- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 1-103-876/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams;
2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 10 mėnesių laisvės atėmimo,
3) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
4) Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalimi 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą;
6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
7) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs, 2017 m. rugsėjo 22 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. 2018 m. kovo 28 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), atplėšdamas gyvenamojo namo durų pakabinamos spynos grandinės kilpą, įsibrovė į A. S. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš miegamojo kambario pagrobė televizorių „LG“, 300 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, 25 Eur vertės, iš virtuvės pagrobė ant spintelės buvusį šakotį, 20 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, 100 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, 90 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. S. 535 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais R. A. padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. A. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, pripažino kaltę iš dalies paaiškindamas, kad atvyko su V., pas nukentėjusiąją. Namie jos nerado. Žinojo, kad namų raktas pakabintas garaže už durų, kadangi tris kartus buvo pas A. S. Raktą pasiėmė, atsirakino duris. Norėjo pasiimti tik šakotį, kadangi nukentėjusioji buvo prižadėjusi jam iškepti. Tačiau vėliau pasiėmė ir televizorių, kadangi jautė, kad A. S. jam skolinga. Žinojo, kad skolos neatgaus. Nukentėjusiajai nesakė, kad televizorių pasiėmė už skolas, nes ji jam neatsiliepdavo, buvo užblokavusi jo numerį. Telefonus buvo pasiėmęs anksčiau, kadangi jam nukentėjusioji buvo atidavusi. Sakė, kad jie jai nėra reikalingi. Buvo trys telefonai. Telefonus parsivežė namo, o kai ji jam pradėjo grasinti, jis paslėpė juos namuose. Telefonai buvo sudėti folijoje į kavos pakelį, vėliau juos pardavė. Būtų atsiklausęs nukentėjusiosios leidimo, tačiau ji ignoravo jo skambučius. Jis su nukentėjusiąja draugavo. Viską ką uždirbdavo, atiduodavo nukentėjusiajai. Mano, kad pati nukentėjusioji galėjo nuplėšti durų grandinę. Telefonai nukentėjusiajai yra grąžinti. Televizorius taip pat grąžintas. Nesutinka su telefonų verte, kadangi jie dėvėti. Kiekvieną telefoną vertina po 20 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surašyti jo parodymai teisingi iš dalies. Jis buvo iš karto spaudžiamas. Policijos pareigūnas jį pradėjo mušti automobilyje, kadangi jis jį iškeikė, nes jam nebūnant namuose, šis jo motiną stumdė. Kai jį sulaikė jis neturėjo akinių, nematė ką ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai surašė, jam buvo liepta tik pasirašyti (t. 2, b. l. 24–25).
