- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1-22-853/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00853-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Civilinis ieškovas
- A. A.
- Civilinis atsakovas
- A. Ž.
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,
dalyvaujant prokurorei A. K., nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams A. A. ir A. A., civiliniam atsakovui A. Ž., kaltinamajam M. G. ir jo gynėjui advokatui V. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas: 1. 2009-11-23 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesiams. 2011-07-08 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi nuosprendis pakeistas areštu 45 paroms; 2. 2011-09-30 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalimi areštu 20 parų;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. G. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2012 m. rugsėjo 24 d. apie 19.20 val., Telšių m., Plungės g., ties namu Nr. 12, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.60 promilės) bei nesilaikydamas visų būtinumo atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiavusiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. A., tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai A. A. buvo padarytas kairio kulnakaulio lūžimas, daugybiniai kūno sumušimai ir nubrozdinimai ir nesunkiai sutrikdyta sveikata, o to paties automobilio keleiviui A. A. padarytas galvos sumušimas su plačiu odos nubrozdinimu veido dešinėje, galvos smegenų sukrėtimas, kairio kelio sumušimas su kairio blauzdikaulio intrasąnariniu lūžimu, kraujo išsiliejimu į kelio sąnarį, kairės gūžduobės priekinės ir užpakalinės kolonų lūžiai su poslinkiu, dėl patirtų kairio kelio sąnąrio bei kairės gūžduobės sužalojimų ir dėl sužalojimų išsivysčiusių pasekų - išsivysčiusios aseptinės kairio šlaunikaulio galvos nekrozės, ribotų kairio klubo sąnario judesių, A. A. prarado daugiau negu trisdešimt procentų bendro darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 metų rugpjūčio 24 d., o gal rugsėjo 24 d., jie su A. Ž. išgėrinėjo jo namuose. Apie 18.00 val. A. Ž. išėjo. Po kurio laiko jis išėjo į lauką ir susitiko A. S.. Su A. S. važiavo su A. Ž. priklausančiu automobiliu, kai sukėlė eismo įvykį. Įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Jis pats pasiėmė jo namuose paliktus A. Ž. transporto priemonės raktelius. Tai jis vairavo A. Ž. priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ kai susitrenkė su „(duomenys neskelbtini)“. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, pasižada nenusikalsti bei atsiprašo nukentėjusiųjų. Sutinka iš dalies su ieškiniu, tai yra sutinka nukentėjusiems atlyginti 50000 Lt ieškinį bendrai abiems, kurį galėtų atlyginti per 2-3 metus. Kitas atsakovas A. Ž. nieko dėtas ir žalos neturėtų atlyginti, kadangi jis A. Ž. priklausančią transporto priemonę pasiėmė savavališkai.
Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir jo gynėjas, nukentėjusieji, civilinis atsakovas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. G. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė byloje yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. A. parodymais, kur ji parodė, kad 2012-09-24 vakare, su vyru A. A. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo iš sodų bendrijos „Žemaitis“ namo į Telšius. Važiuojant Plungės gatve, ties kavine „Lisitėja“, pastebėjo nuo miesto centro link jų dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris išvažiavo į jos eismo juostą ir trenkėsi. Eismo įvykio metu ji patyrė sužalojimus, turtinę ir neturtinę žalą, todėl reiškia 35000 Lt civilinį ieškinį (1 t., 35-38 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. parodymais, kur parodė, kad 2012-09-24 apie 19 val., su žmona A. A. savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo iš sodų bendrijos „Žemaitis“ namo į Telšius. Automobilį vairavo žmona. Važiuojant Plungės gatve, ties kavine „Lisitėja“, pamatė priešais dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris staiga pasuko į jų kelio pusę ir trenkėsi. Eismo įvykio metu jis patyrė sužalojimus, turtinę ir neturtinę žalą, neteko 50 procentų darbingumo, todėl reiškia 50000 Lt civilinį ieškinį (1 t., 53-56 b. l.)teismo posėdžio metu liudytoja J. Z. parodė, kad 19.20 val. ėjo iš darbo namo ir pamatė nuo miesto pusės atvažiuojantį automobilį, kurį pradėjo mėtyti ir trenkėsi į priešais važiuojantį automobilį. Kažkas iškvietė greitąją med. pagalbą. Automobilyje, į kurį atsitrenkė atvažiavusi mašina, sėdėjo vyras ir moteris. Matė, kaip įpuolusios mašinos vairuotoją išvežė greitoji med. pagalba (2 t., 117 b. l.);teismo posėdžio metu ekspertas Rimantas P. P. parodė, kad pateikiant specialistų išvadas nebuvo gauti dokumentai dėl nustatyto nedarbingumo lygio A. A., be to, buvo tęsiamas gydymas. Nurodė, jog A. A. sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti tikslinga skirti teismo medicininę ekspertizę (2 t., 116-117 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. Ž. parodymais, kur parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas draugą M. G. į svečius. Kadangi išgėrė alaus, todėl automobilį paliko kieme. Kitą dieną sužinojo, kad M. G. jo automobiliu padarė avariją Telšių m., Plungės g. Dėl savo automobilio civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 97 b. 1.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. S. parodymais, kur parodė, kad su M. G. vartojo alkoholinius gėrimus. M. G. pasiėmė A. Ž. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir važiavo į garažą Plungės g. Kaip įvyko avarija nematė, nes sėdėjo keleivio sėdynėje ir rašė SMS, tik pajuto smūgį (1 t., 99 b. l.);iš 2012-09-24 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Telšių m., Plungės g., ties namu Nr. 12. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūręs su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimas įvyko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo eismo juostoje (1 t., 16-24 b. l.);iš 2012-09-24 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai nustatyti priekinėse dalyse. Techninės būklės sistemų gedimų nenustatyta (1 t., 29-30, 102-103 b. l.);iš specialisto išvadų Nr. G 2048/12(03) ir Nr. pG 475/13(03) matyti, kad A. A. nustatyti daugybiniai kūno sumušimai ir nubrozdinimai, kairio kulnakaulio lūžimas, kuriuos galėjo patirti 2012-09-24 eismo įvykio metu. A. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 44, 47-48 b. l.);iš specialisto išvadų Nr. G 2067/12(03) ir Nr. pG 456/13(03) matyti, kad A. A. padarytas galvos sumušimas su plačiu odos nubrozdinimu veido dešinėje, galvos smegenų sukrėtimas, kairio kelio sumušimas su kairio blauzdikaulio intrasąnariniu lūžimu, kraujo išsiliejimu į kelio sąnarį, kairės gūžduobės priekinės ir užpakalinės kolonų lūžiai su poslinkiu, kuriuos galėjo patirti 2012-09-24 eismo įvykio metu. A. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 59-60, 63-64 b. l.);iš 2013-11-26 ekspertizės akto Nr. EG 2575/13(03) matyti, kad A. A. padarytas galvos sumušimas su plačiu odos nubrozdinimu veido dešinėje, galvos smegenų sukrėtimas, kairio kelio sumušimas su kairio blauzdikaulio intrasąnariniu lūžimu, kraujo išsiliejimu į kelio sąnarį, kairės gūžduobės priekinės ir užpakalinės kolonų lūžiai su poslinkiu, išsivystę aseptine kairio šlaunikaulio galvos nekroze, ribotais kairio klubo sąnario judesiais, kuriuos galėjo patirti 2012-09-24 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio metu patirtų kairio kelio sąnario bei kairės gūžduobės sužalojimų ir dėl sužalojimų išsivysčiusių pasekų – išsivysčiusios aseptinės kairio šlaunikaulio galvos nekrozės, ribotų kairio klubo sąnario judesių A. A. prarado daugiau negu trisdešimt procentų bendro darbingumo, todėl jo sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., 126128 b. l.);iš specialisto išvados T-A 9087/12(01) matyti, kad M. G. kraujyje rasta 2,60 promilės etilo alkoholio (1 t., 101 b. l.).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta A. A. sveikata bei sunkiai sutrikdyta A. A. sveikata.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, tačiau atlikus teismo medicinos ekspertizę nustatyta, jog nukentėjusiajam A. A. dėl eismo įvykio metu patirtų kairio kelio sąnario bei kairės gūžduobės sužalojimų ir dėl sužalojimų išsivysčiusių pasekų – išsivysčiusios aseptinės kairio šlaunikaulio galvos nekrozės, ribotų kairio klubo sąnario judesių buvo prarasta daugiau negu trisdešimt procentų bendro darbingumo, todėl jo sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo M. G. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiųjų (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą – neatsargaus nusikaltimo metu nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ir atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką visiškai ir byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo būdą.
