- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-161-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- Joint stock company „SRR“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „RUSBELITA“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ ieškinio atsakovui Joint stock company „SRR“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimas, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „RUSBELITA“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ieškovės BUAB „Jurtinga Shipping“ ir atsakovo Joint stock company „SRR“ ir trečiojo asmens UAB „RUSBELITA“ 2015 m. sausio 1 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3; pripažinus negaliojančiu ginčijamą sandorį, taikyti restituciją: ieškovei iš atsakovo priteisti 27 688,45 EUR suma; atsakovui grąžinti reikalavimo teisė į ieškovę ir atsakovas įgyja teisę reikšti 17 777,18 EUR finansinį reikalavimą ieškovei BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto byloje; priteisti iš atsakovo ieškovei 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės BUAB „Jurtinga Shipping“ ieškinį atsakovui Joint stock company „SRR“, trečiajam asmeniui UAB „RUSBELITA“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsisakyta priimti. Ieškovei išaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į kompetentingą Latvijos Respublikos teismą.
3. Teismas sprendė, kad bylai turėtų būti taikomas 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojęs 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris numato, kad ieškovės BUAB „Jurtinga Shipping“ ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl jį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį bei perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Apeliantė pabrėžia, jog ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, galėjo pareikšti tik BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorius, atitinkamai, preziumuojama, jog ginčas kyla iš bankroto bylos.
6. Ginčijamo sandorio sudarymas, kuris sumažino BUAB „Jurtinga Shipping“ bendro turto masę (pinigines lėšas) 27 688,45 Eur dydžio suma, nepaisant kitų ieškovės įsipareigojimų kreditoriams pradelsimo be abejonės sąlygojo bankroto bylos iškėlimą BUAB „Jurtinga Shipping“ sumažino kitų kreditorių galimybes gauti finansinių reikalavimų patenkinimą bent iš dalies.
7. Vienerių metų senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. vasario 20 d., akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
8. Ieškovė pažymi, jog teismui tenkinus ieškinį pilna apimtimi, BUAB „Jurtinga Shipping“ teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti tik dalinai.
9. Apeliantės nuomone, ji atitinka visas būtinas sąlygas ieškiniui Klaipėdos apylinkės teisme pateikti.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta ieškinį priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju kilęs ginčas pasižymi tarptautiniu elementu, nes ginčo šalių buveinės yra skirtingose valstybėse. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (CPK 780 straipsnis).
14. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo Joint stock company „SRR“ buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, Latvijoje. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012 (toliau – Briuselis I bis). Šis teisės aktas pakeitė Reglamentą Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I).
15. Ieškovė, pareikšdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, šioje byloje laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju Briuselis I bis reglamento nuostatos, nustatant ginčo teismingumą, nėra taikytinos, atsižvelgiant į šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą taikymo išimtį– reglamento nuostatų netaikymą bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms. Todėl pirmiausia būtina įvertinti, ar ginčo ieškinį galima kvalifikuoti kaip glaudžiai susijusį su bankroto procesu.
16. Klausimas, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, sprendžiamas autonomiškai, t. y. remiantis EB teise ir Teisingumo Teismo suformuluotais dviejų reglamentų taikymo sričių atskyrimo kriterijais, kurie yra svarbūs nagrinėjamoje byloje: 1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo (sprendimas Gourdain byloje; 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimas German Graphics byloje (C-292/08); 2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių (žr. sprendimą Gourdain byloje; 2009 m. liepos2 d. sprendimą SCT Industri byloje (C-111/08); 3) ar ieškinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą (žr. sprendimą Gourdain byloje); 4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvai (sprendimai Gourdain ir Seagon bylose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).
17. Lemiamas kriterijus siekiant nustatyti, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, yra ieškinio teisinis pagrindas, o ne procesinės aplinkybės, kuriomis šis ieškinys pareiškiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 199-215). Todėl ir šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esmine aplinkybe, sprendžiant, ar ginčo atvejui taikytinas Reglamentas Briuselis I bis, ar ne, turėtų būti ne tai, kad actio Pauliana buvo pareikštas iškėlus ieškovei bankroto bylą, ir šio fakto nulemta aplinkybė, kad nuginčijus sandorį, visos lėšos būtų grąžinamos į bendrą ieškovės turto masę (taigi iš to naudos turėtų visi kreditoriai kolektyviai), o tai, kad teisinis pagrindas šioje byloje reiškiamam ieškiniui yra glaudžiau susijęs ne su bankroto byla, tačiau su Lietuvos civilinėje teisėje (CK 6.66 str.) numatytu kreditorių interesų gynimo būdu. Kreditorius turi teisę šiuo būdu ginti savo pažeistas teises ne tik tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, tačiau ir visais kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės) (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje, atsižvelgiant į ESTT praktiką actio Pauliana bylose, pažymėta, jog actio Pauliana pagrindu reiškiami ieškiniai, kurie galėtų būti pateikti teismui ir iki iškeliant bankroto bylą ir nepriklausomai nuo jos, patenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį (Yearbook of Private International Law. A. B. ir Gian P. R., 2011, p. 605) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 2-18-178/2018).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Briuselis I reglamento išimtį, jeigu tokį ieškinį iki bankroto bylos iškėlimo galėjo pareikšti ir pats kreditorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikius Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus, negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamas ieškinys pateko į Reglamento Nr. 1215/2012 (Briuselis I bis) išimtį.
20. Priešingas aiškinimas neatitiktų būtinybės aiškinti Briuselis I bis reglamento netaikymo išimtis siaurai.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinį ieškovės kreditoriai galėjo pareikšti nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo, jis iš esmės grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės taisyklėmis, nepaisant tam tikros actio Pauliana instituto taikymo specifikos, nulemtos bankroto bylos iškėlimo fakto (ieškinio senaties termino bankroto administratoriui skaičiavimo pradžios momentas, sandorio nuginčijimo teisiniai padariniai), taigi, byloje nagrinėjamas ieškinys neatitinka šios nutarties 16 punkte nurodytų pirmų dviejų paminėtų kriterijų, leidžiančių ieškovės reikalavimus priskirti kaip tiesiogiai kylančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius. Tokia išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartyje Nr. 2-18-178/2018 nurodomą praktiką.
22. Nesant šių kriterijų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarptautiniam teismingumui nustatyti taikė Briuselis I bis reglamento nuostatas.
23. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis ieškovės nurodytomis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis išimtinę bankroto bylą nagrinėjančio teismo jurisdikciją, nes jos taikytinos sprendžiant tik dėl teritorinio bylos teismingumo Lietuvos Respublikoje, bet ne tarptautinio teismingumo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 199-215).
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
25. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.