Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Astig“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pagal 2015-02-06 subrangos sutartį Nr. 30/01/2015 darbus vykdė labai lėtai ir nekokybiškai. Atsakovas tiek raštu, tiek žodžiu ne kartą ragino ieškovą užbaigti darbus ir ištaisyti darbų trūkumus, tačiau ieškovas to nepadarė. Esant tokiai situacijai, remdamasis subrangos sutarties 3.4 punktu, 2015-03-30 ir 2015-04-22 atsakovas ieškovo neatliktų darbų dalį ir ieškovo darbų trūkumų ištaisymo darbus perdavė kitam subrangovui UAB „Zebuva“. Be to, 2015-04-14 atsakovas išsiuntė ieškovui 2015-04-10 raštą Nr. 15-080, kuriuo informavo, kad, remdamasis subrangos sutarties 3.2.2 ir 3.2.3 punktais, nuo 2015-04-21 vienašališkai nutraukia subrangos sutartį. Atsakovas subrangos sutarties nutraukimu pasinaudojo teisėtai ir pagrįstai, nes darbus ieškovas atliko nekokybiškai ir nepaisė atsakovo prašymų pašalinti darbų trūkumus, be to, darbus vykdė labai lėtai, dėl to atsakovas turėjo rimtą pagrindą manyti, jog ieškovas darbų neužbaigs laiku ir be trūkumų. Ieškovas nesugebėjo užbaigti savo darbų ir pašalinti darbų trūkumų ne dėl kitų subrangovų kaltės, o dėl to, kad neturėjo pakankamai darbuotojų šiems darbams atlikti ir nesugebėjo tinkamai organizuoti darbų, galiausiai apskritai savavališkai dingo iš objekto. Pranešimas apie subrangos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas ieškovui jo buveinės adresu, o kitą dieną atsakovas el. paštu pakartotinai informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo atlikti mokėjimai nepatvirtina, jog ieškovo darbai buvo atlikti tinkamai, nes mokėjimai buvo atlikti avansu. Vėliau atsakovas sustabdė mokėjimus, kol nebus ištaisyti ieškovo darbų trūkumai ir užbaigti darbai. Atsakovas dėl ieškovo nesugebėjimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus patyrė 3.494,10 Eur nuostolių, nes turėjo sumokėti kitiems subrangovams brangiau už ieškovo neatliktų darbų užbaigimą ir už atliktų darbų trūkumų ištaisymą, taip pat už objekto sutvarkymą. Be to, pagal subrangos sutarties 12.2 punktą atsakovas ieškovui skyrė 951,95 Eur baudą už darbų vėlavimą, o pagal 12.3 punktą – 951,95 Eur baudą už sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės. Susumavus baudas ir atsakovo patirtus nuostolius, atsakovas įgijo teisę iš ieškovo reikalauti 5.398 Eur ir šiai sumai ieškovui buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Remdamasis subrangos sutarties 12.4 punktu, 2015-05-13 raštu atsakovas vienašališkai įskaitė 5.398 Eur sumą į ieškovui likusią nesumokėtą 5.423,80 Eur sumą. Po šio įskaitymo liko nesumokėta 25,80 Eur suma, kuri ieškovui buvo sumokėta 2015-05-19. Atsakovas pagrįstai dėl ieškovo kaltės buvo sustabdęs mokėjimus, todėl ieškovas negali reikalauti netesybų. Kadangi visi ieškovo pagal subrangos sutartį nepadaryti darbai buvo perduoti UAB „Zebuva“, kuri užbaigė visus darbus ir ištaisė ieškovo darbų trūkumus, apie tai ieškovą informuojant 2015-04-28 ir 2015-04-30 raštais, o daugiau jokių darbų ieškovas neatliko, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą dalyvauti likusių ieškovo atliktų darbų pridavime (t. I, b.l. 29-38).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Astig“ atsiliepimu teismo prašo ieškovo MB „Dekotesa“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-12 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad neturėjo teisės remtis ieškovo atliktų darbų trūkumais ar kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2015-02-25 atliktų darbų aktą. Šiuo aktu buvo aktuota tik dalis subrangos sutartyje numatytų ieškovo atliktų darbų. Tai matyti palyginus šiame akte ir prie subrangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje esančius darbų