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsintų kaltinamojo R. A. parodymų, duotų 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. birželio 19 d. įtariamojo apklausų metu nustatyta, jog fiziškai jis yra sveikas, jo psichinė būklė stabili, galvos traumų neturėjęs, anksčiau periodiškai lankydavosi pas Jurbarko ligoninėje dirbantį psichiatrą pavarde M. Prieš tai davė melagingus parodymus policijos pareigūnams, kadangi manė jog dar galės grąžinti savo buvusiai draugei A. S. pavogtus daiktus. Jie susitaikys kai jis su ja susisieks, taipogi ir dėl to, jog siekė išvengti gresiančios atsakomybės. Parodė, jog tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti 2018 m. kovo 28 d. Apie 8 val. paskambino savo pažįstamam V., kurio pavardės nežino, jo telefono numerio dabar taipogi nežino. Kai jis jam paskambino paprašė nuvežti iki A. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), pasiimti savo asmeninių daiktų, kaip ir buvo minėjęs pirminėje apklausoje. Iki vagystės kažkur dvi savaites buvo lankęsis pas A. S. namuose, ten praleido savaitgalį. Taigi V. sutiko jį pavėžėti iki A. S. namų, jie iš Jurbarko išvažiavo apie 9 val. 30 min. Kokiu automobiliu atvažiavo V. ir jį paėmė iš jo namų esančių (duomenys neskelbtini), jis nežino nei markės, nei modelio, kiek pamena šviesiai pilkos spalvos. Jie važiavo dviese, kitų asmenų nebuvo. Jiems nuvykus su automobiliu įvažiavo į kiemą, V. pasiliko automobilyje, pamačius jog namų durys užrakintos suprato, kad nei A. S., nei su ja kartu gyvenančių jos dukrų nėra, tuomet jis nuėjo iki sodyboje esančio garažo pasiimti pagrindinių namų durų rakto, skirto atrakinti pakabinamą spyną. Iš ankstesnės viešnagės pas A. S. žinojo, kur ji dėdavo nuo namo durų spynos raktus. Garaže minėtų raktų nebuvo. Būnant toje pačioje patalpoje pasiėmė metalines žnyples ir nuėjo iki gyvenamojo namo pagrindinių durų, metalinių žnyplių kotą užkišo už metalinės kilpos ir minėto įrankio pagalba atplėšė grandinės kilpą. Metalines žnyples įsidėjo į bliuzono kišenę. V. nematė kaip jis atplėšė durų užrakinimą, kaip pateko į namo vidų. Jam įėjus į namus perėjus verandą, namo virtuvėje paėmė buvusį šakotį ir toje virtuvėje ant spintelės, buvusius mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, modelio jų nežino, taipogi negalėtų apibūdinti jų požymių. Telefonus įsidėjo į kelnių kišenę, o šakotį nunešė V., jam jį padavė už kelionės išlaidas. Dar kartą pargrįžo į minėtus namus, nuėjęs į miegamąjį, ištraukė iš rozetės televizoriaus jungiklį, atjungęs antenos laidą, paėmė televizorių „LG“ buvusį ant stalo. Nusinešė iki automobilio, pasidėjo ant galinės automobilio sėdynės. Tuomet įsėdo į automobilį ir jie su V. išvažiavo. Daugiau jokių daiktų nevogė. Grįžus į Jurbarko miestą, paprašė V. jog šis jį nuvežtų iki autoserviso esančio Jurbarkuose, tikslaus adreso nežino, tos įmonės savininkas A. B., autoservise darbavosi apie 30 metų amžiaus vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, tik pamena, jog jį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Šiam asmeniui pasiūlė nusipirkti pavogtą televizorių už 60 Eur, tačiau minėtas asmuo nusiderėjo iki 40 Eur, kadangi norėjo greitai parduoti sutiko ir už tokią sumą parduoti. Tuomet dar V. paprašė, jog šis jį nuvežtų iki parduotuvės „Aibė“ esančios Jurbarkuos. Ten nuvažiavus, jį paleido ir nuvažiavo savo reikalais, jis prie parduotuvės ant vejos numetė metalines žnyples, įėjo į parduotuvę, nusipirko alaus du plastikinius butelius, atsiskaitė iš turėtų 40 Eur. Tuomet nešinas alumi nuėjo iki jam pažįstamo E. Ž., ten gėrė alų. Jiems tik pradėjus gerti alų, atėjo iš matymo jam pažįstamas vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Su juo kartu gėrė alų, jis pasiūlė nusipirkti mobilaus ryšio telefoną, ant stalo padėjo du telefonus, ir siūlė jam išsirinkti vieną iš jų, jam išsirinkus vieną iš tų telefonų, jis jam padavė 25 Eur. Neilgai trukus