- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 1-841-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01201-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 139 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius;
3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės apribojimo bausme;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (iš viso 2 nusikalstamos veikos) - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, būti registruotam darbo biržoje arba dirbti (bausmę atlikęs, 2016-05-13 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2019 m. sausio 8 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,39 promilės girtumas), tyčia stumdė ir tampė už plaukų savo motiną F. Z., tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis A. Z. savo kaltę pripažino ir parodė kartu su savo mama F. Z. gyvenantis bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jo motinai. Butas yra vieno kambario, jie gyvena tik dviese. Santykiai su motina geri, tačiau būna, jog susipyksta dėl smulkmenų, mama jam priekaištauja, kad jis niekur nedirba. 2019-01-08, apie 15.00 val., jis grįžo į namus ir mama pradėjo jį keikti įžeidžiančiais žodžiais. Žodis po žodžio ir jie susibarė, jis pasakė, kad motina nuo jo atstotų, tačiau ši pagrasino iškviesti policiją. Tuo metu, kai mama jį keikė ir norėjo išprovokuoti konfliktą mosuodama rankomis jam prieš veidą, jis motiną atstūmė nuo savęs, suėmė jai už plaukų ir paleido. Konfliktas pasibaigė, mama išėjo iš namų ir maždaug po 10-15 min. į namus grįžo kartu su policija. Jis buvo truputį išgėręs (išgėrė vieną skardinę alaus). Konflikto su mama metu, jis pastarąją pastūmė ir tempė už plaukų, tačiau nežino, ar nuo jo stūmimo mama kažkur atsitrenkė. Jo veiksmai galėjo sukelti mamai fizinį skausmą, dėl to, ką padarė, labai gailisi, pasižada, kad ateityje toks elgesys daugiau nepasikartos (b. l. 24, 31).
Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji F. Z. parodė, kad 2019-01-08, apie 15.00 val., namuose, nuo alkoholio apsvaigęs jos sūnus A. Z. tampė ją už plaukų, stūmė ir pargriovė ant žemės. Dėl minėtų sūnaus veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Konfliktas kilo todėl, kad ji neleido jam iš namų išnešti lygintuvo (b. l. 6-8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV Mobilios kuopos 4 būrio vyr. patrulio R. A. proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pranešėja F. Z. paaiškino, kad 2019-01-08, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), sūnus ją stumdė ir tampė už plaukų, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Protokole, be kita ko, užfiksuota ir įvykio vietos apžiūra (b. l. 4-6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3 kuopos vyr. patrulio T. U. 2019-01-08 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2019-01-08, apie 16.10 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), patruliui reikalinga pagalba sulaikytą A. Z. pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 14).
Alkotesterio kvito duomenimis, A. Z. 2019-01-08, 16.17 val., nustatytas 0,39 promilės girtumas (b. l. 17).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Z. motinai F. Z., su kuria kartu gyvena, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog konflikto metu pastūmė motiną bei tampė ją už plaukų. Tad minėtais duomenimis nustatyta, kad A. Z. savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios F. Z., policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, proceso veiksmų atlikimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo A. Z. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. Z. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prie kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pastarosios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nenurodė, tačiau tokia aplinkybė, įvertinus A. Z. teistumą, turi būti pripažintina. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamojo įspėjimas dėl galimybės pripažinti minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra būtinas (kasacinės nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-15-489/2019).
Teismas, skirdamas A. Z. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 40-43), administracine tvarka baustas (b. l. 37, 39), nedirbantis (b. l. 45), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 44), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. Z. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 47).
Atsižvelgiant į A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei į tai, jog jis anksčiau teistas, A. Z. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 7 dalis), bei įpareigojimas visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019-01-08, 15.50 val., iki 2019-01-10, 12.57 val. (b. l. 16, 55). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
A. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 33).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir A. Z. (A. Z.) paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti A. Z. (A. Z.) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti A. Z. (A. Z.) visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti A. Z. (A. Z.) laikino sulaikymo laiką nuo 2019-01-08, 15.50 val., iki 2019-01-10, 12.57 val., t. y. 2 (dvi) dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.