- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- I-800-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02523-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui M. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 7) nurodė, kad nuo 2012 m. (tikslios datos neatsimena) buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje žiauriomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad kamerose, kuriose jis gyveno ginčo laikotarpiu, buvo pažeista reglamentuota vienam asmeniui nustatyta gyvenamojo ploto norma, kamerose buvo tamsu, šalta, drėgna, trūko oro, nebuvo ventiliacijos, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, rūkantys laikomi kartu su nerūkančiais. Dėl per mažo gyvenamojo ploto tarp kalinamų asmenų kildavo konfliktai, tvirtino, kad konfliktines situacijas sukeldavo ir pareigūnai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikata, pareiškėjas patyrė didelę emocinę, psichologinę neturtinę žalą, kurią vertino 1000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL) atsiliepime į skundą (b.l. 9-12) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d. Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus 23 kamerų tipo palatoje. Duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo gydomas nurodytu laikotarpiu ginčo palatoje pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis nuteistųjų ir (ar) suimtųjų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems asmenims, todėl teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma galėjo būti viršyta. Palata, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, įrengta pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, joje yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, natūralus apšvietimas buvo užtikrintas per kameros langus. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas režiminio korpuso kamerų tipo patalpose išjungiamas, tačiau pacientų prašymu dieninė šviesa paliekama. LAVL teritorijoje ir gyvenamosiose patalpose rūkyti draudžiama, apie tai informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendrojo naudojimo patalpose, taip pat iškabinti įspėjamieji užrašai ir/ar ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Pareiškėjo buvimo kameroje metu, jos atitiktis higienos reikalavimams nebuvo tikrinta, tačiau 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistams atlikus šios kameros patikrinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas buvimo LAVL metu į administraciją dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, todėl neturtinė žala jam nepriteistina. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti 3 metų sutrumpintos ieškinio senaties institutą.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. jį gydant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d. (b.l. 16), šių duomenų pareiškėjas neginčijo, todėl nurodytas laikotarpis byloje vertinamas kaip aktualus.
Atsakovas prašo taikyti pareiškėjo reikalavimui trejų metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu jam gyvenant LAVL nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjų nurodytų galimų pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo LAVL pradžios. Skunde pareiškėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių pablogėjo jo sveikata, jis jautė didelius emocinius, psichologinius išgyvenimus. Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl per mažo gyvenamojo ploto į LAVL administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš LAVL administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 5 d. (b.l. 7), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d. pareikšti.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, pareiškėjas gavęs atsiliepimą į skundą (kuriame prašoma taikyti sutrumpintą ieškinio senatį) neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.