kiekius ir įkainius, to neneigia ir pats ieškovas. Kadangi ieškovui trūko apyvartinių lėšų, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti aktuoti bent dalį darbų, nors darbai iki galo nebuvo užbaigti. Ieškovas prašė atsakovo priimti tokius nebaigtus darbus žadėdamas vėliau tolesnėje darbų eigoje šiuos darbus iki galo užbaigti. Tikėdamas ieškovo pažadais, kad neužbaigti darbai bus užbaigti, atsakovas sutiko leisti aktuoti dalį faktiškai padarytų darbų ir už juos sumokėti. Atsižvelgiant į tai, buvo pamatuoti ir užaktuoti tik konkretūs ieškovo padaryti darbai, pagal jų konkrečius kiekius, taikant tiems darbams atskirus įkainius. Tuo tarpu didžioji dalis 2015-03-30 defektiniame akte nurodytų ieškovo darbų neatitikimų savo esme yra ne defektai, o tiesiog neužbaigti darbai (išskyrus koridoriuose V285, V238 blogai paruoštas plokštumas). Šie darbai 2015-02-25 atliktų darbų akte nebuvo aktuoti, kadangi nebuvo padaryti. Blogai paruoštų plokštumų kiekis koridoriuose V285 ir V238 taip pat nebuvo aktuotas 2015-02-25 atliktų darbų akte, nes buvo aktuoti tik gerai padaryti darbai. Todėl ieškovas neteisingai tvirtina, kad atsakovas 2015-02-25 atliktų darbų akte turėjo aptarti šiuos neatliktus darbus ar trūkumus, o jų neaptaręs nebeturi teisės remtis jų faktu, kaip subrangos sutarties nutraukimo pagrindu. 2015-02-25 atliktų darbų aktas niekaip neapriboja atsakovo teisės reikalauti, kad ieškovas užbaigtų iki galo nebaigtus darbus ir pašalintų nustatytus darbų trūkumus (tų darbų, kurie nebuvo aktuoti), o šių įsipareigojimų ieškovui nevykdant, spręsti klausimą dėl subrangos sutarties nutraukimo. Po 2015-02-25 atliktų darbų akto pasirašymo ieškovas savo įsipareigojimų pagal subrangos sutartį praktiškai nebevykdė. Darbai taip ir nebuvo iki galo užbaigti, ką patvirtina 2015-03-30 defektinis aktas, kuris pasirašytas tiek atsakovo, tiek užsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“, todėl nebaigtų darbų ir darbų trūkumų faktu abejoti pagrindo nėra. Kad kai kurie darbai buvo neužbaigti ir buvo atlikti nekokybiškai matosi ir iš paties ieškovo 2015-09-09 pateiktų fotonuotraukų. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad 2015-03-30 defektiniame akte aptarti neatlikti darbai nepateko į jo darbus pagal subrangos sutartį. Pirmojoje instancijoje ieškovas niekuomet to neneigė, byloje įrodinėjo, kad 2 dažymą jam neva kažkas trukdė atlikti. Ieškovo teiginiai, kad 2 dažymo jam nepriklausė atlikti apskritai atsirado tik jau apeliacinėje instancijoje. Kad ieškovas turėjo pareigą dažyti dviem sluoksniais matosi palyginus prie subrangos sutarties esančios lokalinės sąmatos ir 2015-02-25 atliktų darbų akto dažymo įkainius. Pagal lokalinę sąmatą GKP glaistymo ir dažymo kaina buvo 5,97 Eur/m², o pagal 2015-02-25 atliktų darbų aktą šių darbų įkainis tik 4,77 Eur/m². Atliktų darbų akte toks įkainis buvo paimtas dėl to, kad ieškovas nebuvo atlikęs 2 dažymo. Iš lokalinės sąmatos aiškiai matosi, kad dažymo įkainis buvo sutartas didesnis, dėl to, kad buvo susitarta dėl 2 sluoksnių dažymo. Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad jam nepriklausė paruošti plokštumų bei aptaisyti inžinerinių vamzdžių. Pagal subrangos sutartį ieškovas turėjo atlikti sienų glaistymo darbus, t. y. paruošti sienas dažymui, ir atlikti dažymo darbus. Tačiau kai kur nebuvo įrengtas siūlių tinkliukas, neatliktas glaistymas, dėl ko ir atsirado defektiniame akte pastabos dėl blogai paruoštų plokštumų. Atsakovas sutinka su tuo, kad ieškovui nereikėjo izoliuoti pačių inžinerinių vamzdžių, tačiau defektiniame akte kalbama ne apie inžinerinių vamzdžių izoliavimą, bet apie vietų, kurias kerta vamzdžiai, apdailą. Iš paties atsakovo pridėtų nuotraukų matosi, kad šios vietos buvo neužglaistytos, matosi paliktos makroflekso putos, plyšiai. Atsakovas tiek raštu, tiek žodžiu ne kartą ragino ieškovą užbaigti darbus ir ištaisyti darbų trūkumus, tai patvirtina 2015-03-30, 2015-04-02 atsakovo raštai ir liudytojų E. B., V. Š. parodymai. Nepaisant to, ieškovas darbų neužbaigė ir darbų trūkumų neištaisė. 