Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-06 · Civilinė byla Nr. 2S-855-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-06
Bylos Nr.
2S-855-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Tatjana Žukauskienė
Skolininkas
UAB „Statybos vystymo centras“
Kreditorius
UAB „Laurex“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-855-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Statybos vystymo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Laurex“ pareiškimą dėl teismo įsakymo priteisti skolą iš skolininko UAB „Statybos vystymo centras“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius UAB „Laurex“ 2008-07-23 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko UAB „Statybos vystymo centras“ būtų priteista (išieškota) jo naudai 46 517,09 Lt skolos bei 3 121,85 Lt delspinigių su 6 % dydžio procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidos (b.l.45). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes skola didelė, skolininkas vengia atsiskaityti už prekes.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-07-24 nutartimi (b.l.46) patenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo skolininko kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant per mažai – lėšas, esančias sąskaitoje, leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį, privalomus mokesčius valstybei (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimų suma pakankamai didelė, o skolininko finansinė būklė nežinoma.

Šalies argumentai

Skolininkas UAB „Statybos vystymo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-07-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l.1-2a). Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog turi pakankamai likvidaus ilgalaikio turto, veiklą vykdo sąžiningai, turto neslepia ir ateityje neketina to daryti. Neneigia savo prievolių kreditoriui ir žada padengti skolą iš karto po to, kai tik su juo atsiskaitys jo debitoriai. Tikina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdė normalų piniginių srautų funkcionavimą, dėl ko bendrovė dabar patiria nuostolių.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Laurex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.53) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-07-24 nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkas privalo laiku vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės padės kreditoriui išvengti galimo sprendimo (plačiąja prasme) neįvykdymo rizikos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas; absoliučių sprendimo (plačiąja prasme) negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad pats savaime teismo sprendimas (teismo įsakymas), kuriuo patvirtinamas ieškovo (kreditoriaus) reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo (kreditoriaus) teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą (teismo įsakymą), gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui (kreditoriui), priėmus jam palankų sprendimą (teismo įsakymą), tikėtis, kad sprendimas (teismo įsakymas) bus realiai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo), priimto patenkinus ieškinį (pareiškimą), tinkamą įvykdymą. Todėl kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visais atžvilgiais ir jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, kokia reikalavimų suma vertintina kaip pakankamai didelė, jog sukeltų riziką tinkamai įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą ir atitinkamai sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), priklauso nuo tam tikrų faktinių aplinkybių kiekvienu konkrečiu atveju, kaip antai, kas yra ginčo šalys (fiziniai ar juridiniai asmenys), jų finansinės padėties, kt. Apeliantas, viena vertus, nurodo, kad jo finansinė būklė stabili, turi daug likvidaus turto (automobilių, biuro baldų, organizacinės technikos – b.l.8-9). Antra vertus, apyvartinių lėšų trūkumas sukelia jam nepatogumų atsiskaitant su kontrahentais (pvz., darbuotojais, valstybės ir VSDFV biudžetais, tiekėjais). Dviprasmiška skolininko pozicija tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumą, juolab jog ir jis pats pripažįsta (CPK 182 str. 5 p., 187 str.) nesantis pajėgus atsiskaityti su kreditoriumi. Kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko beveik 50 000 Lt - gana ženkli pinigų suma, kurios netekimas (neturėjimas nesant realių galimybių išieškoti priteistą skolą) turėtų neigiamos įtakos paties kreditoriaus finansinei padėčiai.

Vadinasi, juridinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas egzistuoja, o bylą nagrinėjantis teismas adekvačiai parinko laikinųjų apsaugos priemonių rūšis (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), jų taikymo pirmenybę, pritaikytas areštas tiesiogiai yra susijęs su pareiškimo dalyku (turtinio pobūdžio).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas juridiškai pritaikė areštą (t.y. apriboja disponavimo teisę į skolininko) kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ir sąskaitą banke (CPK 148 str. 4 d). Teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo (faktiškai areštuoja) antstolis (CPK 152 str. 3 str., 675 str. 3 d.). Nesutikdamas su antstoliu dėl lėšų arešto vietoj kito turimo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, skolininkas gali skųsti antstolio veiksmus ypatingosios teisenos tvarka (CPK 510 str. 1 d., 594 str.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjos Romualda JanovičienėTatjana Žukauskienė