kažkur po 15 minučių išėjo namo, buvo jau stipriai apgirtęs. Parsinešus du mobilaus ryšio telefonus įvyniojo juos į kavos pakelį, kuris su folija, dėl to taip darė, jog telefonų neatsektų niekas nerastų pagal ryšio signalą, juos įdėjo į seną dujinę viryklę. Kažkur prieš dvi savaites nuo šios dienos minėtus du telefonus nunešė į Kauno gatvėje, Jurbarke, įsikūrusią įmonę superkančią mobilaus ryšio telefonus, ten už juos gavau 40 Eur sumą. Visus gautus pinigus už parduotus daiktus išleido alkoholiui. Vogė iš A. S. kadangi norėjo išgerti, o pinigų neturėjo, niekur nedirba. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. (t. 1, b. l. 184–185, 195–196).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad tą dieną kai buvo įvykdyta vagystė, ji nebuvo namuose. Buvo išvažiavusi į kursus Kaune. Namuose nieko nebuvo. Grįžusi namo rado išplėštas duris. Durys buvo užrakintos su grandine ir spyna. Grandinė buvo nuplėšta. Spynoje rakto nebuvo. Raktą į spyną įdėjo pati. Policijos pareigūnai nufotografavo jos pačios įdėtus raktus į spyną. Raktai nebuvo palikti garaže. Įėjus į kambarį pamatė, kad nėra televizoriaus ir šakočio. Telefonų tą dieną nepasigedo, kadangi jie buvo nenaudojami. Tą vakarą paskambino policijai. Policijos pareigūnams nurodė kaltinamąjį, kadangi šis buvo lankęsis pas ją namuose du kartus. Jai reikėjo elektriko. Pirmą kartą apsilankė jos namuose ir apžiūrėjo kiek ir ko reikia. Antrą kartą kaltinamąjį atvežė į namus jo pažįstamas. Prieš tai kaltinamajam ji sakė, kad daugiau nevažiuotų. Ji užblokavo kaltinamojo skambučius, nes į dieną būdavo po 20 skambučių. Grasino, kad nuneš jos bakūžę. Ji jo nešantažavo, jam neskambino. Šiuo metu grasinimų nėra. Kaltinamasis buvo skambinęs tik iš kito numerio. Įvykis sutrikdė jos sveikatą, kreipėsi pas gydytojus. Dvi savaites negalėjo važiuoti į kursus. Jautė baimę. Su kaltinamuoju yra pažįstami. Televizorius ir du telefonai yra grąžinti. Vienas telefonas ir šakotis nėra grąžinti. Kaltinamajam trijų telefonų nėra dovanojusi. Nebuvo net kalbos apie tai. Civilinį ieškinį palaiko. Daiktai yra dėvėti. Pasižiūrėjo kiek kainuoja dėvėti daiktai. Įvertino taip pat ir daiktų nusidėvėjimą (t. 2, b. l. 25–27).
Liudytojas A. B. parodė, kad įvykio vietoje nebuvo. Žino, kad iš nukentėjusiosios namų buvo pavogti telefonai ir televizorius. Nukentėjusioji iškart nurodė kaltinamąjį, kadangi jis buvo buvęs pas ją namuose. Jis du kartus apklausė kaltinamąjį. Pirminiuose parodymuose kaltinamasis neigė savo kaltę. Nuvažiavo Jurbarke pas vieną žmogų, kuris buvo įsigijęs pavogtą telefoną Jurbarko lombarde. Kaltinamąjį pasiėmė iš Jurbarko policijos procesinių veiksmų atlikimui, tada šis nurodė, kur pardavė televizorių. Tą pačią dieną tas asmuo, pas kurį nuvažiavo, televizoriaus neturėjo, kitas asmuo televizorių pristatė į policiją. Antroje apklausoje kaltinamasis kaltę pripažino. Prieš kaltinamąjį nebuvo vartotas psichologinis smurtas ar grasinimai. Automobilyje kaltinamojo niekas nemušė. Nebuvo ir konfliktų su asmeniu, tik buvo griežčiau pasakyta. Protokolas surašytas iš jo žodžių. Jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su apklausos protokolu. Kiekvieną kartą duoda susipažinti. Nepamena, kad kaltinamasis būtų pasakęs, kad negali perskaityti. Kaltinamasis tik sakė, kad kai atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, visus skundais užversdavo, visus skųsdavo (t. 2, b. l. 37–38).
