Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini) teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį – 8 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atliko 2022 m. gruodžio 9 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas, kad pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3511-1090/2019 privalo buvusios žmonos R. B. naudai mokėti lėšas sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, indeksuojant priteistą išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2019 m. spalio 19 d., iki 2023 m. kovo mėn. minėtu teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką tyčia nevykdė, nors tam nebuvo jokių esminių, nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir/ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, dėl ko 2023 m. liepos 28 d. susidarė 8 867 Eur įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad santuokoje su R. B. gimė jų sūnus D. P. (Duomenys neskelbtini). Žino, kad teismo sprendimu buvusiai žmonai R. B. turi kas mėnesį mokėti po 200 Eur sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės. Nepaisant to, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2023 m. balandžio mėn. jis alimentų nemokėjo. Tuo metu, kai jie dar gyveno kartu ir jis dirbo užsienyje, R. B. iš jo motinos pasiskolino 10 000 Eur. Be to, jis nupirko jai automobilį už 15 000 Eur. Jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi. Taip pat jos tėvų bute buvo padarytas remontas. Po to jis sužinojo, kad R. B. padavė dokumentus skyryboms. Dėl to jis, manydamas, kad R. B. jam yra skolinga, išlaikymo vaikui nemokėjo. Nuo 2018 m. iki 2020 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau alimentai iš jo atlyginimo išskaitomi nebuvo. 2022 m. jis pusę metų buvo nedarbingume. Nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. kovo 19 d. jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau bedarbio pašalpa jam mokama nebuvo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol jis dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. balandžio mėn. iš jo atlyginimo yra mokamas vaiko išlaikymas. 2023 m. balandžio mėn. buvo atskaičiuota 297,89 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 388,78 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 192,53 Eur. Su sūnumi jis dažnai bendrauja telefonu, sūnus atvažiuoja pas jį, lieka kelioms dienoms ar savaitei. Jis perka sūnui drabužius, dovanas. Pirkimo kvitų neturi. (Duomenys neskelbtini). Kai jis savaitę vežė vaiką į mokyklą, duodavo jam grynų pinigų pietums. Porą kartų pervedinėjo pinigus už sūnaus sporto būrelį. R. B. grynų pinigų niekada nemokėjo. Šiuo metu neturi galimybių atlyginti visą įsiskolinimą. Vaiko išlaikymas bus mokamas toliau iš jo atlyginimo. Jis gaudavo iš antstolio raginimus vykdyti teismo sprendimą. Su antstoliais bendravo, bet tuo metu neturėjo pajamų. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilių ar kito turto jis neturi. Jis padėdavo išlaikyti vaiką taip, kaip galėjo, o kai pradėjo dirbti, pradėjo mokėti išmokas vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Be J. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios R. B. parodymais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3511-1090/2019, Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, antstolio Irmanto Gaidelio pateiktu 2023 m. kovo 22 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-23-8-10586, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. P. žinodamas, kad pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3511-1090/2019 privalo buvusios žmonos R. B. naudai mokėti lėšas sūnaus D. P. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, indeksuojant priteistą išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2019 m. spalio 19 d., iki 2023 m. kovo mėn. minėtu teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką tyčia nevykdė, nors tam nebuvo jokių esminių, nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir/ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, dėl ko 2023 m. liepos 28 d. susidarė 8 867 Eur įsiskolinimas.

Paskelbus J. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, kad procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę J. P. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas vaikui ir šeimai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – teistas, paskirtos laivės apribojimo bausmės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų sumokėta, dirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgus į tai, kad J. P. arešto bausmė skirtina pirmą kartą, taip pat į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus J. P. skirtinos arešto bausmės atlikimo, todėl šios bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, įpareigojant J. P. per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiprašyti nukentėjusiosios R. B. (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas neskirtas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 5 punktais, atidėti J. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiprašyti nukentėjusiosios R. B. ir visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. P., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.