Vilniaus apygardos teismo nutartis

vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bijusta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bijusta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekologinė linija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 865,50 Eur skolą, 151,46 Eur palūkanas ir procesines 6 (šešių) procentų palūkanas. Ieškiniu nurodoma, jog ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilpostus“ 2015 m. liepos 3 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė, be kita ko, perėmė reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu informavo atsakovę apie perimtą reikalavimo teisę, ragino gražiuoju atsiskaityti. Atsakovė atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimą, nurodydama, kad yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji iki bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ iškėlimo dienos atliko įskaitymą ir pranešė šiai bendrovei apie įskaitymą.Atsakovė prašo atmesti ieškinį. Be to, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2015 m. liepos 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalį, kuria ieškovei perleistas reikalavimas į atsakovę, niekine ir negaliojančia. Nurodo, kad pagal ginčijamą sutartį perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė. Atsakovė, iki uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ buvo iškelta bankroto byla, pateikė šiai bendrovei 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą, kuriuo nurodoma, kad įskaitomi priešpriešiniai reikalavimai. Taip atsakovė įvykdė savo prievoles.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. sprendimu atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė tinkamai įskaitė priešpriešinius reikalavimus. Todėl nėra pagrindo ieškiniui tenkinti.Atsakovės prievolė uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ pasibaigė įskaitymu. Vadinasi, ieškovei pagal ginčijamą sutartį perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė. Todėl reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį. Ieškovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog buvo tinkamai atliktas tarpusavio reikalavimų įskaitymas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog informavo uždarąją akcinę bendrovę „Vilpostus“ apie atliktą įskaitymą, iki buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo (2013 m. liepos 19 d.). Be to, jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vilpostus“ buvo tinkamai informuota apie įskaitymą, nebūtų pagrindo išvadai, kad įskaitymas yra teisėtas, daryti. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilpostus“ 2013 m. rugpjūčio 13 d., kurią atsakovė, kaip ji nurodo, informavo apie įskaitymą, jau buvo nemoki. Vadinasi, toks įskaitymas yra neteisėtas, nes įskaitytasis reikalavimas patenkintas, pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nenurodo nė vieno teisinio pagrindo, kodėl reikalavimo perleidimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Ieškovei, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo perleista galiojanti reikalavimo teisė. Prievolė nebuvo pasibaigusi, nes atliktas įskaitymas yra neteisėtas. Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog įskaitymui atlikti egzistavo visos būtinos sąlygos. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilpostus“ įskaitymo atlikimo dieną nebuvo įgijusi bankrutuojančios įmonės statuso.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Įskaitymas yra būdas ir kartu pagrindas prievolei pasibaigti (Civilinio kodekso 6.130 straipsnis). Įskaitymas yra vienašalis sandoris – šiam sandoriui sudaryti pakanka vienos šalies pareiškimo (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 3 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tačiau prievolė įskaitymu baigiasi tik tada, jeigu kitai šaliai pranešama apie įskaitymą (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 2 dalis). Atsakovė įrodinėja, kad jos prievolė uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ baigėsi įskaitymu. Apeliantė, savo ruožtu, nurodo, jog įskaitymas atliktas, nesilaikius įstatymo nustatytos tvarkos, tai yra nepranešus uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ apie įskaitymą.Atsakovė pirmosios instancijos teisme pateikė 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą, kuriuo įformintas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Atsakovės pateikti įrodymai – 2013 m. rugpjūčio 30 d. pašto siuntų pristatymo lapas ir registruotos siuntos įteikimo pranešimas – patvirtina, jog uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ 2013 m. rugsėjo 3 d., be kitų dokumentų, buvo įteiktas ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktas. Vadinasi, uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“, priešingai negu nurodo apeliantė, buvo tinkamai pranešta apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Nutartis dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ iškėlimo priimta 2013 m. rugsėjo 16 d. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Klausimas, buvo ar ne, atlikus reikalavimų įskaitymą, pažeistos kitų uždarosios akcinės bendrovės „Vilpostus“ kreditorių teisės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų, kuriais keliamas klausimas dėl kreditorių teisių pažeidimo. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (Civilinio kodekso 6.102 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, jog apskritai negali būti keliamas perleidimo sutarties dalyko atitikties įvykdytinumo reikalavimui klausimas, jeigu neegzistuoja pats dalykas, kaip toks, tai yra reikalavimo teisė. Nebent perleidimo sutartis būtų sudaryta dėl būsimos reikalavimo teisės, atitinkančios apibrėžtumo ir įvykdytinumo reikalavimus (Civilinio kodekso 6.3 straipsnio 2 ir 4 dalys, 6.101 straipsnio 3 dalis). Uždaroji akcinė bendrovė „Vilpostus“ 2015 m. liepos 3 d. perleido apeliantei reikalavimą, kuris buvo įskaitytas (nutarties 10 punktas). Vadinasi, apeliantei sutartimi buvo perleista ne(be)egzistuojanti reikalavimo teisė. Kitaip tariant, sutartimi numatytas reikalavimo, kuris jau buvo įvykdytas sutarties pasirašymo dieną, perleidimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2015 m. liepos 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuria apeliantei perleistas įvykdytas ir todėl nebeegzistuojantis reikalavimas į atsakovę, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinė (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu sprendimu, priešingai negu teigia apeliantė, yra nurodomos įstatymo normos, kurios sudaro pagrindą reikalavimo teisių perleidimo sutarties daliai niekine laikyti. Be to, pirmosios instancijos teismo išvadai dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pagrįsti yra nurodyta ir aktuali kasacinio teismo praktika.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė prašo priteisti 200 Eur išlaidų už advokatės pagalbą atlyginimą. Ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas. Todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Bijusta“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.