Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. J. atstovės advokatės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria netenkintas T. J. atstovės advokatės J. J. skundas ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. liepos 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. nubaustas už tai, kad jis būdamas UAB „V. E.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Jočionių g. 13, LT-02300 Vilnius, toliau - Perkančioji organizacija) Viešojo pirkimo komisijos pirmininku, organizuojant ir vykdant viešąjį pirkimą „E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ (toliau – Pirkimas 1), supaprastintų skelbiamų derybų būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimu įstatymo (toliau - Įstatymas) reikalavimus (Viešųjų pirkimu tarnybos (toliau - Tarnyba) 2011 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7).

T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Viešojo pirkimo komisijos (toliau-Komisijos) pirmininku, vykdydamas Pirkimo 1 procedūras: 2010 m. lapkričio 12 d. Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėją AB „A. I.“ papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas AB „A. I.“, patikslindamas savo kvalifikaciją, nurodė, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „E. L.“, kuri turi reikiamus atestatus; 2010 m. lapkričio 22 d. Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 1 dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo.

Tiekėjo AB „A. I.“ aukščiau minėtą patikslinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „E. L.“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos pirmininku, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą turėjo atmesti, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo 1 sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB ,,A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo. Perkančioji organizacija 1 turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus.

T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos pirmininku, priėmęs sprendimą, kad tiekėjas AB „A. I.“ atitinka Pirkimo 1 sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. nuostatas, nustatančias, jog „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją“ bei neužtikrino įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

Įvertinus UAB „L.“ (toliau - Perkančioji organizacija 2) įgaliojimu Perkančiosios organizacijos 1 įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas/ pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (toliau - Pirkimas 2), nustatyta, jog Perkančioji organizacija 1, vykdydama Pirkimą 2, pažeidė Įstatymo nuostatas (Tarnybos 2012-01-12 raštas Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“). T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos pirmininku, 2010 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu priėmė sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 2 sąlygose nurodytus reikalavimus. Konstatuota, kad Pirkimo 2 sąlygų 4.1.13 punkte buvo nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių dėl ne mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o kvalifikacijos reikalavimas buvo nustatytas, kad sutartis „turėjo būti įvykdyta“, Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos, kurios pirmininku buvo T. J., sprendimas pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios pirmininku buvo T. J.. 2010 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu priėmė sprendimą, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 2 sąlygų reikalavimus. Nustatyta, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo 2 Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Pirkimo 2 Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Pirkimo 2 Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 1/h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1/ h arba 5 1/ h. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės metrologijos tarnybos 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(l.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir prie jo pridėtu Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymu laboratorijos 2011-10-17 raštu Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Formaliai įvertinusi tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą ir pakvietusi į derybas. Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios pirmininku buvo T. J., pažeidė įstatymo 39 str. 7 d. nuostatas, kad perkančioji organizaciją, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutarti, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarka nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pagal tai T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos pirmininku ir vykdęs Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 procedūras bei balsavęs už neteisėtų sprendimų priėmimą, pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, Įstatymo 32 str. 6 ir 7 d. ir 39 str. 7 d. nuostatas. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 171³ str. 1 d.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. liepos 30 d. nutarimu T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimais jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 700 (septynių šimtų) litų dydžio bauda.

Šį nutarimą 2012 m. spalio 10 d. T. J. advokatė J. J. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. liepos 30 d. nutarimą, motyvuodamas tuo, kad T. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga, skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, o nubaustojo advokatės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. J. atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino to fakto, jog priimant 2012 m. liepos 30 d. nutarimą administracinę nuobaudą dalyje dėl 2 protokole užfiksuotų teisės pažeidimų jau buvo suėję naikinamieji 1 metų senaties terminai. Pažymima, kad tariami pažeidimai buvo padaryti 2010 m. rugpjūčio 31 d., ir 2010 m. rugsėjo 28 d., nustatyti 2012 m. sausio 12 d., todėl akivaizdu, jog vienerių metų naikinamasis senaties terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo dienos jau buvo praėjęs. Nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės ir laikė, kad senaties terminas skirti nuobaudai nebuvo suėjęs.

Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tariamas administracinės teisės pažeidimas Pirkime 1 buvo nustatytas 2011 m. lapkričio 2 d. Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus ir paskelbus galutinę ataskaitą, pažymima, jog pažeidimas buvo padarytas ir tai pripažino apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai vertino, jog administracinė nuobauda T. J. turėjo būti skiriama per 6 mėn. nuo galutinės ataskaitos patvirtinimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. ataskaitos projektas ir 2011 m. lapkričio 2 d. ataskaita dėl T. J. inkriminuojamų pažeidimų yra identiški ir nebuvo iš naujo įvertinti, todėl administracinis teisės pažeidimas konstatuotas dar tikrinimo ataskaitos projekte. Toks administracinės teisės pažeidimo momento nustatymo ištęsimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintą teisę į teisingą teismą. Pažymima, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį nepagrįstai apelianto atžvilgiu išplėtė atsakomybės taikymo ribas, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba apie galimą pažeidimą sužinojo ir jį nustatė 2011 m. rugpjūčio 31 d., todėl pratęsti terminą ir skirti administracinę nuobaudą 2012 m. balandžio mėn. nebuvo galima, nes vienerių metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo momento, suėjo 2012 m. vasario 28 d.

Skunde nurodoma, kad pažeidimą nustačius 2011 m. rugpjūčio 31 d., terminą skirti administracinei nuobaudai pratęsti buvo galima vėliausiai iki 2012 m. vasario pabaigos, pažymi, kad terminas šioje byloje buvo patęstas 2012 m. balandžio 27 d. , t.y. jis pratęstas neteisėtai.

Taip pat skunde nurodoma, kad 2012 m. liepos 5 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė prašymą atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog jam reikalinga profesionalaus teisininko pagalba dėl ko prašė administracinės bylos nagrinėjimą skirti ne ankščiau negu rugsėjo mėnesį, tačiau teismas į šį prašymą atsižvelgė tik iš dalies teismo posėdį paskirdamas 2012 m. liepos 30 d. T. J. pakartotinai 2012 m. liepos 30 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi per tokį trumpą laiką nesugebėjo susirasti tinkamo atstovo. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios dėl ko išnagrinėjo bylą nedalyvaujant apeliantui.

Apeliaciniame skunde taip pat pasisakoma dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo. Nurodoma, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d. nuostata suteikia teisę ne tik patikslinti, bet ir papildyti pasiūlymo dalį, kurioje pateikti duomenys apie atitikimą kvalifikacijos reikalavimams. Pažymima, jog tai reiškia, kad įstatymas suteikia galimybę ne tik paaiškinti pasiūlymą, bet ir papildyti jį naujais dokumentais bei informacija, kuri nebuvo pateikta pradiniame pasiūlyme. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Europos Teisingumo Teismo praktikoje labai aiškiai konstatuota, kad perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad tiekėjas, siekdamas vykdyti sutartį, ketina pasitelkti kitų ūkio subjektų resursus. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, balsuodamas už tai, jog įtraukia į pasiūlymą asmenį, kuris nebuvo nurodytas pradiniame pasiūlyme. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jau pasiūlymo tikslinimo stadijoje buvo pažeista nuostata neleidžianti keisti subrangovo.

Skunde nurodoma, kad tiekėjas atitiko kvalifikacinius Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, jo aptarnaujamų daugiabučių gyvenamųjų namų skaičius 5 kartus viršijo Viešojo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, tiekėjas veiklą vykdė ilgą laiką (6 metus), todėl jo kvalifikacija buvo pagrįstai pripažinta pakankama. Nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tiekėjo kvalifikacija pripažinta netinkama vien dėl to, jog sudaryta sutartis nebuvo baigta vykdyti visa apimtimi.

Skunde teigiama, kad apeliantas negali būti pripažintas kaltu dėl to, kad nepagrįstai balsavo už tiekėjo kvalifikacijos atitikimą konkurso sąlygoms, kadangi pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas įrodė, kad jo kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus.

Viešosios pirkimų tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, jog 2012 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnyba priėmė nutarimą Nr. L-01-1891, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą T. J. atžvilgiu. Nurodo, jog terminas administracinei nuobaudai T. J. dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 2 d. vykdant 2 Pirkimą skaičiuojamas ne nuo vertinimo išvados surašymo dienos, o nuo 2012 m. birželio 1 d. (kai priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), taigi nuobauda apeliantui vykdant 2 pirkimą galėjo būti paskirta iki 2012 m. liepos 31 d., tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimas priimtas 2012 m. liepos 30 d., taigi nesuėjus specialiesiems sutrumpintiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas vykdydamas 1 Pirkimą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. padarė 2010 m. lapkričio 22 d., apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog šis pažeidimas buvo nustatytas Viešųjų pirkimų tarnybai 2011 m. lapkričio 2 d. patvirtinus ataskaitą. Institucija sutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad administracinės nuobaudos skyrimo pratęsimo terminas buvo priimtas nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, kadangi nepratęstas nuobaudos skyrimo terminas už 1 Pirkimo vykdymo metu padarytus pažeidimus būtų pasibaigęs 2012 m. gegužės 1 d.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto argumento, jog apylinkės teismas nesuteikė nubaustajam pakankamai laiko pasirinkti advokatą, pažymi, jog apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo pastangas laiku susirasti atstovą.

Institucija savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad vadovaujantis Įstatymu bei 1 Pirkimo sąlygomis, tiekėjas savo pasiūlyme privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jis pasitelks viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir vykdydamas šią sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

T. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos 171³ str. 1 d. Šioje teisės normoje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 21 d.) buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas – užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 (penkių šimtų) iki 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktame skirsnyje, nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Iš paminėtos Lietuvos Respublikos ATPK nuostatos matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnis yra įtvirtintas būtent Lietuvos Respublikos ATPK dvyliktame skirsnyje, todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimui aktuali pažeidimo nustatymo, o ne jo paaiškėjimo diena.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į tai, jog nutarimo priėmimo dieną buvo praleisti Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatose įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieningai formuojamą teismų praktiką bei į faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatose įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas, Viešųjų pirkimų tarnyba iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos atliko visus reikiamus veiksmus, siekiant laiku nubausti T. J. už jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymą ir skirti jo atžvilgiu administracinę nuobaudą.

Iš 2012 m. birželio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto T. J. atžvilgiu (b. t. 1, b. l. 34-37) matyti, kad Pirkimo 1 procedūrų pažeidimas buvo padarytas 2010-11-22, kai Viešojo pirkimo komisija, kurio nariu buvo ir T. J., nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas tenkina Pirkimo 1 dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat, kai nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Kaip jau minėta, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatomis, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, svarbi ne pažeidimo paaiškėjimo bet nustatymo diena. Pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti, tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, jog yra padarytas pažeidimas. Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą apeliacinės instancijos teismo akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atliko patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus perkančioji organizacija – UAB „V. E.“, laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto patikrinimo metu buvo renkami tam tikri dokumentai ir informacija, kurių pagrindu buvo nustatyti faktai, reikalingi įtarimams dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų patvirtinti ar paneigti, tačiau visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai Viešųjų pirkimų tarnybai paaiškėjo tik ištyrus bei išnagrinėjus atlikto patikrinimo metu gautus duomenis ir 2011-11-02 surašius Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-7. Būtent šios ataskaitos pagrindu Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-06-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. J. atžvilgiu su administraciniu nurodymu iki 2012-06-29 sumokėti pusę Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų, o 2012-07-30 T. J. neįvykdžius administracinių nurodymų, nutarimu už Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai Viešųjų pirkimų tarnybai paaiškėjo dar iki galutinės Ataskaitos surašymo dienos, t.y. surašius ataskaitos projektą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumento sutikti negali. Pastebėtina, kad pagal Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. 1S-122 (toliau - Veiklos tikrinimo taisyklės) (aktuali redakcija T. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo metu) (Žin., 2010, Nr. 102-5327) 37 punktą, Ataskaitos projektas derinamas su perkančiąja organizacija; tikrinimą atlikusių darbuotojų pasirašytas ir su Kontrolės skyrių kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju suderintas ataskaitos projektas siunčiamas perkančiajai organizacijai, lydraštyje nurodant, kad Perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, už pirkimus atsakingas darbuotojas, pirkimo komisijos pirmininkas ir (ar) kiti su patikrintais pirkimais susiję asmenys turi ne vėliau, kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos projekto gavimo, su ja susipažinti bei raštu pateikti savo pastabas ir (ar) pageidavimą organizuoti ataskaitos projekto aptarimą Tarnyboje. Minėtų taisyklių 38 punkte nurodyta, kad gavus paaiškinimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paaiškinimų gavimo ir (ar) aptariamojo susitikimo dienos, atsižvelgus į perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus, darbuotojas surašo tikrinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į šias teisės normas, darytina išvada, kad patikrinimo ataskaitos projektas tėra pagrindas patikrinimo ataskaitai surašyti, kuris pateikiamas perkančiajai organizacijai susipažinti, po ko, perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia savo pastabas, bei atsiliepimus, kurie įtraukiami į galutinę patikrinimo ataskaitą. Viešųjų pirkimų tarnyba tik gavusi pastabas dėl patikrinimo ataskaitos projekto ir jas įvertinusi surašo viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą, kurioje nustatomi ir nurodomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, už pažeidimus atsakingi ir administracinėn atsakomybėn trauktini asmenys. Taigi tik galutinėje patikrinimo ataskaitoje, o ne patikrinimo ataskaitos projekte, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikia visus jai žinomus įrodymus dėl galimai padarytų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų, kas ir yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Jau minėta, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas, todėl ir termino, numatyto ATPK 35 str., pradžia laikoma būtent galutinės Ataskaitos pateikimo diena, t.y. 2011-11-02.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Viešųjų pirkimų tarnybos pateikto ataskaitos projekto, o nuo minėtos Ataskaitos surašymo ir pateikimo Perkančiajai organizacijai dienos, t. y. 2011-11-02.

Viešųjų pirkimų tarnyba, dar nepraėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, 2012-04-27 priėmė procesinį sprendimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. t. 1, b. l. 73-74). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 282 str. 3 d., kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta šio kodekso 35 straipsnyje. Iš minėto Viešųjų pirkimų tarnybos procesinio sprendimo matyti, kad terminas administracinės nuobaudos skyrimui buvo pratęstas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn T. J. vengė atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šis procesinis sprendimas buvo nemotyvuotas ir buvo priimtas praėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatose įtvirtintiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-02-29 raštu „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“ informavo T. J. apie tai, kad už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant supaprastintas skelbiamas derybas „E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ jis trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. ir pakvietė atvykti 2012-03-06 į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Minėtą dieną, į Viešųjų pirkimų tarnybą apeliantas neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. 2012-03-12 Viešųjų pirkimų tarnyba raštu „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“ T. J. pakartotinai kvietė atvykti 2012-03-16 į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, tačiau ir šį kartą apeliantas Viešųjų pirkimų tarnyboje nepasirodė, neatvykimo priežasčių nenurodė. 2012-03-21 Viešųjų pirkimų tarnyba raštu „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“ pakartotinai kvietė atvykti 2013-03-29 į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, paaiškinant dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino ir kokių priemonių Viešųjų pirkimų tarnyba gali imtis asmeniui vengiant atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. T. J. nurodytą dieną neatvykus ir nenurodžius neatvykimo priežasčių, Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-04-03 vėl kvietė jį atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą 2012-04-06, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyboje minėtą dieną apeliantas nepasirodė, nepranešė savo neatvykimo priežasčių.

Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina T. J. vengimą atvykti į Viešųjų pirkimų tarnyba administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-04-27 priimtas procesinis sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-06-15, dar nesuėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, kuris buvo pratęstas 2012-04-27, T. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu iki 2012-06-29 imtinai sumokėti pusę ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų. Tačiau šio administracinio nurodymo T. J. neįvykdė, nors jam buvo išaiškintos administracinio nurodymo neįvykdymo pasekmės. Remiantis ATPK 260 str. 2 d. 2 p., vienas iš privalomų administracinio protokolo turiniui keliamų reikalavimų - išaiškinimas, kad, per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ši ATPK nuostata įpareigoja instituciją, surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, administracinio nurodymo neįvykdymo atveju toliau nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir ATPK 260¹ str. 3 d. - asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.

T. J. neįvykdžius minėto administracinio nurodymo, Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-07-24 jam išsiuntė pranešimą apie administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nagrinėjimą, įvyksiantį 2012-07-30 10.00 val. Viešųjų pirkimų tarnybos patalpose. Į šį bylos nagrinėjimą T. J. neatvykus ir 2012-07-30 Viešųjų pirkimų tarnybai pateikus prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimą dėl to, kad jam reikalingas advokatas, Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi T. J. vengimą atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą ir pakankamą laiko tarpą nuo 2011-11-02 Viešųjų pirkimų tarnybai surašytos galutinės ataskaitos iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, pagrįstai šio apelianto prašymo netenkino ir 2012-07-30 priėmė nutarimą jam nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda už ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. liepos 30 d. nutarimu T. J. buvo paskirta, nepraleidus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų, o 2012-04-27 Viešųjų pirkimų tarnybos procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo buvo teisėtas ir pagrįstas.

Iš 2012 m. liepos 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto T. J. atžvilgiu (b. l. 50-53), matyti, kad pažeidimai dėl Pirkimo 2 vykdymo procedūrų buvo padaryti 2010-08-31 ir 2010-09-28. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nuostatomis, administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo pradžiai svarbi ne pažeidimo padarymo, bet jo nustatymo diena. Nagrinėjamu atveju, pažeidimų nustatymo diena laikytina 2012-01-12 Viešųjų pirkimų tarnybai surašius ir Perkančiajai organizacijai pateikus Vertinimo išvada. Su tokia administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo pradžia sutinka ir apeliantas.

Tačiau, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nuostatas, administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kai pažeidimai dėl Pirkimo 2 vykdymo procedūrų buvo padaryti 2010-08-31 ir 2010-09-28, o nustatyti jie buvo tik 2012-07-13, naikinamasis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatytas vienerių metų terminas buvo praėjęs, todėl, apelianto vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnyba administracinę nuobaudą T. J. skyrė jau praėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatose įtvirtintiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokius apelianto argumentus, pažymi, kad 2012-01-12 Viešųjų pirkimų tarnyba raštu Nr. 4S-174 pranešė Perkančiajai organizacijai apie nustatytus pažeidimus. Šių išvadų pagrindu Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau pastaroji 2012-06-01, nenustačiusi nusikaltimo sudėties, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Viešojo pirkimo ir apie tai pranešė Viešųjų pirkimų tarnybai. Specialiųjų tyrimų tarnybai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, Viešųjų pirkimų tarnyba pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 2 d. nustatytą 2 mėnesių terminą administracinei nuobaudai skirti nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir 2012-07-13 T. J. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu 2012-07-30 priėmė nutarimą jo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 4 d. numatyta, kad šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Remiantis šia nuostata, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai buvo padaryti 2010-08-31 ir 2010-09-28, o administracinė nuobauda už juos buvo skirta 2012-07-30. Dviejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 4 d., Viešųjų pirkimų tarnybai priimant skundžiamą nutarimą, dar nebuvo praėjęs.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą T. J. atžvilgiu išnagrinėjo ir 2012-07-30 nutarimą priėmė jam nedalyvaujant. Teigiama, kad 2012-07-04 T. J. Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė prašymą atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad jam yra reikalinga profesionalaus teisininko pagalba ir prašė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą skirti ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį. Viešųjų pirkimų tarnyba, iš dalies atžvelgdama į pareiškėjo prašymą, pareiškėjo bylos nagrinėjimą paskyrė 2012-07-30. Apeliantas pakartotinai Viešųjų pirkimų tarnybai 2012-07-30 pateikė prašymą atidėti jo bylos nagrinėjimą, kadangi per tokį neprotingai trumpą laiko tarpą nespėjo susirasti tinkamo atstovo, be kita ko, dėl atostogų meto bei advokatų užimtumo kitose bylose nebūtų spėjęs taip pat tinkamai parengti gynybinės pozicijos. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, neatsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, nustatė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra svarbios (teisė į gynybą), dėl ko išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir priėmė 2012-07-30 nutarimą.

Atsakant į šiuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis administracinio teisės pažeidimo protokolas T. J. atžvilgiu buvo surašytas 2012-06-15. 2012-07-05 T. J. buvo kviečiamas į Viešųjų pirkimų tarnybos patalpas administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nagrinėjimui, tačiau 2012-07-07 Viešųjų pirkimų tarnyboje buvo gautas apelianto prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodant, kad jam reikia laiko susirasti profesionalų teisininką, galintį atstovauti jo interesus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Viešųjų pirkimų tarnyba šį T. J. prašymą patenkino ir atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Apie šį sprendimą buvo informuotas ir apeliantas, ir jo atstovas advokatas J. E..

2012-07-24 Viešųjų pirkimų tarnyba informavo T. J. apie administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nagrinėjimą 2012-07-30, tačiau 2012-07-30 Viešųjų pirkimų tarnyboje vėl buvo gautas T. J. prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodant, kad jam nepavyko susitarti su jokiu advokatu, galinčiu jį atstovauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba šį prašymą atmetė ir išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą apelianto atžvilgiu jam nedalyvaujant.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad T. J. nuo pirmojo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos, t.y. nuo 2012-06-15, žinojo, kad bus sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas ir nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, konstatuoja, kad apeliantas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus turėjo pakankamai laiko susirasti profesionalų advokatą. Apeliaciniame skunde bei T. J. prašymuose atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą išdėstytas argumentas, kad nepavyko susirasti tinkamo asmens, galinčio atstovauti jo interesus Viešųjų pirkimų tarnyboje, vertinamas kritiškai. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad atstovo jis ieškojosi ir kad jo nerado.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto neatvykimo į administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimą priežastis ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, tinkamai įvertinusi Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, administracinio teisės pažeidimo bylą apelianto atžvilgiu išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su T. J. veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad vykdant Pirkimą 1 ir Pirkimą 2 jokių pažeidimų apeliantas nepadarė. Tačiau su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus, tinkamai juos vertino ir padarė pagrįstas išvadas, pripažindamas T. J. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d., vykdant Pirkimą 1 ir Pirkimą 2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiekėjo kvalifikacija viešojo pirkimo konkurse buvo atitinkanti imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, o jos atitikimu konkurso metu buvo įsitikinta nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Teigiama, kad UAB „V. E.“ viešojo pirkimo komisija pagrįstai priėmė tiekėjo patikslinimus dėl kvalifikacijos, nes tiekėjas turi neabejotiną teisę grįsti (o tuo pačiu ir tikslinti) savo kvalifikaciją remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 3 d.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-07-30 nutarime konstatuota, kad tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „E. L.“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o AB „A. I.“ pasiūlymą turėjo atmesti, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo <...> sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „ Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus. Tiekėjui AB „A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo, Perkančioji organizacija 1 turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus.

Iš UAB „V. E.“ 2010-11-12 supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolo (b. t. 1, b. l. 132) matyti, kad UAB „V. E.“ viešojo pirkimų komisija, kurios nariu buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J., tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėjo AB „A. I.“ papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. 2010-11-22 AB „A. I.“ nurodė (b. t. 1, b. l. 134), kad AB „A. I.“ architektūrinės dalies projektavimo bei kitų darbų architektūrinės dalies atlikimui pagal pateiktą pasiūlymą dėl E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos sistemos įrengimo pasitelks UAB „E. L.“, turinčią reikiamus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos atestatus.

Pažymėtina, kad UAB „E. L.“ kaip AB „A. I.“ subrangovas (subtiekėjas) nebuvo paminėtas AB „A. I.“ pasiūlyme UAB „V. E.“ skelbtame viešajame konkurse, kurio supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų, dėl E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimo, 5 priedo „Sutarties projektas" 20.1 punkte įtvirtinta, kad rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus. Iš to seka, kad AB „A. I.“, patikslindama savo pasiūlymą ir pateikdama UAB „V. E.“ reikalaujamus atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra, negalėjo remtis UAB „E. L.“ turimais ir UAB „V. E.“ reikalaujamais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos atestatais.

Akcentuotina ir tai, kad, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d., galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasiūlymo papildymas, paaiškinant, jog viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui AB „A. I.“ pasitelks UAB „E. L.“ pajėgumais, traktuotinas kaip esminis Tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, o UAB „V. E.“ viešojo pirkimo komisijos sprendimas pripažinti AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pirkimų komisijos narys T. J. Pirkimų komisijos 2010-08-31 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-31 posėdžio protokolas Nr. 2) priėmė sprendimą pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 2 sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad Pirkimo 2 sąlygų 4.1.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių, kuriose aptarnaujama ne mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų. Atsižvelgiant į tai, kad Tiekėjas pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad „sutartis turėjo būti įvykdyta“, Pirkimų komisijos nario T. J. sprendimas pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d. nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia išvada, teigiant, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nagrinėjamu atveju tiekėjo kvalifikaciją vertino itin formaliai, toks Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimas neatitinka protingumo principo, kadangi tiekėjo sudarytos sutartys yra tęstinės, jos gali neatitikti Viešojo pirkimo sąlygų dar ilgą laiką, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali.

Atsakant į šiuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad Pirkimo 2 sąlygų 4.1.13 p. buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo sutarčių, kuriose aptarnaujama ne mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad sutartis tebevykdoma. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, konstatavo, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlymų teikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tačiau, apeliaciniame skunde nurodoma, kad toks formalus tiekėjo kvalifikacijos vertinimas neatitinka protingumo principo, kadangi tiekėjo sudarytos sutartys yra tęstinės, jos gali neatitikti Viešojo pirkimo sąlygų dar ilgą laiką ir tokiu būdu savo veiklą sėkmingai vykdantis tiekėjas gali niekuomet neatitikti Viešųjų pirkimų sąlygų, nes neturės sutarčių, kurios jau būtų įvykdytos.

Atsižvelgiant į šiuos apelianto argumentus, darytina išvada, kad ir pats apeliantas neneigia fakto, jog AB „A. I.“ formaliai neatitiko minimalių Pirkimo 2 kvalifikacijos reikalavimų, tačiau T. J., būdamas Perkančiosios organizacijos pirkimų komisijos nariu, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, nusprendė, kad šiuos reikalavimus bendrovė atitinka, todėl pakvietė įmonę į derybas. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d., perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d., įtvirtinta, kad Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose galimybę. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principais, tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. J. būdamas perkančiosios organizacijos pirkimų komisijos nariu ir vertindamas AB „A. I.“ kvalifikacijos atitikimą minimaliems, Pirkimo 2 sąlygose numatytiems kvalifikacijos reikalavimams, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 6 ir 7 d., 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus įrodymų vertinimo aspektu, pagrįstai netenkino T. J. atstovės advokatės skundo panaikinti 2012-07-30 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. J. atstovės advokatės J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.