Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės atsakovo J. P. G. (J. P. G.) 2017 m. gruodžio 28 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės A. E.-G. ieškinį atsakovui J. P. G. (J. P. G.) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Atskirojo skundo esmė

II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmestinas dėl tokių toliau išdėstytų priežasčių.

Dėl teismo diskrecijos teisės pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą

4. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą pranešama atsakovui. Pasisakant nagrinėjamoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui, pažymėtina, kad nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės pažeidimo gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ne dėl argumento per se, kad atsakovui nepranešta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama nustačius, kad vertinant duomenis (kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bei tuos, kuriuos atsakovas pateikė su atskiruoju skundu) nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nebuvo grėsmės, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad ieškovė prašė taikyti ne vieną laikinąją apsaugos priemonę (priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams), bet kelias. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą patenkino iš dalies: 1) nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovei; 2) priteisė vaikams iš atsakovo laikiną išlaikymą ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Spręsdamas nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimą pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį motyvavo tuo, kad ieškovė tvirtina, jog atsakovas primygtinai reikalauja, kad ieškovė persikeltų gyventi su vaikais į Švedijos Karalystę arba vaikai persikeltų gyventi pas atsakovą, arba vienas iš vaikų persikeltų gyventi pas atsakovą, o kitas liktų gyventi su ieškove, taip atskiriant vaikus vienas nuo kito. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė mano, jog egzistuoja reali galimybė, kad ieškovei nuvežus vaikus pas atsakovą, pastarasis gali neleisti vaikams ar vienam jų grįžti į Lietuvos Respubliką. Ta pačia nutartimi teismas nutarė priteisti vaikams iš atsakovo laikiną išlaikymą. Taigi iš skundžiamos nutartyje išdėstytų teismo motyvų matyti, kad jis ieškovės prašyme įvardytas visas laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia vertino nepilnamečių vaikų interesų kontekste ir vienas iš motyvų nepranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui buvo ieškovės argumentai, išsakyti dėl būtinybės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Aptariamų teismo motyvų negalima vertinti atsietai nuo visos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, taip pat ir jos skundžiamos dalies. Jie patvirtinta tai, kad buvo pagrindas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešus apie jo nagrinėjimą atsakovui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai ginčija 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį CPK 147 straipsnio 1 dalies aspektu.

Dėl atsakovo prašymo panaikinti vaikams priteistą laikiną išlaikymą

6. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas geranoriškai teikia didesnį, negu laikinai priteistasis, išlaikymą. Pažymėtina, kad prie ieškinio ieškovė pridėjo savo sąskaitos išrašą (laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 9 d.). Jame užfiksuota, kad atsakovas per 13 mėn. sumokėjo ieškovei 3710 Eur, t. y. vidutiniškai 285 Eur per mėnesį. Nurodyti pinigai skirti dviems vaikams išlaikyti. Taigi atsakovas teikė išlaikymą, kurio dydis vienam vaikui per mėnesį buvo 142,50 Eur. Skundžiama nutartimi teismas priteisė kiekvienam vaikui iš atsakovo po 190 Eur išlaikymą per mėnesį. Taigi atsakovo teiktas išlaikymas mažesnis už teismo priteistą laikinąjį. Dėl to atsakovo teiginys, kad jis teikia vaikams didesnį išlaikymą negu teismo priteistas laikinai, nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje priteisto laikino išlaikymo dydis yra minimalus, skirtas būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti. Dėl to atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis apmoka už vaikų lankomus švedų kalbos kursus, savaime nėra priežastis naikinti ginčijamą laikinąją apsaugos priemonę.

Dėl atsakovo prašymo pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių formuluotę

7. Atsakovas prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties rezoliucinės dalies formuluotę ir nustatyti, kad teismas laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovo priteisia ne iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet iki priėmimo dienos.

8. Vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3.196 straipsnio 2 dalimi, teismas skundžiama nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodytą teisės normą reikia aiškinti ją siejant su CPK 150 straipsniu, kuriame reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas. CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiamos nutarties dalis, kuria teismas priteisė vaikams laikiną išlaikymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, atitinka CPK 150 straipsnio 2 dalį, todėl atsakovo prašymas pakeisti nurodytą formuluotę nepagrįstas.

9. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti atsakovo J. P. G. (J. P. G.) 2017 m. gruodžio 28 d. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.