Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-656-606/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
1-656-606/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
D. D.
Advokatai
Angelija Mokrvėnienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-656-606/2014Teisminio proceso Nr. (1-31-1-01797-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.5.4.; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Lijanai Ereminaitei – Krivdai,dalyvaujant prokurorei K. B.,nukentėjusiajai D. D.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Angelijai Mokrvėnienei,gynėjai advokatei D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

EDMANTAS GRADECKIS, gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruojasi darbo biržoje, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. grasino nužudyti žmogų, be to, mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Kaltinamasis E. G. 2013 m. lapkričio 9 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti D. D., su kuria kartu gyveno neįregistravęs santuokos, sakydamas, jog „ji ruoštųsi mirčiai, nes ją nužudys, pats nusižudys“. Po ko, E. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. lapkričio 10 d., apie 02.12 val., bute, adresu Rumpiškės g. 20-28, Klaipėda, suėmęs rankomis nukentėjusiajai D. D. už kaklo jį spaudė, keletą kartų rankų kumščiais sudavė į veido sritį, bei iš diržo rišo kilpą, taip demonstruodamas jog ją pasmaugs, bei rankoje laikė vienkartinį peiliuką, kuriuo D. D. grasino sužaloti jos veidą. Tokiu būdu, padarė nukentėjusiajai D. D. sužalojimus: dvi smulkias poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, galvos sukamojo raumens projekcijos srityje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinėje pažandėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide dešinio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje tarp IV ir V delnakaulių smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą, dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą, kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos užpakaliniame paviršiuje, skerso brūkšnio formos paviršinį odos nubrozdinimą-nudrėskimą, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus vidinėje pusėje tris puslankiu atviru į viršų ir į išorę išsidėsčiusias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas, kas sukėlė nukentėjusiajai D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sudarė pagrindo manyti, jog grasinimas nužudyti bus įvykdytas.

