Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-04-25 · Civilinė byla Nr. e2-332-370/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
e2-332-370/2024
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00143-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Merula“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-332-370/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00143-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų nutraukti pirkimus panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Merula“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė) 2024 m. sausio 30 d. priimtus sprendimus, kuriais nutraukti tarptautinis viešasis pirkimas Nr. 695686 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1“ (toliau – pirkimas1) ir tarptautinis viešasis pirkimas Nr. 696435 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, pritaikytais keleiviams su neįgaliųjų vežimėliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1SH“ (toliau – pirkimas2) (toliau kartu – pirkimai).

2. Nurodė, kad atsakovė vykdė pirkimą1, kurio metu perkančioji organizacija siekė įsigyti nespecializuotą pavėžėjimą lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1), pirkimu2 atsakovė siekė įsigyti nespecializuotą pavėžėjimą lengvaisiais automobiliais, pritaikytais keleiviams su neįgaliųjų vežimėliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1SH). Ieškovė pateikė pasiūlymus dalyvauti pirkimuose, tačiau perkančioji organizacija, pirkimams esant pasiūlymų vertinimo stadijoje, 2024 m. sausio 30 d. informavo pirkimuose dalyvaujančius dalyvius, kad priėmė sprendimus pirkimus nutraukti dėl pirkimų dokumentuose padarytų esminių klaidų.

3. Ieškovė 2024 m. vasario 6 d. pateikė atsakovei pretenziją (toliau – pretenzija1), kuria reikalavo panaikinti nemotyvuotus sprendimus ir atlikti kitus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) numatytus veiksmus. Atsakovė 2024 m. vasario 12 d. raštu iš dalies tenkino ieškovės pretenziją1, tačiau nesutiko tęsti pirkimų procedūrų, nes:

3.1. reikia panaikinti iš pirkimų sąlygų 23.9 papunkčiuose nustatytą reikalavimą tiekėjams kartu su pasiūlymais teikti tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, valdymo ar priežiūros organo narių ar kitų asmenų, turinčių teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, sąrašą, parengtą pagal pirkimų sąlygų specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą.

3.2. Pirkimų sąlygos nenumato reikalavimo transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais.

3.3. Pirkimų sąlygose yra nustatytas realios situacijos neatspindintis lyginamasis koeficientas ir, pakartotinai atlikus rinkos vertinimą, pastebėta, kad yra nustatyti per dideli maksimalūs įkainiai, reikia atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą.

4. Perkančioji organizacija 2024 m. vasario 16 d. paskelbė naują viešąjį pirkimą Nr. 708868 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1) (toliau – pirkimas3), kuriuo siekiama įsigyti tą patį objektą kaip ir buvo siekiama pirkimu1.

5. Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. pateikė pretenziją atsakovei (toliau – pretenzija2), kuria prašė panaikinti atsakovės 2024 m. sausio 30 d. priimtus sprendimus. Atsakovė 2024 m. kovo 1 d. raštu ieškovės pretenziją2 paliko nenagrinėtą, nes vertino ją kaip pakartotinę.

6. Ieškovės vertinimu, pirkimų sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, atitinka VPĮ pagrindinius principus, todėl atsakovė nepagrįstai 2024 m. sausio 30 d. sprendimais nutraukė pirkimų procedūras, nes, siekdama pagrįsti pirkimų procedūrų nutraukimą, atsakovė privalėjo pateikti ne tik deklaratyvius argumentus, tačiau objektyviai pagrįsti pirkimų procedūrų nutraukimo būtinybę.

7. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti pirkimo3 procedūras, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Šalies argumentai

8. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu, nes siekiant užtikrinti tinkamą ieškovės teisių gynimą, t. y. jai, įrodžius savo argumentų dėl pirkimų nutraukimo pagrįstumą, ji galės toliau dalyvauti pirkimo1 procedūrose ir pretenduoti į pirkimo1 sutarties sudarymą. Be to, sustabdžius pirkimą3, būtų užtikrinta, kad bus laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo, racionalumo ir sąžiningos konkurencijos principų įgyvendinimo viešųjų pirkimų srityje, nes naujai paskelbto viešojo pirkimo objekto įsigijimas nėra grindžiamas ypatinga skuba ir byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad pirkimo3 stabdymas iš esmės pažeistų viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkino – sustabdė pirkimo3 procedūras iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinosios apsaugos priemonės, egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Pripažinus atsakovės vykdyto viešojo pirkimo1 nutraukimą neteisėtu, pirkimo procedūros turėtų grįžti į ankstesnę stadiją ir turėtų būti toliau tęsiamos, tačiau per tą laiką realiai naujai paskelbto pirkimo procedūros galėtų būti įvykdytos ir užbaigtos, su pirkimo laimėtoju galbūt būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir paslaugos, kurias buvo siekta įgyti nutrauktu pirkimu1, jau būtų įsigytos naujai paskelbtu viešuoju pirkimu.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali dvigubo mokėjimo grėsmė, t. y. netaikius laikinosios apsaugos priemonės perkančioji organizacija, galbūt palankaus ieškovei sprendimo atveju, ieškovei ar naujojo pirkimo laimėtojui turėtų atlyginti žalą, jeigu viešo pirkimo sutartis jau būtų sudaryta, byloje tektų spręsti su jos galiojimu susijusius klausimus ir pan.

