Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei A. Žukienei,

institucijos, surašiusios protokolą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atstovui S. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį, 506 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2019 m. balandžio 27 d. apie 23.20 val., būdamas girtas, (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 95, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei pažemino jų garbę ir orumą, t. y. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams E. S. ir K. R. pareikalavus nutildyti nakties metu viešojoje vietoje stovinčiame automobilyje garsiai grojančią muziką, pasitikrinti girtumą, ištraukti iš kelnių kišenių ir parodyti rankas, nevadinti policijos pareigūno K. R. „kaukole", o vėliau nesipriešinti sulaikymui, šių teisėtų reikalavimų nevykdė sakydamas, kad muzikos netildys ir, kad policijos pareigūnai neturi teisės jam nurodinėti, taip pat kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą, iš kelnių kišenių ištraukti ir parodyti rankas ir policijos pareigūną K. R. toliau vadino „kaukole". Be to, sulaikymo metu, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nesipriešinti ir leisti uždėti antrankius, muistydamasis bei „stangrindamas" rankas ir taip neleisdamas ant jų uždėti antrankius. Šiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis su draugais buvo nuvažiavęs į šokius, po to grįžo į Raseinius, automobilių stovėjimo aikštelėje sustojo. Buvo ir daugiau automobilių toje aikštelėje. Jie išlipo parūkyti, stovėjo prie automobilio. Automobilyje muzika tai grodavo, tai negrodavo , nes kažkas buvo sugedę. Net nespėjus parūkyti, atvažiavo policijos pareigūnai. Jis ramiai stovėjo prie automobilio. Policijos pareigūnai priėjo tik prie jo vieno. Paprašė dokumentų. Jis atsakė, kad neturi dokumentų. Tada liepė jam ateiti prie tarnybinio automobilio . Liepė pūti į alkotesterį, jis nepūtė. Tada policijos pareigūnai pasakė, kad jis sulaikomas. Jis tada galėjo kažką įžūliai atsakyti, ne policijos pareigūnų reikalavimas buvo neteistas. Jam liepė duoti rankas, uždėti antrankius, jis atsisakė leisti uždėti antrankius. Jam užlaužė rankas, uždėjo antrankius, išvežė į policijos komisariatą. Jis laiko, kad nebuvo jokio pasipriešinimo policijos pareigūnams. Prieš jį nebuvo panaudotas elektrošokas, tačiau policijos pareigūnai įspėjo jį, kad gali būti panaudotas „Tazeris“. Jis nesikeikė, nepravardžiavo policijos pareigūnų. Tai policijos pareigūnai jį pravardžiavo , vadino „(duomenys neskelbtini)“, jį taip Raseiniuose visis vadina, bet jam nepatinka, kai pareigūnai tai kreipiasi į jį. Jis daug policijos pareigūnų pažįsta, yra dalyvavęs su policijos pareigūnais išgertuvėse. Ir dabar jam yra žinoma, kad policijos pareigūnas R. yra davęs nurodymą jį visur stabdyti ir tikrinti. Jis policijos pareigūno R. nevadino „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam žinoma, kad policijos pareigūnai jį tarpusavyje taip vadina. Jis mano, kad policijos pareigūnai jį neteisėtai persekioja, daro kratas, stabdo dažnai važiuojantį. Jis laiko, kad pyksta policijos pareigūnai dėl to, kad jis nufotografavo policijos pareigūnų automobilius su tamsintais langais ir pateikė nuotraukas policijos pareigūnui, kuris jį baudė dėl tamsintų automobilio stiklų. Jis nėra padaręs jokio pažeidimo, dėl to prašo bylą nutraukti.

Apklaustas teisme 2019-11-15 liudytojas M. B. parodė, kad jis su K. pažįstami, tačiau nėra draugai. Jie penkiese važiavo į Girdžius, jis vairavo draugo automobilį AUDI . Grįžę į Raseinius, sustojo aikštelėje parūkyti . jo manymu, nebuvo garsiai pajungtos muzikos. Privažiavo policijos automobilis. Policijos pareigūnai priėjo, prisistatė. Jis turėjo dokumentus, parodė vairuotojo pažymėjimą. Kur tuo metu buvo K., jis neatsimena, lygtai prie policijos automobilio. Jis ne viską atsimena. Jis pamena, kad K. vaikščiojo sukryžiavęs rankas ant krūtinės. Kad koneveiktų policijos pareigūnus, jis negirdėjo. Policijos pareigūnai liepė K. pūsti į alkotesterį, jis atsisakė. A. K. priešinosi policijos pareigūnams. Jis neatsimena. Pareigūnai uždėjo antrankius K.. Tikriausiai perspėjo pareigūnai K.. Ar turėjo policijos pareigūnai „Tazerį“, jis nepamena. A. K. konfliktavo su policijos pareigūnais, jis neatsimena, šalia nebuvo. Kas ramino prie policijos automobilio K., jis nežino, ne jis. Policijos pareigūnai liepė A. K. traukti rankas iš kišenių, bet jo manymu, K. nebuvo rankų susikišęs į kišenes. K. pats įlipo į policijos automobilį. Jis mano, jei buvo uždėti antrankiai, tai reiškia buvo konfliktas su policijos pareigūnais. Jis jokio konflikto nematė.

Liudytojas A. B. apklaustas teisme 2019-11-15 paaiškino, kad jis K. pažįsta. Jis kartu su K. ir dar kitais draugais penkiese vienu automobiliu važiavo į šokius. Vairavo M. B.. M. buvo blaivus, kiti išgėrę. Grįžo į Raseinius, sustojo parūkyti automobilių stovėjimo aikštelėje. Galėjo būti 23-24 val. Privažiavo policijos automobilis. Atėjo pareigūnai, liepė parodyti dokumentus. Jis neturėjo dokumentų, tai pasakė savo asmens kodą. Matė K. prie policijos automobilio. Jis priėjo paklausti, kas vyksta, tai policijos pareigūnai liepė jam eiti į šoną. Kodėl policijos pareigūnai dėjo antrankius K., jis nežino. Automobilio durelės buvo uždarytos, muzika negrojo. Ką policijos pareigūnai sakė K., ką K. atsakė, jis negirdėjo. Jis buvo priėjęs prie policijos automobilio, klausė, kas čia darosi, kas vyksta, bet policijos pareigūnai sakė, kad tai jo neliečia, liepė pasitraukti. Kad K. būtų vadinęs policijos pareigūną „(duomenys neskelbtini)“, negirdėjo. Kad būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, jis negirdėjo. Tuo momentu aikštelėje nebuvo svetimų asmenų, bet vėliau buvo atvažiavusių automobilių.

Apklaustas teisme 2019-10-14 liudytojas K. R. paaiškino, kad jis A. K. pažįsta tik iš darbo reikalų, šiaip nėra pažįstami, jokių asmeninių reikalų neturėjo. Jis kartu su kolega E. S. vyko iš kito įvyko, buvo nakties metas. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis , iš kurio sklido garsi muzika, automobilio durelės buvo atidarytos, stovėjo penki vyrai. Jie su tarnybiniu automobiliu sustojo aikštelėje. Kolega nuėjo prie automobilio ir paprašė nutildyti muziką. K. būtent stovėjo arti prie automobilio, prie vairuotojo durelių, būtent jis vienintelis atsiliepė į prašymą patylinti muziką. Jis pats nuėjo prie vyrų vėliau. A. K. sakė- kas jūs tokie, netildysiu muzikos . Vėliau kažkas iš jaunuolių muziką patildė .K. jį įžeidinėjo, vadino „kaukole“. Kolega paprašė K. prieiti prie automobilio ir pasitikrinti girtumą. K. atėjo prie tarnybinio automobilio, tačiau pasitikrinti girtumo nesutiko. Tada K. susikišo rankas kišenes, artėjo prie jo. Jis pareikalavo, kad K. ištrauktų rankas iš kišenių , parodyti kas yra rankose. Tačiau K. neklausė, grėsmingai artinosi prie jo. Ir toliau vadino jį „(duomenys neskelbtini)“. Kolega buvo įlipęs į tarnybinį automobilį. Kadangi K. galėjo turėti pavojingų aštrių daiktų, jam galėjo kilti grėsmė. Dėl to jis pasakė, kad K. sulaikomas, bus panaudota spec. priemonė – antrankiai. K. nesileido sulaikomas, neleido uždėti antrankių. Muistėsi, stangrino rankas. Tada jis pasiėmė „Tazerį“ ir įspėjo K., kad „Tazeris „gali būti panaudotas. Tačiau panaudoti nereikėjo, nes padedant kolegai, užsukus rankas, prispaudus prie automobilio šono, buvo uždėti antrankiai ir K. patalpintas į tarnybinį automobilį. Jie su kolega išėmė K. iš tos aplinkos, nusivežė į policijos komisariatą protokolo surašymui. Kadangi buvo daug jaunuolių, vienas iš jų buvo priėjęs raminti K., be to dar atvažiavo kiti automobilį, nebuvo galima numatyti, į priekį, kas galėko nutikti. K. elgėsi įžūliai, įžeidinėjo. Prie tarnybinio automobilio jis patikrino K. kišenes, kišenės buvo, bet kišenėse nieko nebuvo. Policijos komisariate buvo patikrintas girtumas , nustatyta K. 1,6 promilės.

Liudytojas E. S. teisme 2019-10-14 parodė, kad jis su K. nebuvo pažįstamas iki to įvykio. Jis su kolega R. važiavo iš kito įvykio, buvo jau nakties metas. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis, iš kurio sklido garsi muzika, visos durelės buvo atidarytos. . Stovėjo 4-5 asmenys. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie K. ir aiškiai paprašė patildyti muziką, nes yra ramybės metas. O K. atsakė – kas jūs tokie, kad nurodinėtumėte. Pasakė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ ir valdo Raseinius. Kolega R. atėjo kiek vėliau. Tada K. pradėjo kolegą pravardžiuoti, vadinti „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo grasinti. Kai taip pradėjo elgtis, jis paprašė prieiti prie automobilio ir pasitikrinti girtumą. Prie tarnybinio automobilio K. priėjo, bet atsisakė pasitikrinti girtumą. Paėjo į šoną ir susikišo rankas į kišenes. Jis tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje. Tuo tarpu K. elgėsi įžūliai, grasino, kad jiems baigsis blogai, kai jie baigs tarnybą ir išeis į pensiją. K. artinosi prie R., rankų iš kišenių netraukė, nors R. reikalavo ištraukti rankas iš kišenių. Nežinojo, kad jo rankose. Neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Tada buvo pasakyta, kad K. sulaikomas. Buvo kažkoks jo draugas atėjęs jo raminti. Antrankių neleido K. uždėti, stangrino rankas. Tik tada , kai jis išsitraukė „Tazerį“, pridėjo prie K. šono ir įspėjo, kad „Tazeris“ bus panaudotas, tada K. buvo užlaužtos rankos, uždėti antrankiai. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Reikėjo K. išvežti, nes pradėjo kiti automobiliai važiuoti į aikštelę, kad kitiems asmenims nesukeltų agresijos, kad nekiltų konfliktas su kitais aikštelėje buvusiais asmenimis.. Nežinia, kaip būtų pasibaigęs tas įvykis. Kiti asmenys galėjo įsikišti. Iš pradžių buvo garsi muzika, po to peraugo į kitą įvykį. Vėliau kažkas muziką nutildė. Prieš patalpinant į tarnybinį automobilį, buvo patikrintos K. kišenės. Nieko nebuvo rasta jose. Kai atvyko į policijos komisariatą, maždaug po pusvalandžio K. nusiramino, pūtė į alkotesterį. Buvo nustatytas girtumas, jis buvo neblaivus. Visi duomenys yra surašyti į žurnalą.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti asmenų dokumentus, girtumą, duoti privalomus nurodymus, naudoti prievartos priemones, pristatyti asmenis į policijos komisariatą ir kitas teises.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 22 straipsniu, 1 d. 1 p. pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; Pagal to paties straipsnio 2 p. pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; Šio įstatyto 1 str.4 p. suteikia teisę pareigūnams panaudoti prievartos priemones. Šio įstatymo 1 d. 7 p. nurodo, kad policijos pareigūnas, įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs;

Policijos įstatymo 52 str. nurodo, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją ir sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigą asmenį, įtariamą padarius teisės pažeidimą, pareigūnai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti prievartą ar specialiąsias policijos priemones.

Detaliau veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro įsakymu patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, kurios 53str. nurodyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma. Instrukcijos 54 str. nurodyta, kad policijos patruliai, sulaikydami, atlikdami dalinę asmens apžiūrą ir (ar) daiktų patikrinimą, pristatydami į policijos įstaigą sulaikytus asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimą, privalo užtikrinti, kad būtų apsaugotos materialinės vertybės, įtariamieji, nukentėjusieji, liudytojai ir kiti asmenys. Instrukcijos 55str. numatyta, kad policijos pareigūnas, bendraudamas su sulaikomu asmeniu, įtariamu padarius teisės pažeidimą, ir manydamas, kad toks asmuo gali turėti pavojingų daiktų, siekdamas užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą, turi pareikalauti asmens laikyti rankas taip, kad galėtų jas matyti (ištraukti iš kišenių ir pan.). Jei asmuo pavojingus daiktus laiko rankose, policijos pareigūnas turi pareikalauti, kad jis tuos daiktus padėtų nuošaliau. Atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, asmens (-ų) fizines ir psichikos savybes, konkrečią situaciją (aplinka, vieta, laikas) ir manydamas, kad asmuo (-enys) gali netikėtai užpulti, privalo stengtis laikytis nuo jo (jų) saugiu atstumu ir pasirinkti tinkamą taktinę stovėseną, esant būtinybei, panaudoti prievartą. Taip pat Instrukcijos 56 str. nurodo, kad užklupęs asmenis, darančius teisės pažeidimą arba įtariamus padarius teisės pažeidimą, kai policijos patrulis turi informacijos arba mano, kad sulaikomi asmenys gali priešintis gyvybei ar sveikatai pavojingu būdu, o delsimas gali kelti grėsmę visuomenės ar policijos patrulio saugumui, policijos patrulis turi sulaikyti asmenis nedelsdamas.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, nakties metu išgirdę garsiai grojančią muziką, turėjo sureaguoti į daromą teisės pažeidimą, elgėsi taip, kaip ir nurodo įstatymai ir kiti teisės aktai. Iš vaizdo ir garso įrašų, pateiktų iš tarnybinio automobilio bei iš Raseinių rajono policijos komisariato , matyti, kad A. K., atvykus pareigūnams stovėjo prie automobilio vairuotojo priekinių durelių ( įrašas Nr. 2 , visos automobilio durelės atidarytos 1.39-1.41 įrašo minutė) Vienas jaunuolis įlipo į automobilį ir išjungė muziką ( įrašas Nr. 2 2.01-2.10 min.); automobilio durelės buvo uždarytos vėliau, tai užfiksuota įrašo Nr.2, 5.06 min.. Iš vaizdo ir garso įrašo Nr. 1 ( 1.57-1,59 min.) matyti, kad pareigūnai išlipo iš tarnybinio automobilio, pasisveikino, tuo metu girdėti garsiai leidžiama muzika ; taip pat garso ir vaizdo įraše Nr. 1 užfiksuota, kad K. avėjo mėlynus džinsus ( 6,26 min, kuriuose yra kišenės ( 9.19 min.) Įraše Nr. 1 tai pat matyti, kad K. neklausė policijos pareigūnų reikalavimų , keikėsi ( 6.38- 6.41 min.) .Tai, kad į stovėjimo aikštelę pradėjo rinktis kiti asmenys užfiksuota vaizdo ir garso įraše Nr. 2 ( 2.45-2.48 min.) , matyti, kad du automobiliai įvažiuoja į aikštelę, vienas iš kartui su K. buvusių asmenų susimojavo su atvykusiais, kas įrodo, kad pažįstami asmenys rinkosi. Be to tos aplinkybės, kad į policijos ir K. pokalbį kišosi ir kiti asmenys užfiksuota vaizdo ir garso įrašo Nr. 1 6.06 min, iš kurio matyti, kad prieina prie policijos automobilio dar du asmenys ir dar du matyti stovintys netoliese; Nr. 1 įraše , 7.08 min. matyti, kad du pašaliniai asmenys bando kištis į policijos ir K. pokalbį.

Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų K. R. ir E. S. rašytais tarnybiniais pranešimais, neabejoja ir jų duotais parodymais teisme. A. K. taip pat nenurodė kokių nors svarbių aplinkybių, kad su šiais policijos pareigūnais būtų turėjęs kokių nors asmeninių nesutarimų ar nesusipratimų.

Liudytojų A. B. ir M. B. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jų parodymai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotiems duomenis. Be to jie daug ko neprisimena, yra K. draugai ir jų parodymai šališki. Be to A. B. buvo neblaivus.

A. K. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, kita bylos medžiaga. Iš tarnybinių pranešimų (b. l. 7, 8, 10, 11, 20, 22) matyti, kad A. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, atsisakė pasitikrinti blaivumą, juos įžeidinėjo ir pasipriešino sulaikant. Iš pažymos apie asmens administracines nuobaudas (b. l. 35-48) matyti, kad A. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Įrodyta, jog A. K. įžūliu, provokuojančiu elgesiu bei žodžiais pažemino policijos pareigūno garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutildyti nakties metu viešojoje vietoje stovinčiame automobilyje garsiai grojančią muziką, ištraukti iš kelnių kišenių ir parodyti rankas, pasitikrinti girtumą, nevadinti policijos pareigūno „(duomenys neskelbtini)", sulaikymo metu, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nesipriešinti ir leisti uždėti antrankius, muistydamasis bei „stangrindamas" rankas ir taip neleisdamas ant jų uždėti antrankius, todėl jo veikimas kvalifikuotas teisingai pagal ANK 508 straipsnį, 506 straipsnio 4 dalį.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – kad nusižengimą padarė būdamas neblaivus.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, kad pažeidėjui už nusižengimą skirtina straipsnio sankcijose numatyta nuobauda – bauda - didesnė už sankcijoje numatytą minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio pažeidimą paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalies pažeidimą paskirti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį 19100421122 ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).