Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vyriausiojo specialisto apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą. Institucija apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Institucija A. G. nurodė, jog jo padaryta veika yra kvalifikuojama ne kaip savavališkas vandens telkinio naudojimas (kaip kad buvo pažymėta protokole), o kaip savavališkas vandens telkinio užėmimas, tačiau apie keičiamo kaltinimo aplinkybes A. G. iš anksto nebuvo informuotas, todėl Institucija sutinka su teismo konstatavimu, jog traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasiruošti gynybai nuo naujo kaltinimo. Tačiau, Institucijos tvirtinimu, ši institucijos procesinė klaida buvo ištaisyta teisminio nagrinėjimo metu, sudarant A. G. galimybę pasisakyti ir taip apsiginti dėl veikos aplinkybių, už kurias jam ir buvo paskirta administracinė nuobauda. Taip pat Institucija apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo nutartyje konstatuotu faktu, jog Institucijos vedėjas L. L. turėjo nusišalinti nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi jis sprendė klausimą dėl leidimo kūdros tvarkymui reikalingumo. Institucijos nuomone, Institucijos pareigūnas – L. L. nebuvo šališkas, todėl neprivalėjo nusišalinti nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo. Taip pat, Institucijos nuomone, A. G. atlikti veiksmai neabejotinai turi būti kvalifikuojami kaip savavališkas vandens telkinio užėmimas, neatsižvelgiant į tai, kad pertvarkytos teritorijos ir supilto pylimo/pertvaros A. G. neužtvėrė, neapribojo patekimo į ją kitiems asmenims ar nepastatė kokių nors ženklų, rodančių jo teises į šią žemę. Institucijos nuomone, liudytojomis apklaustos J. B., A. D. ir L. Ž., patvirtino tai, kad A. G. aplink kūdrą sutvarkytoje teritorijoje niekas nebesilanko, kadangi minėta teritorija yra tvarkoma taip, lyg būtų privati. Be to, minėtos liudytojos aiškiai ir detaliai įvardijo, jog į kūdrą siekiant joje padaryti pertvarą, buvo supiltos statybinės medžiagos. Be to, Institucija pabrėžė, jog minėtos liudytojos ir kiti sodų savininkai iš minėtos kūdros semia vandenį ir naudoja jį laistymui jau ilgą laikotarpį, todėl gali patvirtinti, jog kūdra buvo atidalinta neseniai ir būtent A. G. užpilta statybinėmis medžiagomis. Todėl, Institucijos tvirtinimu, visos paminėtos aplinkybės paneigia teismo padarytą klaidingą išvadą, jog šioje administracinėje byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog pylimą A. G. supylė ne tik iš išvalyto vandens telkinio grunto. Institucija nurodo, jog pagal teismų praktiką, savavališku vandens telkinio užėmimu laikomas net liepto be leidimo pastatymas valstybei priklausančiame vandens telkinyje, todėl, atsižvelgus į tai, kad A. G. užpylė statybinėmis medžiagomis net 238 m² kūdros ir taip sudaręs pertvarą atidalijo minėtą vandens telkinį į dvi dalis, aiškiai rodo, jog jis neteisėtai užėmė šį vandens telkinį ir turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje A. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, teismų praktika ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių buvimo A. G. veikoje, todėl Apygardos teismas jų iš naujo nekartoja.

8. Pažymėtina, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Įstatymo leidėjo teisės normos konstrukcijoje naudojamos sąvokos „užėmimas“ turinys pagrįstai skundžiamame nutarime atskleistas naudojantis teismų praktika, kurios aiškinimui bei taikymui nagrinėjamoje situacijoje Apygardos teismas visiškai pritaria. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje, A. G. buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad jis užėmė valstybei priklausantį vandens telkinį – kūdrą, kadangi supylė 238 m² pertvarą, kuri atidalijo kūdrą į dvi dalis, be to, išvalė vienos kūdros dalies dugną ir apsodino jos krantinę kalnapušėmis. Apygardos teismo vertinimu, vandens telkinio naudojimas nereiškia ir jo užėmimo, kadangi teismų praktikoje savavališku valstybinio žemės ar vandens telkinio užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į teritoriją bei prie jos esantį vandens telkinį nebegali patekti kiti asmenys.

9. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pripažino, jog Institucijos administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyti A. G. veiksmai – kūdros išvalymas, aplinkos aplink jos dalį sutvarkymas, negali būti vertinami kaip A. G. savavališkas valstybinio vandens telkinio užėmimas. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog A. G., sutvarkęs dalį kūdros ir aplink ją, nebuvo jos aptvėręs tvoromis, kurios pašalintų kitų asmenų galimybes patekti prie kūdros, todėl A. G. atlikti veiksmai nesukelia tokio pavojingumo, koks būtinas administracinei atsakomybei kilti. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų yra akivaizdžiai matyti, jog minimas valstybinis vandens telkinys buvo neprižiūrimas, apleistas, todėl A. G., sutvarkydamas bent dalį kūdros, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia Institucija, pritaikė minimą vandens telkinį patogesniam viešam naudojimui.

10. Apygardos teismas pažymi, jog A. G. ne kartą kreipėsi į vietos savivaldos įstaigą, taip pat ir į Instituciją, dėl minimo vandens telkinio sutvarkymo klausimų, tačiau jokių atsakymų negavo, kadangi akivaizdu, jog nei vietos savivaldos, nei valstybinės įstaigos pareigūnai patys nežino valstybinio vandens telkinio naudojimo teisinio reglamentavimo. Ir nors Apygardos teismas pritaria Institucijos apeliaciniame skunde išsakytai kritikai pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams dėl pareigūno šališkumo, tačiau esminės įtakos nagrinėjamų aplinkybių vertinimui tai neturi. Atsižvelgdamas į visus aukščiau paminėtus duomenis ir šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, Apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. G. nepadarė inkriminuoto administracinio nusižengimo, t. y. savavališkai neužėmė valstybinio vandens telkinio.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvimo, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vyriausiojo specialisto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.