13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog sustabdžius pirkimo3 procedūras būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas pripažino, kad pirkimo3 procedūrų tęsimas turėtų esminę įtaką ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagrįstumą, buvo pasyvus, nes nesiekė išsiaiškinti atsakovės pozicijos, neprašė pateikti atsakovės pozicijos ir skundžiamą nutartį priėmė iš esmės vadovaudamasis ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais.

14.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo3 objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, nes nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – SSĮ) 2 straipsnio 8¹ dalies ir 51¹ straipsnio pakeitimai įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti pavėžėjimo paslaugų teikimą visoje Lietuvos teritorijoje. Atsakovei iki 2024 m. liepos 1 d. neįgyvendinus pirkimo3, atsakovė bus priversta pirkti pacientų pavėžėjimo paslaugos iš kitų tiekėjų, su kuriais yra sudariusi viešojo pirkimo sutartis, už didesnę kainą, todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia viešąjį interesą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė įrodė preliminarų ieškinio pagrįstumą. Atsakovės teiginiai apie teismo pasyvumą ir skundžiamos nutarties nepagrįstumą yra nepagrįsti.

15.2. Atsakovė neįrodė, kad egzistuoja ypatinga skuba vykdyti pirkimo3 procedūras, o būtent: 1) SSĮ pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo 4 straipsnis numato, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. dar bus sprendžiama dėl SSĮ 51¹ straipsnio įgyvendinimui reikalingų teisės aktų projektų priėmimo (gali būti priimti kiti teisės aktai ir (ar) jų pakeitimai, susiję su SSĮ 51¹ straipsnio įgyvendinimu); 2) atsakovė neįrodė, kad negalėtų užtikrinti pacientų pavėžėjimo paslaugų kitaip, kaip tik įgyvendinus pirkimą3.

15.3. Laikinoji apsaugos priemonė taikyta pagrįstai, nes dėl jos taikymo neigiamos pasekmės neviršija jos teikiamos naudos bei neprieštarauja viešajam interesui. Dėl to neegzistuoja nei teisėtas, nei faktinis pagrindas nutarties panaikinimui ar pakeitimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naują įrodymą – ieškovės ir atsakovės 2023 m. spalio 13 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. VP9-253 (15.16). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo, nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą, be to, pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, jis nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio naujo įrodymo į bylą nepriima.

20. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – 2024 m. kovo 5 d. vykusio perkančiosios organizacijos susitikimo su tiekėjais dėl pirkimo3 vaizdo įrašą. Nurodo, kad yra pagrindas priimti teikiamą įrodymą, kuris susijęs su pirkimu3 ir turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės (paneigia perkančiosios organizacijos atskirajame skunde deklaruojamą poziciją).

21. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktas naujas įrodymas yra patalpintas CVP IS sistemoje („https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=750486&LID=873775&AllowPrint=1“), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagos ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktu nauju įrodymu (CPK 179 straipsnio 3 dalį).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

23. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

24. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.

25. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

26. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

27. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė trečiosios sąlygos taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsižvelgiant į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė trečiąją būtinąją sąlygą taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Dėl viešojo intereso

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog sustabdžius pirkimo3 procedūras būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas pripažino, kad pirkimo3 procedūrų tęsimas turėtų esminę įtaką ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų.

29. Atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pirkimo3 objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, nes nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiantys SSĮ 2 straipsnio 8¹ dalies ir 51¹ straipsnio pakeitimai įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti pavėžėjimo paslaugų teikimą visoje Lietuvos teritorijoje. Atsakovei iki 2024 m. liepos 1 d. neįgyvendinus pirkimo3, atsakovė bus priversta pirkti pacientų pavėžėjimo paslaugos iš kitų tiekėjų, su kuriais yra sudariusi viešojo pirkimo sutartis, už didesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

30. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

31. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

33. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo pirkimą3, kurio objektu yra nespecializuoto pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1), paslaugų pirkimas. Atsakovė nurodo, kad šios paslaugos bus teikiamos pacientams, užtikrinant jų pavėžėjimą į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas.

35. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja SSĮ pakeitimai įtraukiant naujus straipsnius, susijusius su pacientų pavėžėjimu į sveikatos priežiūros įstaigas, o būtent:

35.1. įsigaliosiančiame SSĮ 2 straipsnio 8¹ dalyje numatyta – „paciento nuvežimo į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) parvežimo iš jos, taip pat paciento pervežimo tarp skirtingų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kai pacientui nereikalinga skubioji medicinos pagalba, paslauga“.

35.2. Įsigaliosiančiame 51¹ straipsnyje numatyta – „pacientų pavėžėjimo paslaugos organizavimas ir teikimas Lietuvos Respublikoje yra mišrus: 1) savivaldybių lygmens – kai pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama, siekiant pasinaudoti ir (ar) pasinaudojus įstatymais ir jų pagrindu priimtais teisės aktais savivaldybių funkcijai priskirtomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis; 2) valstybės lygmens – kai pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama kitais, negu šios dalies 1 punkte nurodytais, su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusiais atvejais“ (SSĮ 51¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). „Pacientų pavėžėjimą valstybės ir savivaldybių lygmenimis koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ (SSĮ 51¹ straipsnio 2 dalis). „Pacientų pavėžėjimo paslaugos organizavimas ir teikimas apima specializuotą ir nespecializuotą pacientų pavėžėjimo paslaugas: 1) specializuota pacientų pavėžėjimo paslauga – paciento transportavimo paslauga, kai transportuojamam pacientui reikalinga asmens sveikatos priežiūra; 2) nespecializuota pacientų pavėžėjimo paslauga – paciento transportavimo paslauga, kai transportuojamam pacientui nereikalinga asmens sveikatos priežiūra“ (SSĮ 51¹ straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). „Pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjais gali būti pacientai, kurie dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) ar dėl savo sveikatos būklės negali naudotis individualiu ir (ar) viešuoju transportu“ (SSĮ 51¹ straipsnio 4 dalis). „Pacientų priskyrimas prie šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjų, pavėžėjimo atvejai, pavėžėjimo organizavimo, koordinavimo, teikimo ir apmokėjimo už pavėžėjimo paslaugas tvarka nustatomi Vyriausybės tvirtinamame pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo tvarkos apraše“ (SSĮ 51¹ straipsnio 5 dalis). „Pacientų pavėžėjimo koordinavimas, valstybės lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas (išskyrus pavėžėjimo paslaugų teikimą), valstybės lygmens nespecializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas ir teikimas apmokami iš Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų“ (SSĮ 51¹ straipsnio 6 dalis).

36. Atkreiptinas dėmesys, kad SSĮ Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ ir 51¹ straipsniais įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „iki 2024 m. birželio 30 d. tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekami bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo veiksmai ir įgyvendinamas bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo projektas (toliau – Projektas). Projektą įgyvendinančias savivaldybes ir kitus subjektus nustato, kitus reikalingus bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo veiksmus atlieka ir Projekto įgyvendinimą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Projektas įgyvendinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo tvarkos apraše nustatytais šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 51¹ straipsnio nuostatas atitinkančiais Projekto įgyvendinimo reikalavimais. Sveikatos apsaugos ministerija iki 2024 m. kovo 1 d. įvertina bandomojo pavėžėjimo modelio organizavimą ir ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d. pateikia Vyriausybei šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Sveikatos sistemos įstatymo 51¹ straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus“.

37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šios nutarties 35-36 punktuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo3 objektą, taip pat atsakovė nepateikia objektyvių duomenų, kad dėl pirkime3 taikytos laikinosios apsaugos priemonės iškilo grėsmė, jog pirkimo3 objektas nebus įgyvendintas laiku ir dėl to atsakovė patirs nuostolių, nes SSĮ 2 straipsnio 8¹ dalies, 12¹ ir 51¹ straipsnių įgyvendinimas gali būti atidėtas (nutarties 36 punktas).

38. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąją apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, jog ieškinio patenkinimas galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje pirkimo3 procedūrų eigoje, darytina išvada, kad pirkimo3 procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

39. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą – uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ ir viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 13 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. VP9-253 (15.16).

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą įrodymą – 2024 m. kovo 5 d. vykusio viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos susitikimo su tiekėjais vaizdo įrašą.

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė