Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-08-17 · Administracinė byla Nr. AS-502-360-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-08-17
Bylos Nr.
AS-502-360-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Sigita Rudėnaitė
Atsakovas
Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“, Neringos savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Giedra“
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Administracinė byla Nr. AS5 – 360/2006Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Sigitos Rudėnaitės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl sprendimo, projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 110 „Dėl žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 44, Pervalkos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų 2000 m. gruodžio 14 d. sąvadą rekreacinės paskirties pastatų grupei Pervalkos g. 44, Pervalkos gyv., Neringoje, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2002 m. balandžio 23 d. išduotus statybos leidimus Nr. 02/51, 02/51A. Pareiškėjas kartu prašė laikinai, iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti skundžiamų aktų galiojimą. Vyriausiasis prokuroras nurodė, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtų statybų tolesniam vykdymui, būtina laikinai sustabdyti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 110 „Dėl žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 44, Pervalkos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu išduotų projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimų galiojimą. Prašyme nurodoma, kad nesiėmus draudimų, kurių pagrindu būtų apribotos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės vykdyti statybas pagal ginčijamą detalųjį planą, prašymo patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, nes statybos leidime nurodyti pastatai gali būti baigti pastatyti ir tai apsunkintų sklypo grąžinimą į ankstesnę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 21 d. nutartimi laikinai, iki sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdė Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 110 „Dėl žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 44, Pervalkos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų 2000 m. gruodžio 14 d. sąvado rekreacinės paskirties pastatų grupei Pervalkos g. 44, Pervalkos gyv., Neringoje, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2002 m. balandžio 23 d. išduotų statybos leidimų Nr. 02/51, 02/51A galiojimą, nutarties vykdymą pavedė Neringos miesto savivaldybės merui, Neringos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Šalies argumentai

Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės. Atsakovai nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl, neužtikrinus pareiškėjo reikalavimų, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Be to, jų teigimu, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiųjų asmenų interesus. Teismas faktiškai reikalavimo užtikrinimo priemones pritaikė trečiajam asmeniui. Apeliantų teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Apeliantai nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, t. y. kad bus sprendžiamas klausimas dėl sklypo grąžinimo į pradinę padėtį. Be to, teismo nutartyje nėra nurodyta, kokia tvarka ir kokiu būdu kiekvienas atsakovas turi įvykdyti nutartį, tuo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Giedra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliantas nurodo, kad projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimai, kurių galiojimas laikinai sustabdytas, buvo išduoti UAB „Giedra“. Apelianto vertinimu, pareiškėjo prašymas panaikinti ginčijamus teisės aktus visiškai nepagrįstas. Teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priimta tinkamai nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje įtvirtintų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas netyrė ir nevertino, kokie statybos darbai yra vykdomi, kokia jų apimtis, koks yra statybos darbų užbaigtumas. Šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant realios grėsmės buvimą, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje statomų pastatų baigtumas yra pripažįstamas reikšminga aplinkybe nustatant pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvimą. Statybų sustabdymas yra aktualus pradinių statybos darbų vykdymo etapu, kai yra vykdomi pagrindiniai aplinkos keitimo ir pastato konstrukcijų statybos darbai. Šiuo atveju statybos leidimas buvo išduotas 2002 metais, o statybos darbai yra vykdomi nuo 2003 metų. Iš fotonuotraukų ir statybos baigtumo nustatymo akto matyti, kad statinių, pastatytų pagal skundžiamus aktus, baigtumas yra apie 93 procentus. Šiuo metu pastatytos esminės konstrukcijos, galutiniam statinių užbaigimui liko atlikti užbaigiamuosius statybos darbus ir sutvarkyti aplinką aplink statinius. Apeliantui akivaizdu, kad neatliktų pagal projektą darbų atlikimas niekaip neįtakos sprendimo įvykdymo reikalavimų patenkinimo atveju. Tokiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingai pažeidžia UAB „Giedra“ teises. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ir nepalygino, kaip sprendimas būtų vykdomas šioje byloje tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų taikomos, ir tuo atveju, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad statybų sustabdymas, nesant atliktiems visiems numatytiems statybos darbams, neišvengiamai sukels nepataisomas pasekmes statinio konstrukcijoms. Apelianto teigimu, būtini konservavimo darbai, jų neatlikus, kyla grėsmė aplinkiniams, sukeliama vizualinė tarša.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, nurodo, kad vykstant statybos darbams itin vertingoje saugomoje teritorijoje gali būti padaryta žala unikaliam kraštovaizdžiui, gamtinei aplinkai, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais nuostoliais.

Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimais į atskiruosius skundus nurodo, kad su jais nesutinka. Departamento nuomone, atsakovų argumentas dėl to, kad teismo nutartyje nenurodyta, kokia tvarka ir kokiu būdu ji turi būti vykdoma, pagrįstas, tačiau šiuo argumentu teismo nutartis neturėtų būti naikinama, o galėtų būti papildyta. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“ argumentai dėl konservavimo darbų atlikimo būtinybės taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarties, kadangi, departamento nuomone, tokie darbai galėtų būti vykdomi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirieji skundai tenkintini.

Administracinis teismas gali imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių esant pakankamai faktinių duomenų, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apskųstąja pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi yra užtikrinti subjekto, ginančio viešuosius interesus, reikalavimai panaikinti ginčijamus aktus, šių aktų galiojimas laikinai proceso metu sustabdytas. Ginčijamų administracinių aktų pagrindu statytojui suteikta teisė statyti rekreacinės paskirties pastatų grupę Pervalkos g. 44, Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje.

Pirmiausia pažymėtina, kad nei pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas toks prašymas, nėra motyvuoti, t. y. nenurodyti jokie faktiniai duomenys, kad nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Dėl to apskųstoji teismo nutarties dalis pripažintina nepagrįsta ir todėl naikintina, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas spręstinas iš esmės.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5 – 375/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006).

Kaip matyti iš bylos medžiagos (2006 m. sausio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statinio statybos sustabdymo akto Nr. SS-01(14.19), UAB „Giedra“ vadovybės atstovo kokybei R. P. Statybos baigtumo nustatymo akto, fotonuotraukų, apeliacinės instancijos teismui pateikto antstolio G. K. 2006 m. gegužės 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0154/06/F-3, apeliacinės instancijos teismui pateiktų eksperto dr. Č. I. Statomų pastatų būklės įvertinimo, išvadų ir rekomendacijų), statybos leidimuose ir kituose ginčijamuose administraciniuose aktuose numatyta statyba baigiama, neatlikti tik vidaus ir išorės apdailos darbai, aplinkos tvarkymo darbai (objekto baigtumas – apie 90-95 proc.).

Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad likę atlikti statybos darbai savo mastu yra nedideli ir jų atlikimas teismo proceso metu žymios grėsmės būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymo galimybei nekelia. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju ginčijami aktai būtų panaikinti, iki sprendimų priėmimo buvusi teisinė padėtis atkurta, ko ir yra siekiama prašymo reikalavimais.

Pareiškėjo prašymas grindžiamas argumentais, kad tokia statyba apskritai negali būti vykdoma, nes ji prieštarauja saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinio parko – planavimo schemoje (generaliniame plane) numatytiems sprendiniams. Būsimu teismo sprendimu patvirtinus tokią pareiškėjo poziciją, nustatyta tvarka būtų sprendžiama dėl statybos nugriovimo. Šiam klausimui spręsti likusių statybos darbų atlikimas teismo proceso metu esminės įtakos neturėtų. Pats statytojas – apeliantas UAB „Giedra“ – siekia tęsti statybą, taigi prisiima galimą riziką. Tuo tarpu į bylą pateikti įrodymai (eksperto dr. Č. I. Statomų pastatų būklės įvertinimo, išvados ir rekomendacijos) patvirtina, kad statybos sustabdymas esamoje situacijoje galėtų padaryti žymios žalos statiniams. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamų aktų galiojimo sustabdymas – nebūtų proporcingas siekiamam tikslui. Be to, iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad statybos sustabdymas šiuo metu, kai nesutvarkyta aplinka ir nebaigti kiti statybos darbai, gali padaryti žalos ir aplinkiniams.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“ atskiruosius skundus tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasSigita RudėnaitėEdvardas Sinkevičius