Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims R. B., valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Taip pat, statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu, įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. priklausę pareiškėjo motinai ir tėvui bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis: Pastatas-sodo pastatas, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei Kiti statiniai-kiemo statiniai, Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) p, t. y. priklausęs pareiškėjo motinai ir tėvui bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

4. Pareiškėjas pabrėžia, jog po tėvo mirties jo motina perėmė sutuoktiniui priklaususius pastatus ir juose esančius daiktus, kuriuos valdė iki pat savo mirties. I. D. faktiškai gyveno viename iš nekilnojamojo turto objektų ir liko ten gyventi ir po velionio mirties. Po palikėjo mirties, pati visu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, mokėjo už turtą mokesčius, jį išlaikė ir prižiūrėjo (vėliau, I. D. sveikatos būklei pablogėjus ir nustačius jai globą, šiuos veiksmus už ją atliko pareiškėjas). Kadangi I. D. yra mirusi, tai pareiškėjas, esantis pastarosios palikėjos palikimo paveldėtojas, turi teisę prašyti nustatyti juridinį faktą mirusios palikėjos vardu.

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nustatyta, kad tai turi būti atliekama per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

10. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Tai yra, kad po palikėjo mirties paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

11. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

12. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. A. D. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo mama I. D., gimė (duomenys neskelbtini), ir mirė pergyvenusi sutuoktinį (duomenys neskelbtini). Judviejų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kurios metu jie įgijo turtą, kurį valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis: Dalys žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu, įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini), t. y. priklausęs pareiškėjo motinai ir tėvui bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

13. I. D. po palikėjo – sutuoktinio mirties faktiškai perėmė sutuoktiniui priklaususius pastatus ir juose esančius daiktus, kuriuos valdė iki pat savo mirties. I. D. faktiškai gyveno viename iš nekilnojamojo turto objektų ir liko ten gyventi ir po velionio mirties. Po palikėjo mirties, jį pergyvenusi sutuoktinė, pati visu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, mokėjo už turtą mokesčius, jį išlaikė ir prižiūrėjo (vėliau, I. D. sveikatos būklei pablogėjus ir nustačius jai globą, šiuos veiksmus už ją atliko pareiškėjas) (b. l. 9).

14. Aplinkybę, kad I. D. po palikėjo mirties nepertraukiamai rūpinosi turtu, sudarančiu paveldėjimo dalyką, patvirtina kartu su šiuo pareiškimu teismui pateikiami į bylą rašytiniai įrodymai – komunalinių paslaugų ir turto išlaikymo prievolių vykdymą patvirtinantys dokumentai.

15. P. P. A. D. testamento nepaliko, todėl jo turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), t.y. sutuoktinė I. D.. Remiantis rašytinė bylos medžiaga, pas notarą I. D. nesikreipė, nes nežinojo tai esant reikalinga, kadangi turtą ji po palikėjo mirties iš karto ir taip buvo faktiškai priėmusi ir juo aktyviai naudojosi, jį valdė kaip savo (kaip savininkė) – mokėjo mokesčius, atliko pagerinimus, nuolat gyveno bei rūpinosi (b.l. 12).

16. Faktiškai priėmusi nurodytu būdu ir tvarka palikimą su pareiškimu apie palikimo priėmimą pas palikimo atsiradimo vietos notarą velionė I. D. nesikreipė, nes nežinojo tai esant reikalinga, kadangi turtą ji po palikėjo mirties iš karto ir taip buvo faktiškai priėmusi ir juo aktyviai naudojosi, jį valdė kaip savo. Todėl paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas nebuvo. Bylos duomenimis dėl palikimo jokio ginčo su kitais asmenimis nebuvo ir nėra. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių laikytina, jog I. D. priėmė mirusio vyro palikimą faktiškai valdydama jo turtą. Dėl šio juridinio fakto nustatymo prieštaravimų niekas nepateikė. Tokiu būdu, visų aukščiau išdėstytų duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 – 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 178, 185 straipsniai).

17. Faktas nustatomas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusio P. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įstatymo nustatytu terminu priėmė P. A. D. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.