Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Gintarės Kazakevičienės administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Gintarei Kazakevičienei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „Rinauta“ direktorė, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str., ir darbuotojo darbo teises ir socialines garantijas, leido nelegaliai dirbti Juozui Stankui. O būtent: 2012-06-25, 13.55 val., atliekant patikrinimą UAB „Rinauta“, esančioje Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 3A, rastas dirbantis Juozas Stankus, kuris paaiškino, jog nuo 2012-06-25 bendrovėje dirba autošaltkalviu, susitarė dėl esminių darbo sutarties sąlygų, tačiau darbo sutarties dar nepasirašė, t. y. G. Kazakevičienė leido nelegaliai dirbti Juozui Stankui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Daroma išvada, kad administracinė byla nutraukta nepagrįstai.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbų. ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje G. Kazakevičienė buvo kaltinama pagal ATPK 41³ str. 1 d., kadangi leido J. Stankui dirbti nelegaliai, t. y. nepasirašius su juo darbo sutarties, nepranešus Sodrai.

Pažymėtina, kad LR DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

LR DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

LR DK 99 straipsnis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ 25.1. p., draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, apdraustojo asmens profesiją pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, asmens socialinio draudimo numerį (kai asmeniui jau suteiktas socialinio draudimo numeris pagal šių Nuostatų 30 punktą), ir valstybinio socialinio draudimo pradžios datą (šių Nuostatų 19.1–19.4, 20.1.1, 20.2.24 ir 20.6 punktai). Pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Nuostatų 25.3, 25.7, 25.8 ir 25.9 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo paaiškinimai dėl J. Stankaus nelegalaus darbo nėra pilnai pagrįsti įrodymais, neaišku kuriuo laiku 2012-06-25 buvo užklausta Sodra, o G. Kazakevičienė pateikė įrodymus, kad Sodrai buvo pranešta pirmąją J. Stankaus darbo dieną, darbo sutartis su J. Stankumi pasirašyta jau 2012-06-22.

Teismo nutartyje nurodyta, kad G. Kazakevičienė kaltės dėl nelegalaus J. Stankaus darbo jos vadovaujamoje bendrovėje nepripažino, apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo fakto. Teismas konstatavo, kad byla nutraukiama nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi teismas konstatavo faktą, kad darbo sutartis sudaryta ir Sodrai pranešta tinkamai. Su šia išvada sutikti negalima, nes ji prieštarauja byloje surinktiems kitiems duomenims, o G. Kazakevičienės ir liudytojų parodymai įvertinti atsietai nuo kitų bylos duomenų.

Byloje nustatyta, kad 2012-06-25 13.55 val. VDI inspektoriai patikrino UAB „Rinauta“ automobilių tvarkymo dirbtuves. Inspektoriai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą apie tai, kad 2012-06-25, 13.55 val., atliekant patikrinimą UAB „Rinauta“, esančioje Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 3A, rastas dirbantis Juozas Stankus, kuris paaiškino, jog nuo 2012-06-25 bendrovėje dirba autošaltkalviu, susitarė dėl esminių darbo sutarties sąlygų, tačiau darbo sutarties dar nepasirašė, t. y. G. Kazakevičienė leido nelegaliai dirbti Juozui Stankui (b. l. 1-2). Iš J. Stankaus buvo paimtas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad darbo sutarties jis nepasirašė (b. l. 4). Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad apie draudėją teritorinei tvarkymo įstaigai bendrovė perdavė tik po atlikto patikrinimo, t. y. 2012-06-25 14.19 val.

Apylinkės teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir bylos medžiaga nustatė, kad UAB „Rinauta“, atstovaujama direktorės G. Kazakevičienės, 2012-06-22 su J. Stankumi sudarė darbo sutartį, pagal kurią darbo pradžios laikas buvo numatytas 2012-06-25, tačiau duomenis apie draudėją teritorinei tvarkymo įstaigai perdavė tik po atlikto patikrinimo, t.y. 2012-06-25, 14.19 val. Įvertinęs tai, jog 2012-06-24 buvo sekmadienis, apylinkės teismas sprendė, jog G. Kazakevičienė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimo Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ nepažeidė. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes pagal minėtų nuostatų 25.1 punktą, kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė, nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, t. y. 2012-06-22. G. Kazakevičienės nurodytos aplinkybės, jog aptariami duomenys buvo pateikti draudėjo teritorinei tvarkymo įstaigai po atlikto patikrinimo, t. y. laikantis galiojančios tvarkos ir tik dėl to, jog būtent tą dieną įmonės buhalterė dirbo po pietų, nelegalaus darbo fakto ir UAB „Rinauta“ direktorės kaltės dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nepaneigia. Pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Patikrinimo metu J. Stankus pripažino, jog dirbo UAB „Rinauta“ nepasirašęs 2012-06-22 darbo sutarties (b. l. 4). Teismo posėdžio metu J. Stankus jau nurodė, jog dėl priėmimo į darbą su darbdaviu susitarė 2012-06-22, sutartį dėl mechaniko darbo pasirašė 2012-06-22, dirbti UAB „Rinauta“ mechaniko pareigose pradėjo 2012-06-25, tačiau, truputį padirbėjęs, suprato, kad mechaniko darbas bus labai sunkus, todėl greitai su darbdaviu sutarė dėl darbo sandėlininko pareigose, o darbo sutartį sudarė ir pasirašė tik atlikus patikrinimą. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių, juo labiau kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog patikrinimo metu iš UAB „Rinauta“ buvo paimta 2012-06-22 darbo sutartis sandėlininko pareigoms (b. l. 10), o nagrinėjant bylą teisme G. Kazakevičienė teismui pateikė 2012-06-22 dieną sudarytą ir tą pačią dieną nutrauktą darbo sutartį mechaniko pareigoms (b. l. 31).

Esant akivaizdiems įrodymų prieštaravimams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje pakanka pareigūnų surinktų duomenų G. Kazakevičienės kaltei dėl nelegalaus darbo pagrįsti. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Rinauta“ direktorė buvo atsakinga už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį. Yra pagrindas daryti išvadą, kad J. Stankus dirbo nelegaliai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad G. Kazakevičienė padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. leido J. Stankui nelegaliai dirbti, kai su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas nutarimas, kuriuo G. Kazakevičienė pripažįstama kalta padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pripažinus G. Kazakevičienę kalta padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, sprendžiamas nuobaudos paskyrimo klausimas. G. Kazakevičienės atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ji anksčiau administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jai skiriama sankcijoje numatyta piniginė nuobauda.

Esant anksčiau minėtoms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkinamas, o teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Gintarę Kazakevičienę, asmens kodas 48407131058, pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas neskundžiamas.