Kadangi yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus (2 t., 177, 178 b. l.), registruotas darbo biržoje (2 t., 176 b. l.), nuo 2013-12-03 gauna nedarbo išmoką (2 t., 175 b. l.), teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio (2 t., 174 b. l.), teistas (1 t. 122, 126-134 b. l.), administracine tvarka baustas (1 t., 135-138 b. l.), nėra UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro įskaitoje (1 t., 141 b. l.), kritiškai vertina savo veiksmus, turi pastovią gyvenamąją vietą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, bei daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir BK 70 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjus paskirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. G. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-15 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 119, 120 b. l.).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
M. G. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
2013-06-20 nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. A. ir A. A. civiliniame ieškinyje prašė solidariai iš atsakovų kaltinamojo M. G. ir transporto priemonės savininko A. Ž. priteisti 41368 Lt neturtinei žalai atlyginti A. A. naudai ir 31000 Lt neturtinei žalai atlyginti A. A. naudai (2 t., 8-9 b. l.). 2013-08-02 teismas nutartimi A. Ž. pripažino civiliniu atsakovu (2 t., 114 b. l.).
Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t., privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t . y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu M. G. vairavo A. Ž. nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 107 b. l.). Byloje nėra nustatyta duomenų, jog M. G. A. Ž. priklausančią transporto priemonę būtų valdęs patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu. Priešingai ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. teigė, jog pretenzijų M. G. dėl automobilio apgadinimo nereiškia, be to pats lengvabūdiškai savo automobilio raktelius paliko pas M. G., kaip ir patį automobilį (1 t., 97 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl A. Ž. neatsakingų veiksmų bei jo kaltės, t. y. palikto pas M. G. automobilio bei automobilio raktelių, M. G. neteisėtai užvaldė A. Ž. priklausantį automobilį, su kuriuo sukėlė eismo įvykį ir sužalojo nukentėjusiuosius A. A. ir A. A.. Jei A. Ž. nebūtų neatsakingai palikęs savo automobilio raktelių pas M. G., M. G. nebūtų galėjęs pasinaudoti jo automobiliu, todėl A. Ž. ir M. G. atsako solidariai dėl padarytos nukentėjusiems asmenims neturtinės žalos.
Teismo posėdžio metu M. G. pripažino ieškinį iš dalies, t. y. sutiko su 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimu abiems ieškovams. Teismo posėdžio metu atsakovai A. A. ir A. A. sumažino ieškinio reikalavimus, t. y. priteisiant kiekvienam po 25000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tiek iš teismui pateikto civilinio ieškinio su priedais (2 t., 8-40 b. l.), tiek iš teismui duoto paaiškinimo, matyti, jog nuketėjusieji patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą ir t. t., todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas ir tenkintinas, priteisiant solidariai iš atsakovų A. Ž. ir M. G. kiekvienam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui po 25000,00 Lt, kadangi ieškinio reikalavimus iki 25000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti civiliniai ieškovai kiekvienas sumažino, o likusioje dalyje dėl civilinio ieškinio byla nutrauktina.
Daiktinius įrodymus, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ikiteisminio tyrimo metu perduoti saugojimui G. S. firmos aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 1, Telšiai, nuosprendžiui įsiteisėjus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini teisėtiems savininkams A. A. ir A. Ž..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 296 - 298, 301 -307, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą M. G. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti M. G. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią M. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti M. G. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti solidariai iš atsakovų M. G. ir A. Ž. A. A. naudai 25000,00 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir A. A. naudai 25000,00 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje bylą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktinį įrodymą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas G. S. firmos aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) 1, Telšiai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. A..
Daiktinį įrodymą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas G. S. firmos aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) 1, Telšiai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Ž..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.