Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-374-829/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1-374-829/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-50741-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-374-829/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-0-50741-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui L. F.,

kaltinamajai V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji V. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. spalio 1 d. apie 13–14 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus buitiniam konfliktui tyčia sudavė sugyventiniui V. S. vieną smūgį medine pjaustymo lentele per galvą, tuo nukentėjusiajam padarydama muštinę kairio smilkinio žaizdą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji V. B. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad su sugyventiniu gėrė degtinę bei alų ir susiginčijo. Alkoholio dažnai negeria. Nukentėjusysis visokiais žodžiais ją išvadino. Norėdama jį nutildyti einant pro duris paleido į sugyventinį medinę pjaustymo lentelę, kuri nukentėjusiajam, sėdinčiam ant sofos, pataikė į pakaušį. Buvo prakirsta galva. Pradėjo bėgti kraujas. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Jis pretenzijų neturi ir šiandien prašė kuo greičiau grįžti. Žino, kad byloje pareikštas ligonių kasos ieškinys, tačiau jos pensija per maža iškart sumokėti. Per metus ieškinį galėtų atlyginti. Jos pensija nesiekia 200 Eur. Jokių kitų pajamų ar pašalpų negauna. Žalos neatlygino, nes manė, kad turėjo ateiti pranešimas. Ji nebuvo nei teista, nei bausta. Ateityje daugiau taip nedarys (b. l. 138).

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajai ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Iš vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo V. S. parodymų matyti, kad su sugyventine V. B. gyvena (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį 30 metų. 2017 m. rugsėjo 30 d., šeštadienio naktį, valandų nežino, su V. B. vartojo alkoholinius grimus – dviese išgėrė vieną 0,5 l talpos degtinės butelį ir vieną 1 l talpos alaus butelį. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad V. B. išeina iš namų pas drauges ir vartoja alkoholį, o jį palieka vieną, nors jam dėl jo sveikatos būklės reikalinga priežiūra. Jiems susipykus ir tuo metu jam gulint lovoje, o sugyventinei sėdint ant kėdės šalia lovos, ši nuo stalo pagriebė sunkią maisto produktų pjaustymui skirtą lentelę ir ja gulinčiam vieną kartą trenkė per galvą, pataikydama į kairę galvos pusę virš ausies, prakirsdama galvą, nes pradėjo bėgti kraujas. Smūgio metu jis pajuto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio sugyventinė iš namų pabėgo ir pasislėpė. Kurį laiką žaizdą buvo prispaudęs skuduru, tačiau bijodamas nukraujuoti išsikvietė greitąją pagalbą. Anksčiau tarp jo ir sugyventinės kildavo žodinių konfliktų, tačiau niekuomet nesimušdavo. V. B. dėl sužalojimo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Kad būtų sugyventinė iškeldinta iš namų nesutiko, kadangi ši prižiūri visą ūkį, verda jam valgyti, nes jam reikalinga priežiūra (b. l. 55–56, 61).

2017 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2017 m. spalio 1 d., 14 val. 5 min. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK gautas pranešimas, kad pranešėjo V. S. sugyventinė V. B. sudavė jam lenta per galvą. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad 2017 m. spalio 1 d., tarp 13–14 val., pranešėją V. S., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), namuose sumušė jo sugyventinė V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti tuo pačiu adresu, t. y. su tiksliau nenustatytu objektu, vieną kartą sudavė į galvos sritį, tuo padarant kirstinę žaizdą galvos srityje. V. S. buvo pristatytas į viešąją įstaigą ,,Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių, iš kurio po apžiūros buvo išvežtas į LSMU Kauno klinikų ligoninę. V. B. sulaikyta ir uždaryta į areštinę (b. l. 8).

2017 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad smurtą patyrė V. S., kuriam sugyventinė V. B. sudavė per galvą (b. l. 13–15).

Iš 2017 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena sugyventiniai V. S. ir V. B. Aprašyti ir foto lentelėje užfiksuoti apžiūros metu rasti pėdsakai – kambaryje, ant grindų prie V. S. lovos rastas panašias į kraują dėmes, ant lovos esanti galimai kruvina patalynė, pagalvė (b. l. 16–19, 20–23).

2017 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl girtumo užfiksuota, kad V. B. į alkoholio matuoklį įpūsti oro mėginio nesugebėjo. V. B. akivaizdžiai atrodė neblaivi – nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 32).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. nustatyta muštinė kairio smilkinio žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, pvz.: kokiu tai aplinkos daiktu, neatmetama, ir tokio pobūdžio, kaip pateikta, lentele ar pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar kokiu tai kitu būdu, laiku. Teismo medicinos duomenų, leidžiančių nurodyti, ar sužalojimas padarytas tiesioginio smūgio metu minimą daiktą (lentelę) laikant rankoje, ar metant minimą daiktą (lentelę) iš kokio tai atstumo, nėra galimybės. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimas padarytas ne griuvimo, kritimo metu, nes medicinos dokumentuose kokie nors kiti sužalojimai kitose kūno vietose nenurodomi. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 38–39).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo V. S. gydymo reiškia 401,19 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamosios (b. l. 49–50).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios V. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamoji V. B. savo sugyventiniui V. S. suduodama vieną smūgį medine pjaustymo lentele per galvą, nežymiai sutrikdė šiam sveikatą.

Teismas kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajai V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – pykčio protrūkio, baigtas; į kaltinamosios asmenybę, į jos socialinį statusą – neteista, administracine tvarka nebausta, pensininkė; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta; bylos duomenimis charakterizuojama neigiamai; į tai, kad byloje reiškiamas 401,19 Eur civilinis ieškinys, kurio kaltinamoji nėra atlyginusi; į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dienos metu, taip pat savo namuose, todėl netikslinga kaltinamajai skirti įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose. Šiuo atveju kaltinamosios elgesiui teigiamos įtakos turėtų paskirti uždraudimas bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 7 dalis, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Kaltinamojo V. B., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikyta 2017 m. spalio 1 d. 15 val. 40 min., paleista 2017 m. spalio 2 d. 15 val. 15 min. (b. l. 29–30, 21–22). Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (b. l. 73).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai išmokėjus sumas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 401,19 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą konfiskuojami nusikaltimo padarymo įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatas. Medinė pjaustymo lentelė, buvo nusikaltimo padarymo priemonė, nes buvo panaudota darant nusikaltimą, todėl, kaip menkavertis daiktas, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BK 72 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus.

Į bausmės laiką įskaityti V. B. laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamosios V. B. keturis šimtus vieną eurą devyniolika centų (401,19 Eur) už V. S. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę pjaustymo lentelę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, V. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė