Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-223-513/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beltranza“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. D., ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „T&A idėja“ dėl nuostolių ir be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš statybos rangos teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje rangovė (ieškovė) UAB „T&A idėja“ reikalavo priteisti iš užsakovės (apeliantės) UAB „Beltranza“ skolą už nesumokėtus jos atliktus rangos darbus bei su tuo sietinas netesybas, o apeliantė su ieškiniu visiškai nesutiko ir pateiktu priešieškiniu prašė priteisti rangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas bei nepagrįstai permokėtas sumas už atliktus rangos darbus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2010 m. liepos 7 d. sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo už 473 094,30 Eur (1 633 500 Lt) su PVM darbų kainą pastatyti prekybos pastatą, adresu Kalotės kaimas, Klaipėdos rajonas. Ieškovė UAB „T&A idėja“ 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo apeliantę po keturiolikos dienų nuo šio rašto išsiuntimo (t. y. nuo 2013 m. spalio 15 d.) nutraukianti rangos sutartį, todėl dalis darbų liko neatlikti. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 str. 1 d.). Šios sutarties 2.4 punktu šalys numatė, kad rangovas už šią suderėtą sumą įsipareigoja atlikti visus lokalinėse sąmatose, kurios tampa sutarties priedu, nurodytus darbus. Nors lokalinės sąmatos pasirašytos tik vienos iš sutarties šalių – rangovo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje iš esmės nebuvo kilęs ginčas dėl egzistavusio susitarimo atlikti darbus, numatytus būtent šiose lokalinėse sąmatose ir už sutartyje numatytą kainą. Tą patvirtina, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantė, objektinės sąmatos kaip subendrintų lokalinių sąmatų duomenų abiejų šalių pasirašymas, šalių paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „T&A idėja“ teigia, kad šalys nebuvo susitarusios dėl fiksuotos viso pastato statybos kainos, tačiau pripažįsta buvus susitarimą dėl lokalinėse sąmatose nurodytų darbų kainos. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad šalys ginčo sutartyje dėl rangos darbų kainos susitarė. Iš esmės byloje kyla ginčas tik dėl to, ar vėliau šalys susitarė dėl šios rangos darbų kainos ir apimties pakeitimų, ir atitinkamai – ar rangovas turi teisę reikalauti jam sumokėti už didesne kaina ir apimtimi atliktus darbus, taip pat ar turi teisę reikalauti sumokėti už papildomus, t. y. rangos sutartyje nenumatytus, darbus. Vykdant rangos sutartį išimtinė galimybė keisti sulygtą darbų kainą priklauso nuo keleto aplinkybių. Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys šalims suteikia teisę pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš aptartų rangos sutarties nusotatų, šalys pasirinko kainą nustatyti sudarant konkrečią sąmatą. Tą patvirtina ir rangos sutarties 2.2 punkto nuostata, numatanti, jog darbų vertė pagal 2.1 punktą (t. y. 473 094 Eur) yra fiksuota, ir gali būti keičiama dėl: 1) užsakovo raštiškų nurodymų, keičiančių projektinės dokumentacijos sprendimus ir techninių specifikacijų reikalavimus; 2) užsakovo raštiškų nurodymų atlikti papildomus darbus. Todėl tokiu atveju kaip šis, kuomet statybos rangos sutartyje nustatoma konkreti kaina, galimybė ją keisti didinant ar mažinant eliminuojama (CK 6.653 str. 5 d.), nes tai yra imperatyvi nuostata, draudžianti keisti konkrečiai nustatytą kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 str. 4 d.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).Šiuo aspektu yra reikšmingos teismo eksperto nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės. Pirma, teismo ekspertas apskaičiavo, kad ieškovė atliko darbų už 397 736 Eur, kuriuos atsakovė priėmė. Į šią sumą įeina ir teismo eksperto nustatytas 65 021 Eur dydžio darbų pabrangimas / darbų apimties padidėjimas, lyginant su prie rangos sutarties pridėtose lokalinėse sąmatose numatytomis darbų kainomis ir apimtimis, t. y. šia apimtimi rangovė pabrangino sutartinius darbus ar padidino sutartinių darbų apimtis. Antra, teismo ekspertas nustatė ir tai, kad rangovė, be minėtų atliktų darbų, atliko ir 82 205 Eur vertės papildomų darbų, t. y. sutartyje nenumatytų ir neįtrauktų į kainos skaičiavimą darbų. Vertinant ieškovės galimybę reikalauti visos 397 736 Eur jos atliktų darbų kainos, neišskaičiuojant 65 021 Eur dydžio darbų pabrangimo, svarbu pirmiausia pažymėti, kad pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar ieškovė pagal jai tenkančią įrodinėjimo pareigą šias išimtines aplinkybes įrodė.Ieškovės statybos darbų vadovas ir direktorius