. J. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir lyginant su ankstesniais vertinimais, rizika išliko nepakitusi - aukšta. Nors paskutinio vertinimo metu ir buvo pastebėti teigiami pokyčiai (nuteistasis turi kvalifikaciją, pataisos įstaigoje įsidarbino, siekia įgyti aukštesnį išsilavinimą, pristatė pažymą dėl galimybės įsidarbinti, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis tapo mažesne problema nei pirminio vertinimo metu, nuteistasis motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvauja korekcinėse programose, stengiasi vykdyti socialinės reabilitacijos planą), tačiau fiksuotas ir rizikos didėjimas teisės pažeidimų srityje, nes po anksčiau atlikto įvertinimo, buvo nuteistas dar vienu nuosprendžiu. Taigi, nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali ir privalo sumažinti. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai; bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nestabili darbinė patirtis ir darbinių įgūdžių neturėjimas; skolos ir menkos galimybės jas padengti; lėšų tvarkymo sunkumai; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; piktnaudžiavimo narkotikais problemos; priklausomybė nuo narkotikų; narkotikų vartojimas ir įsigijimas pagrindinė veikla; būdingas impulsyvus elgesys; turi labai nekonkrečius tikslus; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek I. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose mokėsi, išklausė 10-tos klasės kursą, įgijo suvirintojo specialybę, išreiškė norą dirbti, tačiau darbo pobūdžiui yra išrankus, visgi, pataisos įstaigoje dirba, pristatė pažymą, jog paleidus lygtinai, bus įdarbintas autoplovėjo pareigose. Tačiau nuteistojo darbinė patirtis menka, nestabili ir neoficiali, laisvėje jam trūko motyvacijos susirasti bei išlaikyti oficialų darbą dėl sunkumų su narkotinėmis medžiagomis. Didžiąją dalį pajamų jis skirdavo narkotikams įsigyti, kas keldavo finansinių sunkumų, kuriuos jis spręsdavo darydamas finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistasis privalo išmokėti 23 249,32 Eur įsiskolinimą, kurį minimaliai dengia iš gaunamo darbo užmokesčio bei iš trečiųjų asmenų gaunamų perlaidų. Išskaičiuota suma tik 198,96 Eur. Nuteistojo atsiliepime nurodytas argumentas, kad būdamas laisvėje jis galėtų lengviau dengti turimus įsiskolinimus yra pagrįstas, tačiau negali būti pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi minėti įsiskolinimai sudarė būtent nuteistajam būnant laisvėje ir darant nusikalstamas veikas. Turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir apsunkintos galimybės išsaugoti pastovų darbą, ne tik gali apsunkinti jo integraciją visuomenėje, bet ir vėl paskatinti vykdyti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Be to, nuteistojo gyvenimo stilius, kuris pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į nusikalstamas veikas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktūros stoka, lengvabūdiškumu, nustatytų taisyklių nepaisymu, yra betarpiškai susijęs su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kurias pradėjo vartoti jauno amžiaus ir vartojo ilgą laiką. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę taip pat buvo nubaustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Nors I. J. pataisos įstaigoje išreiškia motyvaciją koreguoti savo narkotinių medžiagų vartojimo įpročius, dalyvavo priklausomybių prevencijos bei anoniminių narkomanų užsiėmimuose, tačiau ši problema vis tiek siejama su asmens asocialaus gyvenimo būdo ir nusikalstamo elgesio raiška, juolab, kad nuteistasis ir laisvėje buvo pradėjęs gydymą, tačiau apimtas emocinio sunkumo jį nutraukė, kas rodo, kad nuteistajam pataisos įstaigoje yra lengviau taisyti savo elgesį teigiama linkme.
Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat nurodyta, kad siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, svarbus ir nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos bei savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susijęs jo impulsyvus elgesys, nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, taip pat savo elgesio pasekmių neįvertinimas, todėl šioje srityje reikalinga papildoma intervencija. Nuteistasis dar nesugeba savęs visuomenėje vertinti taip, kad nepažeistų įstatymų ir nesukeltų neigiamų padarinių sau bei kitiems. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje siekia valdyti savo nusikalstamo elgesio rizikas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau destabilizuojančios aplinkos įtaka jo elgesiui išlieka itin aktuali.
Įvertintina ir tai, kad nuteistasis I. J. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę, su ankstesniais nuosprendžiais subendrintą, 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už sunkaus, dviejų apysunkių ir nesunkaus, tyčinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Iš viso I. J. teistas 12 kartų – devynis iš jų už nusikaltimus nuosavybei, t. y. finansinio pobūdžio nusikaltimus, siekiant lengvai ir greitai pasipelnyti, o kitus tris už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau ne pirmą kartą, Be to, pažymėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė – jis pažeidinėjo teismo paskirtus įpareigojimus ir probacijos sąlygas, todėl lygtinis paleidimas jam ne vieną kartą buvo panaikintas. Taigi, švelnesnės bausmės ir probacijos priemonės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Teismui vertinant sistemiškai nuteistojo iniciatyvas, susijusias su kryptingu dalyvavimu siekiant spręsti savo problemas, keičiant mąstymą, taip pat anksčiau išvardintas nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino to, jog nuteistajam, kuriam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar išskiriamas reikšmingas dinaminių balų skaičius, kurie yra kintantys ir nuteistasis nepriekaištingu elgesiu dar gali ir privalo mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme, tik patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas teigiamai veikia nuteistąjį, jog bausmės rūšis buvo parinkta tinkamai ir bausmės tikslai yra įgyvendinami nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau vis tik nustatytų aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, kad ir paleidus nuteistąjį lygtinai, bausmės tikslai ir toliau bus įgyvendinami, kad nuteistojo elgesys gali būti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės ir kad būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, įtvirtinant teigiamus jo elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei savo gyvenimo tikslų siekti vien tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta trimis nuosprendžiais subendrintos bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme (3 metai 9 mėnesiai), nėra maža – 2 metai 2 mėnesiai 6 dienos (Komisijos posėdžio dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju Komisija nevisapusiškai įvertino nuteistojo I. J. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistajam šiuo metu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, skundo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, kad I. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis, todėl teismo vertinimu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam dar negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, prokuroro skundas tenkinamas ir Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam I. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 91-212 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam I. J. (I. J.) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo I. J. asmens bylą Nr. 14104 (pirmo tomo 1, 2 dalis ir antro tomo 1, 2 dalis) grąžinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajam sektoriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.