Liudytoja L. J. parodė, kad suderino galutinį įtarimą su prokuroru ir išsikvietė įtariamąjį pranešimui apie įtarimą įteikimui. Kaltinamasis atvyko, jam buvo išaiškintos papildomai įtariamojo teisės, pareikštas galutinis įtarimas, apklaustas. Apklausos metu davė analogiškus parodymus kaip ir praeitose apklausose. Kaltinamasis norėjo susitaikyti su nukentėjusiąja. Jis buvo informuotas, kad tokiu atveju turi būti atlyginta žala. Kaltinamasis pasakė, kad neturi pinigų ir nesiruošia atlyginti žalos. Protokolas buvo duotas kaltinamajam perskaityti. R. A. jį pasirašė ir buvo išleistas iš policijos, nes skubėjo į autobusą. Negali pasakyti, ar asmuo perskaitė protokolą, tačiau jam jis buvo duotas ir lieptas perskaityti. Ji dar jo paklausė, ar neturi patikslinimų. Tačiau pasakė, kad viskas gerai. Kaltinamasis, kad negali perskaityti teksto, jai nieko nesakė. Ji prieš jį nenaudojo smurto. Iki jos apklausos kaltinamasi jau buvo pripažinęs kaltę. Kaltinamasis apie kitų pareigūnų neteisėtus veiksmus nieko jai nesakė (t. 2, b. l. 38).
Liudytojas V. M. parodė, kad pavasarį apie 9 val. jam paskambino kaltinamasis ir paklausė, ar negalėtų parvežti keturis ar penkis šakočius bei televizorių iš sugyventinės, nes šie susipyko. Jis sutiko, pasiėmė jį ir per Kidulius nuvažiavo link Gelgaudiškio į kaimą. Įvažiavo į kiemą. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, o jis liko laukti. Durys buvo užrakintos grandinėle. Kaltinamasis nuėjo į šiltnamį ar į lauko virtuvę, pasiėmė įrankį ar raktą ir grandinėlę atidarė. Kaltinamasis įėjo į namo vidų. Po dviejų minučių išnešė šakotį, kurį davė jam už nuvežimą. Kitus šakočiu sakė išvežė į Kauną. Tada kaltinamasis dar kartą nuėjo į vidų. Po trijų ar penkių minučių atsinešė televizorių. Tada jiedu išvažiavo į Jurbarką. Jurbarke sustojo prie automobilių firmos, tačiau nieko nerado. Kaltinamąjį paleido prie parduotuvės. Tuo metu jis nuvažiavo pas save, paliko raguolį namuose ir vėl grįžo pas kaltinamąjį. Pasiėmė kaltinamąjį ir jie dar kartą nuvažiavo prie automobilių firmos. Kaltinamasis paėmė televizorių ir nunešė į automobilių firmą. Po to kaltinamąjį vėl nuvežė prie parduotuvės. Jam nekilo įtarimų, kad daiktai gali būti vogti (t. 2, b. l. 38–39).
Liudytojas L. L. parodė, kad nusipirko telefoną „Samsung“ iš lombardo, įsidėjo kortelę ir jam paskambino policija. Pranešė, kad jo telefonas yra vogtas. Telefonas buvo paimtas. Parašė pareiškimą, parodė kurioje parduotuvėje nusipirko telefoną. Žala jam kompensuota. Pasiėmė kitą telefoną. Telefonas įtarimų nesukėlė, kad iš lombardo pirko ne pirmą sykį (t. 2, b. l. 39).
Liudytojas M. K. parodė, kad užsiima mobiliųjų telefonų pirkimu, pardavimu ir remontu. Pas jį atėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kad buvo vogtas telefonas, klausė, ar turi dokumentą. Parodė dokumentą. Dokumente yra nurodyta gimimo metai arba asmens kodas, daiktas, IMEI kodas. Atėjusio asmens negalėtų prisiminti. Nepamena, kokius duomenis buvo užfiksavęs apie pardavėją, turėtų būti tas lapas, kurį policija paėmė (t. 2, b. l. 39–40).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu iš pagarsintų liudytojo G. G. parodymų, duotų 2018 m. balandžio 18 d. liudytojo apklausos metu nustatyta, jog 2018 metų kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio mėnesio pradžioje, tikrai neprisimena nei dienos, nei valandos, jis buvo servize, kuris yra (duomenys neskelbtini). Ten atėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo, kurio pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“ ir žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pasiūlė pirkti televizorių. Minėto vyriškio nei vardo, nei pavardės jis nežino. Vyriškis teigė, jog televizorius priklauso jam ir prašė už minėtą televizorių 40 Eur. Jis sutiko iš jo nupirkti televizorių, nes tikrai negalvojo, jog gali būti vogtas. „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 40 Eur ir šis iš servizo išėjo. Ar minėtas vyriškis buvo atvykęs kokiu nors automobiliu ar atėjo pėsčias, pasakyti negali, nes nematė. Vyriškis dar siūlė pirkti mobiliųjų telefonų, tačiau jis atsisakė, nes jam jų nereikėjo. Kiek jis turėjo vienetų mobiliųjų telefonų ir kokių jie buvo modelių, pasakyti negali, nes jis jų nematė, kadangi neketino jų pirkti, todėl neapžiūrinėjo. Į servizo patalpą vyriškis buvo atėjęs vienas. Kaip minėjo iš vyriškio nupirko plokščiaekranį televizorių „LG“, juodos spalvos korpusu, su juodos spalvos laidu. Televizorius buvo veikiantis ir jį naudojo savo reikmėms. Kadangi sužinojo, jog televizorius yrą vogtas, jį savanoriškai atiduos policijos pareigūnams. Daugiau neturi ką paaiškinti (t. 1, b. l. 164–165).
2018 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. kovo 28 d., apie 15 val. 30 min., A. S. grįžusi į savo namus, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad į namus buvo įsibrauta ir iš jų buvo pagrobtas televizorius „LG“, 300 Eur vertės, šakotis, 20 Eur vertės. A. S. padaryta 320 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 5–9).
2018 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje prie protokolo užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje buvo rasta avalynės padų pėdsakas, rankos delno pėdsakas. Buvo užfiksuotas durų rakinimo mechanizmas bei grandinės kilpos dalis, rasta prie lauko durų (t. 1 t., b. l. 10–11, 12–16).
2018 m. balandžio 10 d. paskelbta mobiliojo ryšio telefono „Samsung S II“ (25 Eur vertės), IMEI (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. kovo 28 d. buvo pagrobtas iš A. S. priklausančios sodybos, (duomenys neskelbtini), paieška (t. 1, b. l. 46). 2018 m. balandžio 25 d. radus mobiliojo ryšio telefoną, paieška nutraukta (t. 1, b. l. 47).
2018 m. kovo 31 d. paskelbta mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S5“ (100 Eur vertės), IMEI (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. kovo 28 d. buvo pagrobtas iš A. S. priklausančios sodybos, (duomenys neskelbtini), paieška (t. 1, b. l. 48). 2018 m. balandžio 23 d. radus mobiliojo ryšio telefoną, paieška nutraukta (t. 1, b. l. 49).
2018 m. kovo 31 d. paskelbta mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S4“ (90 Eur vertės), IMEI (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. kovo 28 d. buvo pagrobtas iš A. S. priklausančios sodybos, (duomenys neskelbtini), paieška (t. 1, b. l. 50). 2018 m. kovo 31 d. radus mobiliojo ryšio telefoną, paieška nutraukta (t. 1, b. l. 51).
2018 m. balandžio 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. K. savanoriškai pateikė 2018 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo–pardavimo kvitą (t. 1, b. l. 100–101, 102).
2018 m. balandžio 20 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. K., savanoriškai pateikė 2018 m. balandžio 20 d. prekių pirkimo–pardavimo kvitą, mobiliojo ryšio telefoną Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 103–105, 106).
2018 m. birželio 15 d. apžiūros protokole užfiksuota M. K. savanoriškai pateiktų prekių pirkimo–pardavimo kvitai. Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp pardavėjo R. A. ir pirkėjo M. K.. Šiuo pirkimo–pardavimo kvitu R. A. M. K. pardavė du mobiliojo ryšio telefonus: „Samsung Galaxy S2“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Samsung Galaxy S4“, IMEI (duomenys neskelbtini), už 40 Eur sumą. 2018 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo kvitas sudarytas tarp pardavėjo A. V. ir pirkėjo M. K. Šiuo kvitu M. K. įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S2“, IMEI (duomenys neskelbtini), suma nenurodyta (t. 1, b. l. 107–109).
2018 m. balandžio 20 d. apžiūros protokole, fotolentelėje prie protokolo užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Galaxy S2“, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 110–112). 2018 m. balandžio 23 d. pakvitavimu mobiliojo ryšio telefonas grąžintas A. S. (t. 1, b. l. 113–114).
2018 m. balandžio 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. L. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2018 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje už 80 Eur (1 t., b. l. 115–116).
2018 m. balandžio 16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. G. savanoriškai pateikė televizorių „LG“, modelis 32LN536B (t. 1, b. l. 117).
2018 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole, fotolentelėje prie protokolo užfiksuota, televizoriaus „LG“, modelis 32LN536B apžiūra (t. 1, b. l. 118–123).
2018 m. balandžio 20 d. pakvitavimu A. S. grąžintas televizorius „LG“, modelis 32LN536B, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 124).
2018 m. balandžio 19 d. patikrinimo vietoje protokole bei fotolentelėje prie protokolo užfiksuota, kad R. A. parodė vietą, kur numetė reples, su kuriomis įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 186–190).
Išklausius teisme kaltinamojo parodymus, įvertinus byloje esančią surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis R. A. įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė A. S. priklausančius daiktus. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu nustatyti kvalifikuojantys požymiai – įsibraudamas į gyvenamąją namą. Nors teismo posėdžio metu R. A. nurodė, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes duris jis atrakino raktu, tačiau teismas nesutinka su šiais argumentais.
Teismų praktikoje ra aiškinama, kad įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz. kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės, ar kaltinamasis išplėšė spyną, ar spyną atrakino raktu. Neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu spyna buvo pašalinta, tai kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes jis pateko į gyvenamąją namą, kuris buvo užrakintas ir kaltinamasis neturėjo savininko leidimo įeiti į tuos namus. Net darant prielaidą, jog R. A. atrakino duris raktu, byloje neginčijama aplinkybė, jog kaltinamasis tą raktą galėjo pasiimti neteisėtai, jam nukentėjusioji nebuvo jo davusi naudojimui, kad šis galėtų bet kada ateiti į jos namus. Tai, kad galima raktas buvo paimtas neteisėtai, ar spyna buvo nuplėšta, parodo, kad kaltinamojo veiksmuose yra įsibrovimo požymis, tad jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis R. A. apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasiėmė namų raktą, pakabintą garaže už durų, ir atsirakino duris. Norėjo pasiimti tik šakotį, kadangi nukentėjusioji buvo prižadėjusi jam iškepti. Vėliau pasiėmė ir televizorių, kadangi jautė, kad nukentėjusioji jam skolinga. Telefonus buvo pasiėmęs anksčiau, kadangi jam A. S. buvo atidavusi. Teismas tokios kaltinamojo R. A. versijos pateikimą vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. A. nuolat keitė parodymus. 2018 m. kovo 29 d. apklausoje nurodė, kad tikrai pas A. S. nevažiavo ir tikrai jokių daiktų iš jos namų nevogė. 2018 m. balandžio 18 d. apklausoje parodė, kad prieš tai davė melagingus parodymus, kadangi manė, jog dar galės grąžinti pavogtus daiktus ir jie su nukentėjusiąja susitaikys. Nuėjo į garažą pasiimti pagrindinių namų durų rakto, skirto atrakinti pakabinamą spyną, tačiau garaže minėtų raktų nebuvo. Būnant toje pačioje patalpoje pasiėmė metalines žnyples. Metalinių žnyplių kotą užkišo už metalinės kilpos ir minėto įrankio pagalba atplėšė grandinės kilpą. Namo virtuvėje paėmė buvusį šakotį ir toje virtuvėje ant spintelės buvusius mobilaus ryšio telefonus „Samsung“. Telefonus įsidėjo į kelnių kišenę, o šakotį nunešė draugui. Dar kartą grįžo į namus ir paėmė televizorių „LG“. Vyrui, su kuriuo gėrė, pasiūlė iš jo nusipirkti mobilaus ryšio telefoną. Jis vieną išsirinko ir davė 25 Eur. Parsinešus du mobilaus ryšio telefonus įvyniojo juos į kavos pakelį, kuris yra su folija, kad telefonų neatsektų, niekas nerastų pagal ryšio signalą, ir juos įdėjo į seną dujinę viryklę. Vėliau minėtus telefonus nunešė parduoti. 2018 m. birželio 19 d. apklausoje parodė, kad nuėjo į garažą, nes galvojo, kad ten yra raktas nuo spynos, tačiau rakto nerado, todėl pasiėmė iš garažo repliukes, kurias užkišo už pakabinamos durų spynos ir grandinės, truputį truktelėjo ir viskas nukrito. Tada nuėjo į virtuvę, iš ten paėmė ant spintelės buvusį raguolį, tuo pačiu dar paėmė padėtus tris mobiliuosius telefonus, kuriuos susidėjo į kišenę. Nunešus raguolį į automobilį, grįžo atgal ir iš kambario dar pasiėmė televizorių. Vertinant R. A. parodymus, konstatuotina, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi, kaltinamasis, nupasakodamas aplinkybes, kaip ir dėl ko taip elgėsi painiojosi, keitė parodymus. Šią R. A. teisiamojo posėdžio metu iškeltą versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad kaltinamasis nulaužė spyną, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, ir tai patvirtina nukentėjusiosios A. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 10-16).
2018 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje prie protokolo užfiksuota, kad sugadintas durų rakinimo mechanizmas, grandinės kilpos dalis rasta prie lauko durų bei prieangyje ant komodos padėta pakabinama spyna su raktais. Nukentėjusioji A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad namo durys buvo užrakintos su grandine ir spyna. Grandinė buvo nuplėšta. Spynoje rakto nebuvo. Raktą į spyną įdėjo pati. Raktai nebuvo palikti garaže. Įėjus į kambarį pamatė, kad nėra televizoriaus ir šakočio. Telefonų tą dieną nepasigedo, kadangi jie buvo nenaudojami. Tas pačia aplinkybės parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. M. taip pat parodė, kad durys buvo užrakintos grandinėle. Kaltinamasis nuėjo į šiltnamį ar į lauko virtuvę, pasiėmė įrankį ar raktą ir grandinėlę atidarė. Pažymėtina, kad iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei fotolentelėje prie protokolo užfiksuota, kad R. A. parodė vietą, kur numetė reples, su kuriomis įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad spyna buvo sugadinta. Tuo tarpu versija, jog kaltinamasis raktu atrakino duris nėra įrodyta, jos nepatvirtina byloje surinkti duomenys.
Taip pat teismas atmeta kaltinamojo pateiktą versiją, jog nukentėjusioji telefonus pati padovanojo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad telefonus nukentėjusioji buvo anksčiau jam atidavus, tačiau A. S. parodė, kad kaltinamajam trijų telefonų nėra dovanojusi. Tai, kad kaltinamasis įvykio dieną turėjo mobiliojo ryšio telefonų su savimi nurodė liudytojas G. G. Ikiteisminio tyrimo metu šis parodė, kad R. A. jam siūlė ne tik televizorių įsigyti, tačiau ir mobiliųjų telefonų.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nematė ką ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai surašė, jam buvo liepta tik pasirašyti, jam buvo daromas spaudimas. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis buvo apklaustas ne tik būdamas sulaikytas – 2018 m. balandžio 18 d., tačiau ir 2018 m. birželio 19 d. Šios apklausos metu nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2018 m. birželio 18 d. Liudytojas A. B. parodė, kad jis du kartus apklausė kaltinamąjį. Pirminiuose parodymuose kaltinamasis neigė savo kaltę. Antroje apklausoje kaltinamasi kaltę pripažino. Prieš kaltinamąjį nebuvo vartotas psichologinis smurtas ar grasinimai. Protokolas surašytas iš jo žodžių. Jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su apklausos protokolu. Liudytoja L. J. parodė, kad apklausos metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus kaip ir praeitose apklausose. Protokolas buvo duotas kaltinamajam perskaityti. Šis jį pasirašė ir buvo išleistas iš policijos. Ji dar paklausė, ar neturi patikslinimų. Kaltinamasis, kad negali perskaityti teksto jai nieko nesakė. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje esančius duomenis. Tad teismas šiuos parodymus laiko teisingais ir jais vadovaujasi priimdamas sprendimą.
Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. S., liudytojų A. B., L. J. ir V. M. parodymais duotais teisme. Šie jų parodymai nebuvo abejotini ar paneigti, todėl kaltinamojo R. A. iškelta versija, kad neįsibrovė į A. S. namus ir, kad ikiteisminio tyrimo metu jis negalėjo susipažinti su apklausos protokolais atmetama. Kaltinamojo R. A. pateiktos versijos tikrumu abejoti verčia ir tas faktas, kad kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis bandė skirtumus šalinti ir teisminio tyrimo metu. Todėl teismas laiko, kad šie jo parodymų keitimo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, bei aukščiau ištirtiems įrodymams, ir juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visetas, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidžiančią susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl kaltinamojo R. A. kaltumo, rodo, jog kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto grobimas, kadangi jie svetimą turtą –
televizorių „LG“, šakotį, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, pagrobė įsibrovęs į A. S. priklausantį namą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.
Skiriant kaltinamajam R. A. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, noro išgerti; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo R. A. asmenybę, į jo socialinį statusą, – teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nėra duomenų, kad sumokėjęs jam paskirtas baudas, nedirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje valstybinis kaltintojas nepateikė; (duomenys neskelbtini) R. A. charakteristikoje nurodyta, kad seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi, šiuo metu kaltinamojo motina sunkiai serga ir jai reikalinga priežiūra; daugiau byloje nėra pateikta jokių R. A. charakterizuojančių duomenų; į kaltinamojo sunkinančią aplinkybę.
Teismas sprendžia, kad R. A. yra linkęs nusikalsti, nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po išėjimo iš pataisos namų, neišnykus teistumui, kas parodo, kad asmuo linkęs nusikalsti. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pasekmes, į tai, kad pagrobtas turtas nėra didelės vertės, bausmės trukmės nustatoma mažesnė, nei sankcijoje nustatytas vidurkis. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamajam R. A. bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo.
Kaltinamasis R. A., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 18 d. 14 val., paleistas 2018 m. balandžio 19 d. 11 val. 12 min. (t. 1, b. l. 172–173, 178). Kaltinamajam R. A. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.
Civilinė ieškovė A. S. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 150 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad žalą sudaro: pagrobtas telefonas „Samsung Galaxy S5“, kurio vertė 100 Eur, šakotis, kurio vertė 20 Eur, ir surasto telefono „Samsung Galaxy“, sudaužyto ekrano sutvarkymas – 30 Eur. Dėl civilinės ieškovės nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė. Byloje pateikti duomenys, jog negrąžinto telefono vertė įsigijimo metu buvo 491 Eur, tad nurodoma 100 Eur vertė, nelaikytina per didele. (t. 1, b.l. 37). Todėl pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. A. civilinei ieškovei A. S. priteistina 150 Eur dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinė grandinės kilpos dalis, 4 daktiloskopinės plokštelės su nukopijuotais avalynės pėdsakai, 2 daktiloskopinės plokštelės su nukopijuotais rankų pėdsakais, kurie saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 17).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 18 d. 14 val. iki 2018 m. balandžio 19 d. 11 val. 12 min., t. y. vieną parą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš kaltinamojo R. A. 150 Eur (viena šimtą penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei A. S.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinę grandinės kilpos dalį, 4 (keturias) daktiloskopines plokšteles su nukopijuotais avalynės pėdsakai, 2 (dvi) daktiloskopines plokštelė su nukopijuotais rankų pėdsakais, kurie saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.