2015 m. kovo mėn. kai kuriomis dienomis objekte net gi nebūdavo ieškovo darbuotojų. Dėl ne laiku ir nekokybiškai atliekamų darbų, vis didėjančio atsilikimo nuo sutartyje numatyto termino, taip pat matydamas, kad objekte visiškai nėra ieškovo darbuotojų, remdamasis subrangos sutarties 3.4 punktu, 2015-03-30 atsakovas dalį darbų perdavė kitam subrangovui UAB „Zebuva“. Ieškovui nereagavus į raginimus ištaisyti darbų trūkumus, atsakovas subrangovui UAB „Zebuva“ perdavė ir ieškovo darbų trūkumų ištaisymo darbus. Tai patvirtina 2015-04-22 papildomas susitarimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas turėjo rimtą pagrindą manyti, kad ieškovas neužbaigs darbų be trūkumų ir nuostolių, todėl, pasinaudodamas subrangos sutarties 3.2.2 punktu, atsakovas subrangos sutartį 2015-04-10 raštu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas darbus vykdė netinkamai, nekokybiškai ir kad atsakovas pagrįstai, remdamasis šiais trūkumais, subrangos sutartį nutraukė. Atsakovas taip pat nurodo, kad subrangos sutartis buvo nutraukta ne tik dėl to, jog ieškovas darbus vykdė nekokybiškai, bet ir dėl to, kad ieškovas labai atsiliko nuo sutartų terminų. Nors visus darbus ieškovas buvo įsipareigojęs užbaigti iki 2015-02-23, tačiau, kaip matyti iš 2015-02-25 atliktų darbų akto, iki šios datos ieškovas nebuvo spėjęs padaryti nei pusės sutartų darbų. Negana to, kurį laiką ieškovo darbuotojų apskritai nebūdavo objekte, 2015 m. kovo 23-27 dienomis objekte buvo vos vienas darbuotojas. Net ir būdami objekte ieškovo darbuotojai darbus darė labai lėtai. Nors ieškovas byloje tvirtino, kad darbus vėlavo atlikti dėl kitų subrangovų kaltės, tačiau nepateikė tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, tokie teiginiai yra neteisingi, nes byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad objektyviai nebuvo kam trukdyti ieškovo atliekamiems darbams, priešingai, pats ieškovas stabdė savo darbais kitų subrangovų darbus. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė dar vieną naują priežastį, kad darbus jam laiku neva sutrukdė užbaigti didesnės apimties aliuminių kampų montavimas. Tokie ieškovo teiginiai atsirado tik apeliacinėje instancijoje. Ieškovas pirmojoje instancijoje net neužsiminė, kad aliuminio kampų montavimas jam turėjo kažkokią įtaką darbų eigai. Ieškovas yra statybos verslo profesionalas, todėl turėjo ir galėjo įsivertinti visus reikalingus kampų montavimo darbus, reikalingus jų kiekius, dar iki sutarties pasirašymo. Ieškovas sutartyje pažymėjo, kad įsivertino visas darbų apimtis, atitinkamai, būtent ieškovui tenka rizika dėl jų atlikimo laiku. Kita vertus, aliuminio kampų montavimo darbai yra paprasta ir laiko atžvilgiu trumpa statybos darbų atlikimo operacija. Atsakovo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl ko ieškovas vėlavo atlikti savo darbus, tai žmogiškųjų resursų trūkumas ir nemokėjimas organizuoti darbų. Ieškovas darbus vėlavo atlikti dėl savo kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai pasinaudojo subrangos sutarties 3.2.3 punkte numatyta teise sutartį nutraukti. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2015-03-30 atsakovo raštas ieškovui buvo įteiktas el. paštu. Kadangi tvirtinti, kad negavo šio rašto, ieškovas pradėjo tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsakovas neturėjo galimybės pateikti tai paneigiančių įrodymų pirmojoje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos kaip rašytinį įrodymą E. B. 2015-03-30 el. laišką ir 2015-03-30 pranešimą. 2015-04-02 raštas Nr. 15-076 buvo įteiktas ieškovo vadovui fiziškai. Kad abu minėti raštai ieškovui buvo įteikti, 2015-10-21 teismo posėdžio metu paliudijo ir E. B.. Ieškovo teiginiai, kad jis negavo 2015-04-28 atsakovo rašto Nr. 095, nepagrįsti, nes 2015-04-29 raštu ieškovas į šį raštą yra atsakęs. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad negavo pranešimo dėl subrangos sutarties nutraukimo. Šis pranešimas ieškovui buvo išsiųstas 2015-04-14 ieškovo registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris buvo nurodytas ir subrangos sutartyje. Apie tai, kad pasikeitė ieškovo buveinės adresas, 2015-04-14 atsakovas dar nežinojo, nes ieškovo pranešimą dėl adreso pasikeitimo gavo tik 2015-04-15. Be to, pats ieškovas 2015-10-21 teismo posėdžio metu pripažino, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą jam buvo perduotas ir atsakovo ofiso patalpose 2015-04-14. 2015-04-15 el. paštu atsakovas pakartotinai informavo ieškovą, kad yra išsiuntęs raštą dėl subrangos sutarties nutraukimo ir paragino pasirūpinti jo gavimu. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, be to, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais teismas vadovavosi, dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ar netinkamai motyvavo teismo sprendimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas prašymą dėl ekspertizės skyrimo pareiškė tik jau baigus nagrinėti bylą iš esmės 2015-10-21 prieš pat baigiamąsias kalbas, nors byloje buvo net du parengiamieji teismo posėdžiai, kurių metu ieškovas galėjo išdėstyti šį savo prašymą. Negana to, 2015-10-21 posėdyje ieškovas prašė skirti ekspertizę tikslu nustatyti, „ar atsakovo (ne ieškovo) darbuose buvo defektų, tariamai blogai sumontuoto gipso kartono ir ar ieškovui teko juos tvarkyti“, t. y. visai skirtingam tikslui nei kad nurodoma apeliaciniame skunde. Pats prašymas buvo net nerašytinis, išdėstytas žodžiu, ieškovas nenurodė nei konkrečių ekspertų kandidatūrų, nei kiek ekspertizė galėtų trukti ir kainuoti, nei pateikė savo sutikimo apmokėti ekspertizės išlaidas. Ieškovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo visiškai nemotyvuotas, be to, tokios ekspertizės, kurios prašė ieškovas, objektyviai nebuvo įmanoma atlikti, nes visi darbai objekte jau buvo baigti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą atmetė. Byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai buvo pakankami siekiant įvertinti subrangos sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl ekspertizės skyrimas nebuvo būtinas. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad turi pareigą ieškovui sumokėti likusią 5.423,80 Eur sumą pagal 2015-02-25 sąskaitą faktūrą. Dėl ieškovo nesugebėjimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovas patyrė nuostolių. Ieškovui pilnai neatlikus dažymo darbų (nenudažyta antru sluoksniu), juos užbaigė UAB „Zebuva“. Kadangi kito subrangovo teko ieškoti skubiai, atsakovui teko už šiuos darbus sumokėti net 2.529,60 Eur daugiau nei turėjo būti mokama ieškovui, kas laikytina atsakovo nuostoliu. Kadangi ieškovas nereagavo į raginimus ištaisyti darbų trūkumus ir užbaigti darbus, buvo surašytas 2015-03-30 defektinis aktas, kuriame nurodytus ieškovo darbų trūkumus ištaisė ir darbus užbaigė ta pati UAB „Zebuva“, už ką atsakovas sumokėjo 420 Eur. Be to, ieškovas 2014 m. balandžio mėn. be perspėjimo dingo iš objekto, neperdavęs ir nesutvarkęs darbų zonos, dėl ko atsakovas užtruko priduoti užsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“ 1- ąją darbų zoną. Dėl šios priežasties pati AB „Panevėžio statybos trestas“ atliko minėtos zonos valymo darbus ir 544,50 Eur sumai išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą, kas laikytina atsakovo nuostoliais. Taigi, atsakovas dėl ieškovo kaltės patyrė 3.494,10 Eur nuostolio. Be to, vadovaudamasis subrangos sutarties 12.2 punktu, atsakovas ieškovui skyrė 951,95 Eur baudą už darbų vėlavimą, o 12.3 punktu – 951,95 Eur baudą už sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės. Susumavus baudas ir atsakovo patirtus nuostolius, atsakovas įgijo teisę iš ieškovo reikalauti 5.398 Eur. Šiai sumai ieškovui buvo išrašytos sąskaitos faktūros B2015/04, B2015/05, B2015/06, B2015/07 ir ERA Nr. 4855. 2015-05-13 raštu atsakovas vienašališkai įskaitė šią 5.398 Eur sumą į ieškovui likusią nesumokėtą 5.423,80 Eur sumą. Po šio įskaitymo liko nesumokėta 25,80 Eur suma, kuri ieškovui buvo sumokėta 2015-05-19. Įskaitymo metu atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieškovą, ieškovo ir atsakovo reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti, todėl egzistavo visos įskaitymo sąlygos ir atsakovas turėjo teisę įskaityti savo reikalavimą į mokėtiną ieškovui sumą. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi įskaitymo sąlygų. Kadangi ieškovas savarankiško ieškinio reikalavimo dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu byloje nereiškė, todėl įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino galiojančiu. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo jau po bylos išnagrinėjimo 5.398 Eur sumai išrašyta 2015-12-11 debetinė PVM sąskaita faktūra nedaro įskaitymo negaliojančiu. Įskaitymas yra sandoris, todėl pripažintas negaliojančiu gali būti tik CK I knygoje numatytais pagrindais. Debetinė PVM sąskaita faktūra niekaip negali panaikinti tokio sandorio. Be to, tam, kad ieškovas galėtų išrašyti debetinę PVM sąskaitą faktūrą, reikalingas atsakovo sutikimas. Atsakovas šios debetinės sąskaitos nepripažįsta ir ją yra grąžinęs atgal ieškovui. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas tokios debetinės sąskaitos net neturėtų priimti ir vertinti, kadangi ji išrašyta tik apeliacinėje instancijoje, rengiant apeliacinį skundą, ieškovui nesąžiningai ir dirbtinai stengiantis išvengti savo prievolės atlyginti nuostolius. Iš nurodytų aplinkybių seka, kad atsakovas ieškovui nebėra skolingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5.423,80 Eur skolos priteisimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad buvo pagrįstai dėl ieškovo kaltės sustabdęs mokėjimus, kadangi ieškovas nepaisė nurodymų šalinti darbų trūkumų ir užbaigti darbų, be to, atsakovas 2015-04-10 raštu subrangos sutartį dėl ieškovo kaltės nutraukė apskritai. Dėl to atsakovas neturi pareigos mokėti netesybas už 2015-02-25 PVM sąskaitos faktūros serija DEK Nr. 00001 neapmokėjimą iki 2015-04-09. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti iki subrangos sutarties nutraukimo atliktus darbus, kadangi visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesugebėjo įvardinti, kokius konkrečiai darbus jis prašo įpareigoti priimti. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad visus likusius ieškovo darbus pagal subrangos sutartį užbaigė UAB „Zebuva“. Daugiau darbų, nei nurodyta 2015-02-25 atliktų darbų akte, ieškovas nėra atlikęs. Todėl ieškovo jau po bylos išnagrinėjimo surašytas 2015-12-07 vienašalis atliktų darbų aktas yra niekinis. Atsakovas šį vienašalį aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą grąžino atgal ieškovui. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo prie bylos prijungti 2015-12-17 atsakovo raštą Nr. 15-212, kuriuo ieškovui buvo grąžinta 2015-12-11 debetinė PVM sąskaita faktūra DE Nr. 00001, 2015-12-07 vienašalis atliktų darbų aktas ir 2015-12-07 PVM sąskaita faktūra DEK 00004 (t. II, b.l. 6-30).