T. J. 2016 m. birželio 28 d. teismo posėdyje nurodė tokias darbų įkainių ir apimčių padidėjimo priežastis: viena vertus, pakeitimus lėmė darbo projekto parengimas, dėl kurio buvo atliekamos lokalinių sąmatų korekcijos, kita vertus, užsitęsusios statybos, dėl kurių brango medžiagos, todėl atitinkamai jų kainą didino ir rangovė. Apeliantė savo ruožtu neigė buvus susitarimą tarp šalių dėl sutartinių darbų kainos ir apimčių padidinimo. Vertinant pirmąją nurodyta priežastį, jau buvo minėta, kad net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų, draudžiama sutartyje konkrečiai numatytą kainą keisti (CK 6.653 str. 5 d.), todėl ši aplinkybė nesuteikia teisės ieškovei reikalauti sumokėti darbus už didesnę kainą. Vertinant antrąją priežastį, pažymėtina, kad ieškovė nesirėmė iš esmės pažeistos sutartinių prievolių pusiausvyros aplinkybe, neįrodinėjo, kad dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (CK 6.685 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti egzistavus aplinkybes, susijusias su statybinių medžiagų pabrangimu, nes ieškovė jų tinkamai nepagrindė. Byloje nesama jokių duomenų, kurie pagrįstų nei patį kainų padidėjimo faktą, nei tai, kuria apimtimi dėl to galėjo išaugti statybos darbų kaina (CPK 178 str.).Susitarimo padidinti sutartinių darbų kainą ir apimtis pagrindu negali būti laikomas vien faktas, kad apeliantė priėmė ir tuos darbus, kurie buvo atlikti didesniais įkainiais ir apimtimis (pasirašė atliktų darbų aktus visai 397 736 Eur sumai). Atliktų darbų akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Taigi atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Todėl apeliantė teisi, teigdama, kad ji šiuo atveju turi teisę ginčyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodytą kainą.Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad ginčo šalys yra privatūs ūkine komercine veikla užsiimantys subjektai, siekiantys pelno, kuriems taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai, todėl ieškovė, nusprendusi padidinti sutartinių darbų įkainius ir apimtis, privalėjo šiuos pakeitimus įtvirtinti šalių sudarytoje rangos sutartyje nustatyta tvarka, t. y. šalių raštišku susitarimu (rangos sutarties 13.2, 13.3 punktai). Rangos sutarties 2.2 punktas aiškiai numatė, kad šia sutartimi užfiksuota darbų vertė gali būti keičiama tik dėl raštiškų užsakovo nurodymų šiame punkte numatytais atvejais. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė, neinicijavusi atitinkamų rangos sutarties pakeitimų, negali reikalauti sumokėti jai už atliktus darbus didesnėmis nei sutartyje numatyta kainomis ir už didesnes nei sutartyje numatyta darbų apimtis.Vertinant ieškovės teisę reikalauti sumokėti jai už papildomai atliktus rangos darbus už teismo eksperto nustatytą 82 205 Eur sumą, byloje iš esmės nekilo ginčo, kad šie darbai, pirma, nebuvo numatyti rangos sutartyje, o antra, dėl šių papildomų darbų egzistavo neabejotinas žodinis šalių susitarimas, nors ir sudarytas nesilaikant rangos sutartyje numatytos rašytinės sutarties keitimo tvarkos. Apeliantės vadovas A. P., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad rangos sutartyje vidaus apdailos darbai, įeinantys į papildomus darbus, nebuvo numatyti, tačiau šalys dėl to susitarė vėliau žodžiu (2016 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 00:59:20 iki 01:00:00 val.; LITEKO duomenys). Apeliantė šiame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu, pateikdama atliktų darbų skaičiavimus, į juos įtraukė ir minėtus papildomus darbus už 82 205 Eur sumą. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas M. R. taip pat patvirtino, kad vykdant rangos sutartį, buvo daromos lokalinių sąmatų korekcijos: užsakovui paprašius atlikti papildomus darbus, rangovas atitinkamai pakoreguodavo sąmatas, kuriose nurodytus kiekius ir kainas patikrindavo techninis prižiūrėtojas, o užsakovui šias pakoreguotas sąmatas patvirtinus žodžiu, būdavo atliekami papildomi darbai (2016 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 01:18:29 val.; LITEKO duomenys). Todėl byloje iš esmės nesant ginčo dėl papildomų darbų, jų vertė ieškovei buvo pagrįstai priteista.Byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas ir dėl ieškovės teisės reikalauti sumokėti jai vienašališkai ieškovės surašytame atliktų darbų akte nurodytus darbus už 42 289 Eur, kuriuos atsakovė atsisakė priimti ir už juos sumokėti. Teismo ekspertas, sulyginęs vienašališkai ieškovės surašytame atliktų darbų akte nurodytus darbus su statybos darbų žurnalo duomenimis, nustatė, kad statybos darbų žurnale užfiksuota tik dalis šiame akte nurodytų darbų, kurių vertė – 24 702 Eur. Apeliantė sutiko būtent su pastarąja suma. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visus ieškovės vienašališkai sudarytame atliktų darbų priėmimo akte nurodytus darbus pagrįstai laikė atliktais. Tokia išvada darytina įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas M. R. patvirtino, kad dalis darbų nebuvo įrašyta į statybos darbų žurnalą, tačiau faktiškai jie buvo atlikti, įskaitant dujotiekio, elektros tinklų įrengimo darbus. Teismo ekspertas pirmosios instancijos teisme taip pat pažymėjo, kad šilumos punktas faktiškai buvo įrengtas, nors statybos darbų žurnale ir neužfiksuotas. Patalpų įrengimo lygį patvirtina ir į elektroninę bylą pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje ieškovės vienašališkai surašyto atliktų darbų akto neginčijo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apeliantė, atsisakiusi pasirašyti ieškovės atliktų darbų aktą, būtų nurodžiusi kokius nors tokio atsisakymo motyvus, įskaitant ir tai, kad kuri nors dalis jame nurodytų darbų nebuvo faktiškai atlikta. Duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, apeliantės vadovas A. P. taip pat negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių jis nepasirašė ieškovės vienašališkai surašyto atliktų darbų akto už 42 289 Eur (2016 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas; LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į rangos teisinių santykių reglamentavimą, būtent užsakovei šiuo atveju teko pareiga įrodyti, kad kuri nors dalis vienašališkai surašytame atliktų darbų akte nurodytų darbų būtų buvusi neatlikta (CK 6.662 str. 1 d., CPK 178 str.).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Todėl ir nagrinėjamu atveju apeliantei neįrodžius, kad atliktų darbų aktą pasirašyti ji atsisakė pagrįstai, o juo labiau, esant pagrindui daryti išvadą, kad darbai pagal juos buvo atlikti (nutarties 26 punktas),lieškovei pripažintina teisė reikalauti visos šiame akte nurodytos 42 289 Eur atliktų darbų sumos.Išsprendus teisės klausimus, apskaičiuotina, kokia apimtimi apeliantė laikytina įvykdžiusia savo pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus rangos darbus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atkartojęs teismo eksperto išvadas, niekaip jų neįvertino nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste – nei sutiko su jomis, nei motyvavo savo nesutikimą, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 218 straipsniai), kas galėjo turėti įtakos neteisingai bylai išspręsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šalys rangos sutartimi buvo susitarusios atlikti darbų iš viso už 473 094 Eur. Teismo ekspertui pateikus ekspertizės aktą, tarp šalių liko ginčas tik dėl to, pirma, kokia likusi neatliktų darbų apimtis: apeliantė neatliktų darbų kiekiu laikė visą teismo eksperto nustatytą 140 379 Eur sumą, o ieškovė šią sumą mažino 65 021 Eur suma, būdama įsitikinusi, kad turėjo teisę reikalauti sumokėti ir už darbų pabrangimą, antra, dėl to, kuria apimtimi apeliantė turi pareigą sumokėti už ieškovės vienašaliame atliktų darbų akte numatytus darbus. Nors ieškovė 2016 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė mažinanti savo ieškinio reikalavimus ir prašanti, be kitų reikalavimų, priteisti 65 158 Eur skolos likutį, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, priteisdamas visą pirminiame ieškinyje nurodytą sumą, sumažintą ieškovės pripažintų darbų defektų taisymo verte, t. y. priteisė iš apeliantės 66 509,56 Eur skolą už atliktus darbus. Nustačius, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo sumokėti jai už sutartinius darbus padidintais įkainiais, taip pat už didesnes nei susitarta darbų apimtis (t. y. 65 021 Eur), tačiau turėjo teisę reikalauti sumokėti visus jos vienašališkai sudarytame atliktų darbų akte nurodytus darbus (42 289 Eur), ieškovei priteistina suma apskaičiuotina tokiu būdu: iš bendros sutartyje numatytų darbų vertės (473 094 Eur) atėmus neatliktų darbų vertę, nustatytą teismo eksperto (140 379 Eur), taip pat ieškovės pripažintų statybos darbų trūkumų šalinimo kaštus, nustatytus teismo eksperto (7 828 Eur) ir pridėjus prie šios sumos papildomai atliktų darbų vertę, kurią nustatė teismo ekspertas (82 205 Eur) bei visus vienašališkai sudarytame atliktų darbų akte nurodytus darbus (42 289 Eur) bei atėmus apeliantės jau sumokėtą darbų kainą, kurios šalys neginčijo (t. y. 449 244 Eur). Tokiu būdu gaunama 137 Eur dydžio apeliantės skola ieškovei. Apeliantė nepagrįstai reikalaujanti papildomai priteisti jai 65 021 Eur dydžio nepagrįstą praturtėjimą, nes ji nebuvo atsiskaičiusi už visus rangovės atliktus darbus. Į šią sumą jau buvo atsižvelgta nustatant ieškovės reikalavimo dydį. Iš ieškovės atliktų darbų (teismo eksperto nustatytos 397 736 Eur sumos) atėmus 65 021 Eur nepagrįstą darbų pabranginimą, taip pat minėtas trūkumų šalinimo išlaidas (7 828 Eur) bei pridėjus vienašališkai sudarytame atliktų darbų akte nurodytus darbus (42 289 Eur) ir papildomus darbus (82 205 Eur), o iš gautos sumos atėmus apeliantės jau sumokėtą darbų kainą (449 244 Eur), gaunama minėta 137 Eur apeliantės skola ieškovei.Apibendrinant nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, o šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, ieškovei priteistiną skolos sumą sumažinant iki 137 Eur, priteistinas netesybas atitinkamai sumažinant iki 4,93 Eur (137 Eur x 0,02 proc. x 180 d. = 4,93 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė pirminiu ieškiniu prašė priteisti jai iš viso 77 368,51 Eur (74 337,93 Eur skolos už atliktus darbus ir 3 030,58 Eur delspinigių), todėl pripažinus ieškovei teisę reikalauti 7 965 Eur (ši suma, tenkinus dalį priešieškinio dėl trūkumų šalinimo išlaidų, po įskaitymo mažinama iki 137 Eur), laikytina, kad tenkinta 10,29 proc. ieškovės reikalavimų. Apeliantė prašė ieškinį atmesti, o pateiktu priešieškiniu priteisti jai iš ieškovės iš viso 72 849,37 Eur (7 828,37 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, taip pat 65 021 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo), todėl pripažinus apeliantės teisę reikalauti 7 828,37 Eur, laikytina, kad tenkinta 10,75 proc. apeliantės reikalavimų. Kita priešieškinio dalis nebuvo patenkinta, nes, minėta, apeliantė nebuvo visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl jos reikalavimas grąžinti jai šią sumą nepagrįstas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Ieškovė sumokėjo 1 377,72 Eur (4 757 Lt) žyminį mokestį už ieškinį, patyrė 1 158 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taigi iš viso patyrė 2 535,72 Eur išlaidų. Atsakovė sumokėjo 2 316,96 Eur (8 000 Lt) užstatą už ekspertizę, 1 309 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, patyrė 2 538,16 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl, įvertinus šios nutarties 31 punkte nurodytą tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei iš apeliantės priteistina 260,93 Eur, o apeliantei iš ieškovės priteistina 662,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (46,97 Eur) iš apeliantės priteistina 5,05 Eur, o iš ieškovės – 41,92 Eur.Apeliaciniame teisme tenkinus 99,79 proc. apeliantės reikalavimų, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 254 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 950 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą (iš viso 2 204 Eur) – priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1, 3 d. d.). Įskaičius ieškovei priteistinas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas į apeliantei atlygintiną šių išlaidų, patirtų abiejų teismuose, dalį, iš ieškovės apeliantei priteistina 2 605,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu prašymu prašo pakeisti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nusprendus iš apeliantės priteistinas sumas sumažinti iki 137 Eur skolos ir 4,93 Eur delspinigių, vadovaujantis ekonomiškumo principu, apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 145 str. 2 d., 150 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „T&A idėja“ (įmonės kodas 301638635) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“ (įmonės kodas 300022658) priteisti 137 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų) skolą už atliktus darbus, 4,93 Eur (keturis eurus devyniasdešimt tris centus) delspinigių ir 9 (devynių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 141,93 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro devyniasdešimt trijų centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beltranza“ (įmonės kodas 300022658) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“ (įmonės kodas 301638635) priteisti 2 605,71 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkis eurus septyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.

Uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ (įmonės kodas 242048740) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“ (įmonės kodas 300022658) priteisti 5,05 Eur (penkis eurus penkis centus), o iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T&A idėja“ (įmonės kodas 301638635) 41,92 Eur (keturiasdešimt vieną eurą devyniasdešimt du centus) už teismo eksperto A. S. dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2016 m. balandžio 26 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą SKBa Nr. 000208.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1705-513/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“ (įmonės kodas 300022658) turto areštą.“

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.