Kaltinamasis E. G. kaltu dėl grasinimo nužudyti D. D. neprisipažino ir parodė, kad jie su D. D. kartu gyveno apie du mėnesius ir ruošėsi vestuvėms. 2013 m. lapkričio 9 d. vakarą jie kartu su D. D. buvo jo mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuėjęs į parduotuvę, jis parsinešė vieną butelį degtinės ir, sėdėdamas virtuvėje, gėrė nusipirktą alkoholį, o D. D. tuo metu buvo kitame kambaryje. Išgėręs apie pusę butelio degtinės, jis pradėjo dainuoti. Tada D. D. pasakė jam, kad jis galintis eiti gyventi pas tą moterį - L. B., kadangi jis iki tol su ja kartu gyveno. D. D. nuolat jam priekaištavo neištikimybę su ją. Jis D. D. atsakęs ir tarp jų kilo konfliktas. D. D. sukėlė isteriją, tuomet jis atsistojo ir ją pastūmė savo ranka paėmęs jai už veido ir kaklo. Stūmė ją ant sofos. Kaltinamasis E. G. dėl jam pareikšto kaltinimo dėl smurto pripažino, kad, iš tiesų, pastūmė D. D. ir dėl to gailisi, tačiau neigia kitus jam pareikštus kaltinimus. Neigia grasinęs D. D. peiliuku ar smaugęs nukentėjusiąją chalato diržu. Kaltinamasis parodė, kad jeigu jis būtų taip grasinęs ir smurtavęs prieš nukentėjusiąją kaip nurodyta akte, turėjo kilti didelis triukšmas ir būtų išgirdę kaimynai, be to, jis nebuvo tiek išgėręs, kad neprisimintų, ką darė. Jam buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas. Po šio įvykio jam buvo depresija, dėl to, jis nežinodamas, ką pasakyti tyrėjai, pasakė, kad smaugė nukentėjusiąją, nors, iš tiesų, taip nebuvo. Jokios minties ar ketinimo nužudyti nukentėjusiąją nebuvo.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad jie su E. G. kartu gyveno apie du mėnesius, iš pradžių labai gražiai sutarė, planavo tuoktis. Vėliau ji pastebėjo, kad E. G. girtuokliauja, nors ir buvo pažadėjęs dėl jos nustoti vartoti alkoholį. Per dvejus jų kartu išgyventus mėnesius E. G. ją nuolat gąsdindavo. 2013 m. lapkričio 9 d. jie su E. G. buvo pas jo mamą. E. G. prieš tai visą dieną vartojo alkoholį ir tą dieną, sėdėdamas virtuvėje, vienas gėrė degtinę. Ji būdama kambaryje, išgirdo, kaip jis su kažkuo kalbasi, lyg tartųsi, nors virtuvėje buvo vienas. Pažiūrėjusi ji pamatė, kad jis ją kolioja per ventiliaciją, vartoja jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Ji stengėsi jo neišprovokuoti, nes jis jau prieš tai ją buvo smaugęs, todėl tik ramiu tonu jo paklausė, su kuo kalbasi. E. G. atsakius, kad kalbasi telepatiškai, ji pagalvojusi, kad jam baltoji karštinė ir nuėjo į kambarį. Į policiją neskambino, nes nebuvo sumušta ir kadangi buvo tik jo grasinimai, laukė kol kažkas įvyks. Jai atėjus į virtuvę, E. G. stvėrė ją už kaklo, tada pasakė, kad „šiandien mes mirsime“. Išsigandusi ji paskambino tėvams ir apie tai jiems pranešė. Vėliau jai jau būnant kambaryje, E. G. atėjo į kambarį, pradėjo jai dėl kažko priekaištauti, buvo agresyviai nusiteikęs. Ji jam pasakiusi, kad jei nenori vestuvių, tai jis gali apsisukti ir grįžti pas moterį, su kuria vienuolika metų prieš tai gyveno. Jis neapsidžiaugė dėl šių žodžių ir puolė ją kumščiais. Ji sėdėjo ant lovos, o E. G. tuo metu kumščiais mosikavo, nors ne visus kartus pataikė, tačiau kelis smūgius jai sudavė. Daugiau nei tris kartus jis pataikė jai į įvairias kūno vietas – į veidą, į pečius. Ji stengėsi atsiginti, tada jis trumpam atsitraukė. Jiems būnant virtuvėje, jis ją smaugė viena ranka paėmęs už kaklo ir spaudė, kol jai pradėjo lietis vaizdas, atrodė, kad mirs. Po to, kai kambaryje jai buvo suduoti smūgiai, dar būnant vonioje E. G. jai įkando į kaklą. Vėliau E. G. nuėjo į virtuvę, iš ten į tualetą ir ją apėmė bloga nuojauta. Nuėjusi į bendrą tualeto ir vonios patalpą, ji pamatė, kaip jis lukštena „britvos“ peiliuką ir paklausė, ar ji nebijanti, kad jis jai dabar gali veidą perpjauti. Tada jis su „britvos“ peiliuku nestipriai spustelėjo sau per riešą. Pagalvojusi, kad jis tikrai ją gali sužaloti, ji stvėrė už peiliuko ir jie galynėjosi. Atėmusi iš jo peiliuką, jį numetė koridoriuje ant spintelės. Po to kai E. G. paėmė chalato diržą, ji suvokė, kad tai nejuokinga, nes tuo chalato diržu jis apjuosė jai kaklą. Jis rišo iš to diržo kilpą, kaip ruoštųsi pakarti. Ją apėmė siaubas, o pasipriešinti neturėjo galimybės. Tada E. G. išbėgo į virtuvę, buvo kaip pamišęs. Ji buvo šoke, visa tirtėjo, nežinodama, ką daryti. E. G. už rankos nutempė ją į kambarį, pasodino, tuomet suskambo jos telefonas. Jis neleido atsiliepti, o po to padavė telefoną ir pasakė, kad atsilieptų ir pasakytų tėvams, kad viskas gerai. Ji telefonu mamai pasakė, kad ji dabar turi iškviesti policiją, kol ji gyva, o mama jau buvo policiją iškvietusi. Policijos pareigūnai atvyko netrukus ir E. G. tai buvo netikėta. Ji policijos pareigūnui parodė, kur gulėjo peiliukas, tačiau pareigūnai nei peilio, nei diržo nepaėmė. Dėl patirtų išgyvenimų ir sukrėtimo ji turėjo kreiptis į medikus, vartoti vaistus. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 648,42 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir prašo šias sumas priteisti iš kaltinamojo. Nurodė, jog neturinę žalą sudaro jos išgyvenimai, fizinis skausmas, patyčios, už tai, kad buvo vadinta prostitute, jai E. G. grasino parduoti į vergiją. Po šio įvykio jis dar penkis kartus buvo pas ją atėjęs, ją terorizavo. Ji patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Tą pačią dieną nuvykti pas gydytojus neturėjo galimybės, nes turėjo susirasti kur gyventi, o Klaipėdoje buvo viena, nebuvo į ką kreiptis. Kreipėsi pagalbos į organizaciją „Caritas“. Vasario mėnesį ji kreipėsi į medikus Plungėje, kurie nustatė, kad jai buvo įtampos skausmai, sakė, kad ilgai gyveno strese, įtampoje, dėl ko atsirado migreniniai galvos skausmai, buvo išrašyti vaistai.

E. G. P. patvirtino išvadoje pateiktus duomenis ir paaiškino, kad joje praleistas vieno nukentėjusiajai D. D. padaryto sužalojimo mechanizmas, nors pats sužalojimas yra įvardintas – t.y. netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide dešinio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityje, tačiau tai tik techninis klausimas. Būtent šis sužalojimas yra trauminio kontakto žymė, kuri gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, tai gali būti kumštis, bet koks kitas bukas daiktas, jo dydis 4x4 cm. Visų kitų nukentėjusiajai D. D. diagnozuotų sužalojimų mechanizmas nurodytas, t.y. greičiausiai jie atsirado kaip pirštų spaudimo poveikio paseka. Tokie sužalojimai padaromi kaklo spaudimo, ėmimo metu. Objektyvios apžiūros metu nebuvo pastebėti uždusimui (asfiksijai) būdingi požymiai, TLK koduose žodis asfiksija yra. Požymių į sąmonės netekimą, atitinkamo spaudimo pasėkoje, apžiūros metu nebuvo. Ekspertas nurodė, jog pasakyti, kad iš tiesų buvo smaugimas šiuo atveju jis negali, tačiau kad nukentėjusioji už kaklo buvo suimta, buvo nustatyta. Nukentėjusiosios dešinėje pažandėje buvo rastos dvi, šalia viena kitos juostų pavidalo kraujosruvos, jų dydis 1,03 cm ir 1,02 cm dydžio. Nurodė, jog žmogaus dantys išsidėstę priešingose pusėse ir puslankiais vienas šalia kito, žmogaus dantys, skirtingai nuo gyvūnų dantų, neišsikiša nuo dantų eilės, jei būtų padarytas kastinis sužalojimas, tai sužalojimai būtų visai kitokiu pobūdžiu išsidėstę, t.y. puslankiais vienas priešais kitą ir tarpusavyje, aplink juos išsidėsčiusią poodinę kraujosruva. Šiuo atveju, tai buvo dvi, juostų pavidalo, viena šalia kitos esančios poodinės kraujosruvos, kurios tikėtina, galėjo gautis nuo rankų pirštų nagų poveikio, slystamuoju, dinaminiu, trauminiu būdu. Tuo tarpu, įkandimo požymių, apžiūros metu, aptikta nebuvo. Ekspertas parodė, kad visi šie nukentėjusiajai D. D. padaryti sužalojimai buvo nežymūs, kurie paprastai nepalieka liekamųjų reiškinių. Tam, kad greičiau rezorbuotųsi poodinės kraujosruvos reikia teptis kraują skystinančiais, priešuždegiminiais tepalais. Tokiu atveju užtenka ambulatorinio gydymo. Žmogaus gyvybei minėti sužalojimai pavojaus nekelia.

Liudytoja L. B. paliudijo, kad ji anksčiau gyveno su E. G., tačiau jie dažnai bardavosi, todėl išsiskyrė. E. G. buvo atėjęs po ją po šio įvykio ir papasakojo, kad iš tiesų tą moterį stumtelėjo, tačiau apie grasinimus nužudyti nieko nesakė. E. G. kartais išgeria, tačiau gyvenant su ja iš jo pusės agresijos nebuvo. Visi kaimynai ir apie jį ir apie ją yra labai geros nuomonės. E. G. yra geros širdies ir ji nemananti. kad jis galėjo tuos grasinimus įvykdyti.

Liudytojas R. S. paliudijo, kad jie su kolega gavus pranešimą, 2013 m. lapkričio 9 d. buvo atvykę į įvykio vietą. Tarnybinį pranešimą vietoje surašė jo kolega A. N., jis bendravo su kaltinamuoju. Liudytojas parodė, kad prisimena, jog moteris buvo labiau susijaudinusi, jos tonas buvo pakeltas, ji nuolat judėjo. Jis negali nieko nurodyti apie smaugimo žymes, kadangi neprisimena, ar tuo metu moteris minėjo smaugimą. Tarnybinis pranešimas yra surašomas pagal matomas žymes. Liudytojas paaiškino, jog negalinti prisiminti, ar moteris minėjo ir ar įvykio vietoje buvo peiliukas bei diržas. Jo manymu, šiuo atveju smurtas nebuvo plataus masto. Kiek atsimena, įvykio metu situacija buvo rami ir jis neatsimenantis, kad būtų kalbama apie grasinimą nužudyti. Smurtas šeimoje yra dažnas ir dažniausia tokiais atvejais būna sumušimai, tuo tarpu, smaugimo atvejų pasitaiko retai. Jeigu nuvykus į įvykio vietą smurtavęs asmuo buvo sulaikytas, tai reiškia, situacija buvo grėsminga.

Liudytojas A. N. paliudijo, kad gavus pranešimą, 2013 m. lapkričio 9 d. jie su kolega nuvyko į įvykio vietą. Jis pildė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame žymėjimai atliekami pagal tai, kokie sužalojimai yra matomi. Liudytojas nurodė, prisimenantis, kad nukentėjusioji, iš tiesų, buvo išsigandusi, tačiau, kad ji būtų rodžiusi skutimosi peiliuką, jis neprisimena. Tuo atveju, jeigu nukentėjusioji būtų nurodžiusi įrankius – peiliuką ar diržą, tai būtinai būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime, nes jame yra fiksuojami visi įrankiai. Tarnybiniame pranešime jis užfiksavo viską, ką tuo metu jiems nurodė nukentėjusioji. Svarbiausias detales jis pasižymėjo įvykio vietoje, o vėliau pranešimą baigė pildyti komisariate, todėl jeigu pranešime yra sužymėti sužalojimai, vadinasi jie matėsi. Kiek atsimena, jis tarnybiniame pranešime pažymėjo, kaip tuo metu elgėsi kaltinamasis, ir jeigu yra nurodyta, kad jis elgėsi ramiai, vadinasi taip ir buvo. Jei nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis smaugė, tai galėjo būti, kad jai grėsė pavojus, todėl smurtautojas buvo sulaikytas.

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 609934 nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 10 d., 02.12 val. gautas nukentėjusiosios mamos pranešimas apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje yra smurtaujama artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad sugyventiniai D. D. ir E. G. gyvena kartu, ruošiasi tuoktis. Įvykio vietoje matyti, kad nukentėjusioji D. D. buvo stipriai išsigandusi, susijaudinusi, verkė. Nukentėjusioji pareigūnams parodė ant kaklo smaugimo žymes, kurios matėsi kaklo srityje. Nukentėjusiosios apranga tvarkinga, butas tvarkingas. Nukentėjusioji buvo blaivi, tačiau jos sugyventiniui E. G. nustatytas 1,76 prom. girtumas. Nukentėjusioji pareigūnams pareiškė, kad smurtas pasireiškė smaugimu kaklo srityje, grasinimu pakarti, matėsi smaugimo žymės, paraudimas kaklo srityje. Nustatyta, kad pranešime esančioje smurtą galinčių rodyti požymių lentelėje nurodyti sužalojimai – smaugimas rankomis kaklo srityje. Nustatyta, kad įvykio vietoje E. G. pareigūnams nurodė, žmonos nesmaugęs. Nustatyta, kad pristatant į policijos įstaigą E. G. elgėsi ramiai (1 t., b. l. 3-6).

Specialisto išvada Nr. G 2476/13(03) nustatyta, jog nukentėjusiajai D. D. buvo padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: dvi smulkios juostų formos viena šalia kitos išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje galvos sukamojo raumens projekcijos srityje, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinėje pažandėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide dešinio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje tarp IV ir V delnikaulių smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos užpakaliniame paviršiuje skerso brūkšnio formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus vidinėje pusėje trys puslankiu atviru į viršų ir į išorę išsidėsčiusios smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos. Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos gavosi tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktuojant su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais, smulkių juostų formos poodinės kraujosruvos kakle gavosi trauminiu slystamuoju būdu tiesiogiai kontaktavus su kietais smulkiais bukais ar bukabriauniais vienas šalia kito esančiais daiktais, skerso brūkšnio formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos užpakaliniame paviršiuje gavosi tiesiogiai kontaktavus su kietu smulkiu bukabriauniu daiktu. Nustatyta, jog sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 19-20).

Asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 11 d. nukentėjusiosios D. D. asmens apžiūros metu buvo užfiksuoti sužalojimai jos kaklo srityje. Nustatyta, kad apžiūros metu įkandimo žymių nenustatyta. (1 t., b. l. 12-17).

Kaltinamasis jam pareikštus kaltinimus iš esmės neigia. Neigia grasinęs nukentėjusiajai pastarąją nužudyti. Nurodydamas, jog nukentėjusiąją tik pastūmęs, tokiu būdu neigia ir padaręs nukentėjusiajai konstatuotis kūno sužalojimus, neigia konstatuotų kūno sužalojimų apimtį. Tokie kaltinamojo parodymai teismo vertintini kritiškai, tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo apklausta ne kartą, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuomet atkreiptina nuo įvykio buvo praėję devyneri mėnesiai, taigi pakankamas laiko tarpas, itin nuosekliai, ir itin detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes. Pabrėžtina, kad nukentėjusioji reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė įvardindama jas ne tik bendrąją prasme, jog pastarosios atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, kad jai buvo grasinta nužudyti, bet ir, itin detaliai konkretizuodama, tiek nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek jų eigą, įvykių seką, apimtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinką, tai yra tiksliai apibrėždama fizinio smurto panaudojimo aplinkybes, kuomet, kokioje patalpoje – kambaryje, virtuvėje, ar vonios kambaryje - būnant, kokio fizinio pobūdžio veiksmai – suduodant kumščiais, suimant už kaklo - buvo panaudoti, kokiu būdu buvo grasinta – žodžiais ir būtent kokiais „šiandien mes mirsime, bei veiksmais, rišant chalato diržu ant kaklo kilpą, laikant rankose skutimosi peiliuką. Išskirtinis nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas, detalumas, ir tikslumas, pažymėtina, net ir teisminio nagrinėjimo metu, suponuoja išvadą nukentėjusiąją neabejotinai nurodant tikrąsias įvykio aplinkybes. Reikia pažymėti, jog vis tik tam tikra dalimi, apimtimi nukentėjusiosios parodymai nėra patvirtinti kitais įrodymais – specialisto išvada, teismo medicinos eksperto, liudytojų policijos pareigūnų R. S., ir A. N. paaiškinimais, tačiau, baudžiamosios bylos aplinkybių, jų visumos kontekste, neatitikimai savo esme nėra esminiai, jų apimtimis nėra ženkli, esminiai įtakojanti likusią aplinkybių visumą. Nelogiška, kas asmuo sugebėtų taip tiksliai, nuosekliai ir analogiškai įvardinti aplinkybes, jei jos nebūtų įvykusios realiai, realioje erdvėje materializuotos. Taigi, šiuo aspektu abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Nėra pagrindo nesiremti nukentėjusiosios parodymais ir atitikimo įstatymo normoms aspektu. Nukentėjusioji, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiosios apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Taigi, nukentėjusiosios parodymų kaip įrodymų leistinumas ir tinkamumas, vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, yra neginčytinas.

Be to, baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiosios parodymai, kaip įprasta analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, nors ir yra vieni reikšmingiausių įrodymų, tačiau šiuo atveju tai nėra vieninteliai įrodymai, konstatuojant kaltinamojo asmens kaltę.

Bylos medžiaga nustatyta, jog specialisto išvada Nr. G 2476/13(03) konstatuota, kad nukentėjusiajai D. D. kūno sužalojimai neabejotinai buvo padaryti, konstatuota, jog kūno sužalojimo padarymo laikas neprieštarauja 2013 m. lapkričio 9 d. Konstatuota, jog sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Nustatyta, jog specialisto išvadoje pateiktas išvadas teismo medicinos ekspertas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, ir ne tik patvirtino visa apimtimi, bet dargi jas patikslino. Analizuojant nukentėjusiosios paaiškinimus apibrėžiant, jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ribas, lokalizaciją, pobūdį, ir specialisto išvadą bei specialisto išvadą pateikusio eksperto paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, konstatuojant ir paaiškinant nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, matyti, jog savo esme nukentėjusiosios parodymai ir specialisto išvada bei eksperto paaiškinimai iš esmės sutampa. Tokiu būdu išdėstyta visuma pagrįstai suponuoja išvadą, jog nukentėjusiosios parodymus dėl fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimo 2013 m. lapkričio 9 d. bendrąją prasme objektyviai patvirtina specialisto išvada, kurią teisminio nagrinėjimo metu visa apimtimi patvirtino ir išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas.

Vis tik pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertas, pateikęs specialisto išvadą, nurodė, jog pagal nukentėjusiajai konstatuotus kūno sužalojimus kaklo srityje, jų pobūdį, teigti, jog nukentėjusioji buvo smaugta, ar nukentėjusiajai buvo įkasta, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog ir specialisto išvadoje nėra įvardinta, jog nukentėjusiajai kūno sužalojimai kaklo srityje, nors galimai, būtų padaryti smaugimo būdu, ar įkandant. Teismo medicinos ekspertas teisminio nagrinėjimo metu patikslino, jog nukentėjusiajai sužalojimai kaklo srityje iš tiesų padaryti, ir padaryti kaklą spaudžiant rankomis, pirštais, tai yra kaklo spaudimo, bet, pabrėžė, ne smaugimo pasėkoje, smaugimui būdingų kūno sužalojimų ant nukentėjusiosios kaklo neaptikta. Teismo medicinos ekspertas teisme vienareikšmiai nurodė, jog ant nukentėjusiosios kaklo neaptikti ir įkandimui būdingi sužalojimai ir dargi detaliai paaiškino, kokie sužalojimai būdingi būtent įkandimui. Taigi, iš esmės konstatuojant, jog nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio pobūdžio smurtas buvo panaudotas, fizinio smurto veiksmai – smaugimas, bei įkandimas, iš kaltinimo šalintini, kaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, įrodymais. Ši aplinkybė, kaip minėta, nesudaro pagrindo iš esmės abejoti nukentėjusiosios parodymais.

Nustatyta, jog tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad nukentėjusioji D. D. yra stipriai išsigandusi, susijaudinusi, verkė. Tai, kad nukentėjusioji iš tiesų buvo susijaudinusi, išsigandusi teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir nedelsiant po įvykio į įvykio vietą atvykę ir betarpiškai tiek su nukentėjusiąja, tiek su kaltinamuoju bendravę policijos pareigūnai liudytojai R. S., A. N.. Pažymėtina, jog abu policijos pareigūnai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir tai, jog jei kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą, vadinasi jie situaciją įvertinę kaip grėsmingą. Vertinant minėtų liudytojų parodymus, matyti, jog savo esme jie patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog ji buvo išsigandusi, šoko būsenos dėl kaltinamojo veiksmų ir grasinimo ją nužudyti. Teisės teorijoje ir praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Išdėstytų aplinkybių visuma – nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, konstatuotas fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojimo faktas, konstatuotų kūno sužalojimų apimtis, policijos pareigūnų parodymai apibūdinant nukentėjusiosios būklę iš karto po įvykio, kaltinamojo E. G. sulaikymas ir pristatymas į policijos įstaigą - suponuoja, jog pagrindas kaltinamojo grasinimus vertintini kaip realius iš tiesų buvęs.

Nukentėjusioji, dėstydama nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosekliai nurodė, jog grasindamas nužudyti E. G. chalato diržu rišo jai kilpą ant kaklo, demonstruodamas jog pasmaugs, be to, rankoje laikydamas skutimosi peiliuką („britvą“), klausė, ar ji nebijanti, jog jis jai sužalos veidą. Dėstydama šias aplinkybes, nukentėjusioji aiškino, jog tiek diržą, tiek skutimosi peiliuką, kuriuos ji padėjusi koridoriuje ant stalo, ji parodė atvykusiems pareigūnams. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai R. S., ir A. N., paneigdami nukentėjusiosios parodymus, nurodė, jog nukentėjusioji nei chalato diržo, nei peiliuko jiems nerodę, ir dargi patikslino, jog jei nukentėjusioji šias aplinkybes būtų nurodžiusi, tai būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Bylos medžiaga nustatyta, jog tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ši aplinkybė nėra užfiksuota. Esant tokioms aplinkybėms konstatuoti, jog nukentėjusioji šias aplinkybes policijos pareigūnams įvardijo ir jiems atvykus nurodė į koridoriuje ant spintelės padėtus chalato diržą, ir skutimosi peiliuką, objektyvaus pagrindo nėra. Vienok, tai vienareikšmiai nepaneigia, jog grasinant nukentėjusiajai, chalato diržas, rišant kilpą ant kaklo ir skutimosi peiliukas, klausiant ar nukentėjusioji nebijanti, kad bus sužalotas jos veidas, iš tiesų nebuvo panaudoti.

Vertinant išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo E. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas, tai yra panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiosios D. D. atžvilgiu, su kuria tuo metu jis kartu gyveno ir ruošėsi tuoktis, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinus nukentėjusiąją nužudyti, laikytina įrodyta.

Kaltinamojo E. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje laikytina įrodyta visa apimtimi.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji D. D. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 648,42 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 171-172).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl patirtos turtinės žalos, logiškas, pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai. Tuo remiantis, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 648,42 Lt (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Nukentėjusioji nurodė, jog neturtinę žalą sudaro jos išgyvenimai, fizinis skausmas, patyčios, už tai, kad buvo vadinta prostitute, jai E. G. grasino parduoti į vergiją. Ji patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Vasario mėnesį ji kreipėsi į medikus Plungėje, kurie nustatė, kad jai buvo įtampos skausmai, sakė, kad ilgai gyveno strese, įtampoje, dėl ko atsirado migreniniai galvos skausmai, buvo išrašyti vaistai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Bylos nagrinėjimo metu objektyviai konstatuota, jog nukentėjusioji D. D. D. dėl padarytų nusikalstamų veikų neabejotinai patyrė ir fizinį skausmą, ir emocinę įtampą, bei dvasinius išgyvenimus. Tačiau spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas be kitų aukščiau išvardintų kriterijų taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiosios amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį, į tai, kad nukentėjusioji D. D. šiuo atveju dėl patirtų sužalojimų nepatyrė tokių ilgalaikių pasekmių, kurios turėtų lemiamą įtaką nukentėjusiosios kasdienei veiklai, šeiminiams santykiams, dėl kurių iš esmės ir ženkliai būtų pasikeitęs ar pablogėjęs jos gyvenimo būdas, į tai, kad nukentėjusiosios bendras gyvenimas su E. G. truko vos kelis mėnesius.

Esant tokioms aplinkybėms, manytina, jog D. D. padarytai neturtinei žalai įvertinti 50 000 Lt suma yra per didelė. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji prašo jos naudai priteisti ir advokato atstovavimo išlaidas. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų nukentėjusioji nepateikė.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš esminius ir pamatinius, įstatymo saugomus objektus ir gėrius - asmens sveikatą ir gyvybę. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, jos atžvilgiu panaudojant ne tik fizinio pobūdžio veiksmus, bet dargi grasinant nužudyti.

Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingas veikas prisipažino iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tik dėl apsvaigimo, tapęs agresyviu. Tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis nėra teistas. Kaltinamojo padarytos veikos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotini kaip nesunkūs nusikaltimai.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti už kiekvieną veiką paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusias laisvės apribojimo bausmes, paskiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus uždraudžiant nuteistajam lankytis nukentėjusiosios D. D. gyvenamojoje vietoje ir baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį E. G. paskirti – laisvės apribojimą vieneriems metams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, uždrausti lankytis nukentėjusiosios D. D. gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti E. G. vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. išbūtą laiką (viena para), vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš E. G. D. D. naudai priteisti – 648,42 Lt (187,79 Eur) turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė