- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- 2-320-911/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11178-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- N. K.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas, Ramutė Klinkovienė
išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei N. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimo (civilinėje byloje Nr. N2-8203-792/2014) dalį dėl bendravimo tvarkos ir nustatyti A. K. (A. K.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką įpareigojant N. K. (N. K.) netrukdyti A. K. (A. K.) bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, įpareigojant N. K. (N. K.) suteikti dukters tėvui A. K. (A. K.) visą informaciją apie vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku, nustatyti, kad kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas A. K. (A. K.) bendrauja su dukra nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tėvas 17.00 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžina dukterį jos gyvenamosios vietos adresu, kas antrą savaitgalį tėvas A. K. (A. K.) bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. bei grąžina dukterį gyvenamosios vietos adresu sekmadienį 18.00 val., per oficialias šventines nedarbo dienas tėvas A. K. (A. K.) bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 20.00 val., dukters A. K. gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka: nuo 16.00 val. pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val., kiekvieną Tėvo dieną ir ieškovo A. K. (A. K.) gimimo dieną, jei šios dienos yra savaitgaliais, su dukra bendrauja ieškovas A. K. (A. K.) pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną 20.00 val., jei tėvo A. K. (A. K.) gimimo diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17.00 val. ir parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą 20.00 val., kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės N. K. (N. K.) gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais su dukra bendrauja mama N. K., vaiko mokymosi atostogų metu pirmąją dalį pusę mokymosi atostogų duktė praleidžia pas tėvą A. K. (A. K.), antrąją mokymosi atostogų dalį A. K. praleidžia su mama N. K., A. K. (A. K.) pasiima dukterį pirmąją dukters atostogų dieną 12.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžiną dukterį jos gyvenamosios vietos adresu paskutinę atostogų diena 20.00 val. N. K. (N. K.) įsipareigoja paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, A. K. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-26 sprendimu (civilinėje byloje Nr. N2-8203-792/2014) nutraukė santuoką tarp ieškovo ir atsakovės ir patvirtino tarp šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodo, kad priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimą, ieškovo dukrai buvo tik 6 metai ir ji lankė darželį. Teigia, kad šiuo metu ieškovo dukrai A. K. jau 8 metai ir ji pavasarį baigė pirmąją klasę. Pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo atsižvelgiama į vaiko amžių bei į tai, jog atsakovė žadėjo netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra teismo sprendimu nenustatytu laiku, šalys susitarė ir pasirašė minimalią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Nurodo, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka leido ieškovui, vaiko tėvui, bendrauti su dukra tik dvi dienas per savaitę, kelias valandas, tačiau teismo sprendimu nenustatytu laiku atsakovė neleido ir neleidžia ieškovui bendrauti su dukra. Teigia, kad buvusi tvarka nesuteikė ieškovui galimybės bendrauti su dukra jos mokymosi, tėvo atostogų metu bei švenčių dienomis. Nurodo, kad bendravimo tvarką būtina pakeisti ir todėl, jog ieškovas dirba A. Griciaus autotransporto įmonėje vairuotoju ir jo darbas susijęs su komandiruotėmis užsienyje, todėl darbo trukmė iš anksto planuojama tik apytiksliai ir komandiruotės metu keičiama atsižvelgiant į gautus užsakymus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nurodo, kad negali numatyti ir planuoti iš anksto savo bendravimo su dukra tvarkos, todėl yra visos sąlygos nustatyti maksimalią ieškovo bendravimo su dukra tvarką.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė neleidžia jam bendrauti su dukra jau 2 metai, dukra jį myli, nori bendrauti. Apie 1,5 metų jis su dukra pasimato mokykloje per pertrauką. Atsakovė neleidžia dukrai kalbėti su juo net telefonu, keičia telefono numerius. Jo darbas susijęs su komandiruotėmis – Lietuvoje nebūna 5-6 savaites, o grįžęs Lietuvoje praleidžia 2-3 savaites. Bendravimo su dukra savaitės dienos jam nėra labai svarbios. Gyvena jis su savo motina, 3 kambarių bute. Šiame bute yra visos sąlygos dukrai – atlikti namų darbus, mokytis, miegoti. Dukters santykiai su močiute yra labai geri. Nurodė, kad dukrą bendravimui su juo pasiimtų iš jos namų ir ten grąžintų. Galėtų dukrą nuvesti ir į būrelius.
Teismo posėdžio metu atsakovo A. K. atstovė advokato padėjėja Ramutė Klinkovienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teigė, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu tapo nebeaktuali, kadangi mergaitė jau lanko mokyklą. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau ji pasiūlymą ignoravo. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka yra minimali, šiuo metu nebeatitinka vaiko interesų, ji riboja tėvo ir vaiko bendravimą. Tėvas neturi jokios galimybės gauti informaciją iš įstaigų apie vaiką, jam jos nesuteikia. Atsakovė turėjo teikti ieškovui visą informaciją apie dukrą, tačiau to nedaro. Ieškovas vyksta į atsakovės namus, kad galėtų su dukra pabendrauti, tačiau jam neatidaromos durys. Psichologo išvadoje rašoma, kad mergaitė nori bendrauti su tėvu. Mokyklos pažymoje taip pat nurodoma, kad ieškovas bendrauja su dukra. Ieškovas prašomoje nustatyti bendravo su dukra tvarkoje atsižvelgė į vaiko užimtumą, jos laisvalaikį. Vaikas prailgintoje dienos grupėje neruošia pamokų, galėtų su ieškovu kartu paruošti namų darbus. Apriboti ieškovo bendravimą su dukra nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8203-792/2014 buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teigia, kad pagal Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau šiuo atveju aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Nurodo, kad aplinkybė, jog duktė A. nuo 2015 metų vasaros jau nelanko vaikų darželio, o eina į mokyklą, nieko nekeičia, nes ieškovas turi galimybę su dukra bendrauti mokykloje ir po mokyklos, teigia, kad atsakovas tokia galimybe gana dažnai iki šiol naudojosi. Nurodo, kad ieškovas bendravimą su dukra panaudoja ne tiems tikslams, kuriems bendravimas skirtas, o susitikimų su dukra metu jis dukrą tardo. Nurodo, kad ieškovas savo elgesio nepakeitė ir šiuo metu siekdamas išplėsti bendravimą su dukra, faktiškai siekia dar daugiau ir dažniau neigiamai nuteikinėti dukrą prieš atsakovę ir nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis bendrauti su dukra. Teigia, kad bijo su ieškovu palikti dukrą, nes bijo dėl jos sveikatos ir gyvybės. Nurodo, kad atsakovė netrukdo ieškovui bendrauti su dukra, tačiau leidžia jam bendrauti gerokai ilgiau ir kitomis dienomis, negu tai nustatyta 2014-06-24 teismo sprendimu. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu įpareigoti atsakovę netrukdyti jam bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, nes atsakovas šį bendravimą paverčia neigiama įtaka dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė N. K. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, paaiškino, kad dukra mokykloje lanko prailgintą grupę, kadangi ji pati dirba ir nėra kam vaiko po pamokų paimti. Dirba nuo 9 val. iki 16 val.. Dukra lanko mokykloje folkloro ir šokių būrelį, taip pat eina į saviraiškos centrą. Dukra iš būrelio grįžta 17 val., po to turi ruošti pamokas. Pirmadieniais dukra po pamokų eina į prailgintą dienos grupę iki 17 val.. Antradieniais – dukrai pamokos yra iki 14 val., po to kas antrą savaitę ji eina į folkloro būrelį nuo 14 val. iki 15 val., vėliau būna prailgintoje grupėje arba eina į saviraiškos centrą nuo 14 val. iki 16 val. (ją veža namo klasiokės mama). Trečiadieniais dukrai pamokos iki 13.10 val., po to šokiai ar folkloras iki 15 val., vėliau dukra eina mokykloje į prailgintą dienos grupę iki 17 val.. Ketvirtadieniais pamokos būna iki 13.10 val., po to saviraiškos centras 14-16 val. ir 16.30 val. grįžta namo. Penktadieniais pamokos trunka iki 12.10 val., po to mokykloje šokiai nuo 12.30 val. iki 13.30 val. Apie 15 val. ji pasiima dukrą iš prailgintos dienos grupės. 2017-01-18 teismo posėdžio metu teigė, kad su ieškovu dukra matėsi prieš 4 mėnesius, ieškovas neatvyko ir nebendravo su ja. Ieškovas ateina į mokyklą pabendrauti su dukra, o jai nepaskambino ir nesakė, kad nori su vaiku bendrauti. Anksčiau yra leidusi ieškovui paimti į namus dukrą, tačiau 2015 m. vasarą, kai ieškovas vaiko jai negrąžino 3 paras, teko jai kreiptis į policiją. Taip buvo daug atveju, po kurių ji nustojo duoti ieškovui dukrą. Ieškovas vaiko akivaizdoje naudodavo agresiją. Nesutinka, kad ieškovas bendrautų su dukra per šventes, savaitgalius, kadangi ji pati nori juos praleisti su vaiku. Sekmadieniais dukrai reikia pamokas ruošti, rengtis į mokyklą. Dėl bendravimo tvarkos vasarą – birželio mėn. mergaitė bus vasaros stovykloje, po to važiuos pas močiutę Rusijoje, kada grįš nežino. Gyvena ji kartu su sugyventiniu ir dukra 1 kambario su holu bute. Hole gyvena jos sugyventinis, o kambaryje – ji su dukra. 2017-03-21 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka, kad atsakovas dukrą paimtų iš namų, teigė, kad pirmadieniais dukrai nėra jokių būrelių užsiėmimų.
Teismo posėdžio metu atsakovės N. K. atstovas advokatas Leonidas Zubanovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, prašė nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką tik kiekvieną šeštadienį, o ne kas antrą. Mano, kad ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka ateityje kels ginčus, kadangi preziumuojama, kad vaikas yra 8 metų ir tokio amžiaus liks. Reikia tokios bendravimo tvarkos, kuri nekistų 10 metų. Atsakovė leido dukrai su tėvu matytis dažniau nei buvo nustatyta teismo sprendimu, tačiau ieškovas vaiko jai negrąžino, reikėjo policijos pagalbos. Mano, kad ieškovas ir nelabai nori bendrauti su dukra. Nagrinėjant ankstesnę bylą, ieškovas pats pasakė, kad atsisako nuo vaiko, tai užfiksuota ir teismo sprendime. Ieškovas pats nemoka bendrauti, padeda telefono ragelį, išjungia. Mano, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę netrukdyti bendrauti su dukra yra perteklinis, atsakovė neprieštarauja, kad dukra bendrautų su tėvu. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti ieškovui visą informaciją dėl vaiko yra nepagrįstas, ieškovas nori, kad atsakovė būtų jo dispečerė, pats gali kreiptis į įstaigas dėl jį dominančios informacijos gavimo. Vaikas lanko būrelius, todėl gali namo negrįžti 17 val., o kai grįš pabendravusi su tėvu 20 val. – nespės paruošti pamokų. Mano, kad ieškovo noras su dukra bendrauti nuo šeštadienio iki sekmadienio yra nepamatuotas, nes vaikas nespės paruošti pamokų. Ieškovas su dukra gali bendrauti kiekvieną šeštadienį, o sekmadieniais mergaitė galės ruošti namie pamokas. Dėl bendravimo per šventes, nedarbo dienomis, per tėvo gimtadienį - vaikui nebus kada ruošti pamokų. Sutinka, kad per vaiko motinos gimtadienį vaikas bendrautų su atsakove. Mano, kad reikalavimas dėl bendravimo per atostogas yra prieštaringas. Ieškovas negalvoja apie vaiko interesus, ar dukra turės laiko paruošti pamokas, kitaip nepretenduotų su vaiku bendrauti darbo dienomis.
Išvadą teikiančios institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. J. nurodė, kad šeimos situacija ir tėvų konfliktai yra žinomi jau keletą metų. Mano, kad ieškovo ieškinys yra tikslingas, kadangi vaikas auga, keičiasi jo ugdymo procesas, keičiasi poreikis bendrauti su tėvu. Šalių santykiai ypač įtakoja tėvo bendravimą su dukra. Vaikas bent 1 dieną per savaitę iš darbo dienų turėtų bendrauti su ieškovu, kadangi jis ne visada būna Lietuvoje. Tėvui neturi būti sudarytos kliūtys bendrauti su dukra. Mano, kad ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Atsakovės šeima gali būti įtraukta į stebimų šeimų sąrašą. Lankėsi atsakovės šeimoje ir yra rengiamas prašymas dėl paslaugų teikimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.
Byloje nustatyta, kad nepilnametės A. K. tėvai yra ieškovas A. K. ir atsakovė N. K. (10 b.l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimu vaiko tėvų santuoka nutraukta, A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina atsakove N. K., priteistas išlaikymas vaikui bei nustatyta ieškovo A. K. bendravimo su dukra tvarka (12-14 b.l.). Iš šio teismo sprendimo matyti, kad ieškovas su dukra A. K. bendrauja taip: A. K. kiekvieną trečiadienį pasiima nepilnametę A. K. iš darželio 17.30 val. ir iki 19.00 val. grąžina ją į jos ir N. K. gyvenamąją vietą; pareiškėjas A. K. bendrauja su nepilnamete dukra A. K. kiekvieną sekmadienį nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Pareiškėjas A. K. nepilnametę dukrą A. K. pasiima iš jos gyvenamosios vietos ir nurodytu laiku grąžina ją į jos gyvenamąją vietą (12-14 b.l.).
Iš byloje esančio 2017-03-17 teismo psichologo nuomonės (išvados) matyti, kad mergaitė nori susitikti su tėvu, su juo praleisti laiką kartu, bet nenori nakvoti. Pastebimas stiprus ilgalaikis tėvų poskyrybinis konfliktas dėl vaiko dėmesio, laiko praleidimo, į kuriuos aktyviai įtraukiamas ir mažametis vaikas. Nurodoma, kad būtina sudaryti tinkamas sąlygas reguliariems vaiko ir tėvo susitikimams, jų bendravimui, nes ilgos nesimatymo pertraukos formuoja vaiko nutolimą, susikaustymą, nejaukumo jausmą. Rekomenduojama atsižvelgti į tėvo darbo grafiką ir bendravimo tvarkoje numatyti tam tikrą vaiko tėvo susitikimų skaičių per savaitę darbo dienomis (rekomenduojami trumpi susitikimai po vaiko mokomosios veiklos, užimtumo būreliuose), savaitgaliais tėvo buvimo Lietuvoje metu, atostogų metu (palaipsniui susitikimų laiką rekomenduojama ilginti). Tačiau toks bendravimas neturėtų trukdyti vaiko dienos, mokymosi režimo, dienotvarkės, būti pageidaujamas paties vaiko, iš anksto suderintas, aptartas su abiem tėvais. Tėvo darbo laikotarpio metu rekomenduojami dažnesni vaiko ir tėvo pokalbiai telefonu, programa „Skype”, kt. priemonėmis (tačiau bendravimo temos turi būti malonios, pagal amžių vaikui priimtinos, atitikti jo emocinius, psichologinius poreikius, bet netrikdyti vaiko, neiniciuoti kitų galimų konfliktinių situacijų). Lankstus vaiko ir tėvo bendravimo grafikas galimas tik ateityje, esant nekonfliktiškiems tėvų tarpusavio santykiams, gebant jiems tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti visais vaiko auklėjimo, auginimo, susitikimų derinimo klausimams. Nerekomenduojama organizuoti vaiko ir tėvo susitikimų mokymosi įstaigoje, tai gali trikdyti vaiką, o stebintys bendravimą asmenys gali papildomai provokuoti, sukelti konfliktus, kitas negatyvias emocijas, kurios neigiamai veikia ir traumuoja vaiką (121-124 b.l.).
Iš byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, teismas daro išvadą, kad byloje įrodymų, jog šiuo metu ieškovo bendravimas su dukra darytų jai žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, nėra. Byloje atsakovė pateikė 2014-08-28, 2014-09-06, 2015-02-18, 2015-08-06 nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus bei 2015-10-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., teismas tai vertina kaip dokumentus, atspindinčius šalių gilų konfliktą (42-50 b.l.). Nustatyta, kad šie procesiniai dokumentai buvo priimti 2014-2015 metais. Pripažintina, kad šiuo metu įrodymų, aktualių ginčo sprendimui dėl ieškovo bendravimo su dukra apimties nustatymo, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo bendravimas su dukra darytų jai žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, nėra. Byloje esančius šalių raštus, adresuotus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, teismas taip pat vertina kaip dokumentus, atspindinčius šalių gilų konfliktą (59, 61, 52, 78-79, 105, 133-134). Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikas yra mažametis, o tarp vaiko tėvų vyksta konfliktai susiję dėl vaiko tėvų nutrauktos santuokos. Byloje nustatyta, kad mažametė A. K. nori bendrauti su savo tėvu. Darytina išvada, kad nepilnametės A. K. bendravimas su ieškovu atitinka vaiko interesus, yra svarbus mergaitės raidai. Tarp ieškovo ir vaiko yra psichologinis ryšys. Todėl teismas sprendžia, kad vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su jo tėvu.
Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką teismas atsižvelgia ir į tai, kad prioritetas bendrauti su vaiku turi būti teikiamas vaiko tėvams vienodai, nes tai yra jų prigimtinė teisė ir pareiga auginti ir auklėti savo vaiką.
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Taip pat įpareigoti atsakovę suteikti dukters tėvui – ieškovui visą informaciją apie dukrą A. K. iš visų auklėjimo, mokymo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Teismas sprendžia, kad šie ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.
CPK 18 straipsnis nustato, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK LVII skyriaus nuostatos nustato įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio įvykdymo tvarką. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas bus privalomas vykdyti, o jo geranoriškai nevykdant - CPK nustatyta tvarka teismas gali skirti kaltai šaliai baudą. Kadangi šiuo atveju teismas sprendžia tarp šalių ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl nėra pagrindo papildomai įpareigoti atsakovę vykdyti būsimą teismo sprendimą, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas bus privalomas jai vykdyti (CPK 18 str.).
Ieškovas yra vaiko tėvas, todėl, pateikęs tai įrodančius dokumentus, turi teisę kreiptis pats į jį dominančias įstaigas ir institucijas dėl informacijos apie savo dukrą gavimo (CK 3.170 str. 5 d.). CK 3.170 straipsnio 5 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui (CK 3.170 str. 6 d.). Teismas sprendžia, kad ieškovas, turėdamas teisę gauti informaciją iš įstaigų bei galėdamas pats ją realizuoti, nepagrįstai nori perkelti atsakovei pareigą rinkti, gauti bei informuoti jį apie įstaigų, institucijų, kurios turi ryšį su jo dukra, turimą informaciją.
Ieškovas prašo nustatyti, kad jis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su dukra nuo 17 val. iki 20 val., ją pasiimdamas 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą. Teismas sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. Šalys ginčo dėl vaiko perdavimo vietos nekelia: ieškovas prašo nustatyti vaiko perdavimo vietą – dukters gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka, jog ieškovas vaiką paimtų ir grąžintų iš jos gyvenamosios vietos. Byloje nustatyta, kad minėtomis savaitės dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, vaikas po buvimo mokykloje ar būreliuose grįžta namo apie 16.30 val.. Atsakovė teigia, kad dukra negali matytis su tėvu, kadangi nespės paruošti namų darbų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad gali padėti dukrai paruošti pamokas, jo gyvenamojoje vietoje yra mergaitei pritaikyta erdvė. Teismas mano, kad atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovo, kuris yra vaiko tėvas, bendravimas su dukra negali būti ribojamas vien dėl tos priežasties, jog vaikui reikia ruošti pamokas. Primintina, kad vaiko tėvai yra abi šalys, todėl turi vienodas teises bei pareigas dėl vaiko auklėjimo (CK 3.156 str., 3.159 str. 2 d.). Teismas įvertina ir tai, kad teismo posėdžių metu atsakovės nurodytas dukters užimtumas po pamokų yra šiais mokslo metais, t.y. 2016-2017 m., kuris mergaitei lankant 3 klasę gali ir pasikeisti. Manytina, kad iki 17 val. vaiko mokymo ugdymo veikla bus baigta. Nustatydamas ieškovo ir jo dukters bendravimo tvarką, teismas vadovaujasi pačios mergaitės teisių ir interesų prioritetu, o taip pat atsižvelgia į šalių užimtumą ir galimybes. Pažymėtina, kad šalių dukra gyvena su atsakove, todėl turi galimybę dukrą matyti ir su ja bendrauti kiekvieną dieną. Ieškovas Lietuvoje nebūna nuolat – jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis, kurių metu 5-6 savaites praleidžia užsienyje, o į Lietuvą grįžta 2-3 savaitėms. Esant tokiam ieškovo darbo grafikui manytina, kad ieškovas ne visada galės su dukra bendrauti antradienį ir ketvirtadienį darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val..
Ieškovo ieškinio reikalavimas, jog kas antrą savaitgalį ieškovas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir ją grąžina sekmadienį 18 val., yra tenkinamas iš dalies. Iš teismo psichologo išvados matyti, kad mergaitė nenori miegoti pas ieškovą, ji turi baimę, kuri kilo iš ankstesnio šalių konflikto, kurio metu ieškovas dukters atsakovei laiku negrąžino. Šiuo metu šalių dukra yra 9 metų amžiaus, iki šiol jos bendravimas su tėvu buvo minimalus. Šiuo atveju teismas mano, kad ieškovo bendravimui su dukra, jai liekant nakvoti, yra būtinas pereinamasis laikotarpis, per kurį tarp vaiko ir ieškovo atsirastų dar artimesnis ir glaudesnis psichologinis ryšys, išnyktų vaikui nesaugumo jausmas, baimė. Teismas mano, kad šiuo metu šalių dukters dvi nakvynės paeiliui pas atsakovą gali ją trikdyti, vaikas gali jaustis psichologiškai nesaugiai. Manytina, kad šiuo metu vaiko interesus labiau atitiks jos bendravimas su tėvu be nakvynės, nustatant bendrauti savaitgalio dieną – šeštadienį. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas su dukra gali bendrauti šeštadieniais. Įvertinus vaiko dienos režimą, jo užimtumą, teismas nustato, kad ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną šeštadienį, vaiką paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir ją grąžindamas į namus 19 val.. Spręstina, kad nuo šio teismo sprendimo priėmimo vieneri metai yra optimalus ir racionalus laikotarpis, per kurį vaikas jausis emociškai ir psichologiškai saugiai nakvodamas pas tėvą. Todėl teismas nustato, kad nuo 2018-05-01 ieškovas kas antrą savaitgalį bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir ją grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val..
Ieškovas reiškia reikalavimą bendrauti su dukra oficialių švenčių dienomis – nelyginiais metais dukrą pasiima prieššventinę dieną 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą paskutinę šventinę dieną 20 val.. Įvertinus tai, kad, kaip aukščiau yra nurodyta, ieškovo bendravimui su dukra, jai liekant nakvoti, teismo nuomone, yra būtinas pereinamasis laikotarpis, per kurį tarp vaiko ir ieškovo atsirastų dar artimesnis ir glaudesnis psichologinis ryšys, išnyktų vaikui nesaugumo jausmas, baimė bei tai, kad yra nustatomas vienerių metų laikotarpis, per kurį vaikas turėtų jaustis emociškai ir psichologiškai saugiai nakvodamas pas tėvą – iki 2018-04-30, todėl teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies – nustato, kad nelyginiais metais – 2017 m. ieškovas dukrą pasiima šventinę dieną 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžina tos pačios dienos 19 val., o visais kitais nelyginiais metais, t.y. nuo 2019 m. ieškovas dukrą pasiima prieššventinę dieną 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 20 val..
Ieškovo reikalavimas dėl jo bendravimo su dukra per jos gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), nuo 16 val. pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną l8 val., tenkinamas. Teismas sprendžia, kad ieškovas, būdamas vaiko tėvu, turi teisę su ja pabendrauti dukters gimimo dieną. Laikytina, kad 2 valandų bendravimo trukmė nepakenks vaiko interesams net ir tuo atveju, jeigu šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 16 iki 18 val. bus numatyta vaikui po pamokinė ugdomoji veikla. Teismas mano, kad vaiko bendravimas su tėvu per jiems abiem reikšmingą dieną yra ypatingai svarbus ir ženkliai prisideda prie tėvo ir vaiko psichologinio ryšio stiprinimo.
Ieškovas prašo nustatyti, kad kiekvieną šventės - Tėvo dieną bei ieškovo gimimo dieną – gruodžio 14-ąją, jeigu šios dienos yra savaitgaliais, su dukra ieškovas bendrauja ją pasiimdamas prieššventinę dieną 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną 20 val.. Jeigu ieškovo gimimo diena – (duomenys neskelbtini), yra darbo diena, ieškovas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.. Dėl aukščiau teismo išdėstytų motyvų, susijusių su vaiko nakvyne pas ieškovą bei pereinamojo bendravimo termino nustatymo, kurių teismas dar kartą nebekartoja, bei įvertinęs tai, kad 2017 m. ieškovo gimtadienis bus darbo dieną - ketvirtadienį, teismas ieškovo šį reikalavimą tenkina iš dalies ir nustato, kad 2017 m. ieškovas per Tėvo dieną - dukrą pasiima šventinę dieną 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžina tos pačios dienos 19 val., o nuo 2018 metų ieškovas per Tėvo dieną dukrą pasiima prieššventinę dieną 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinę – Tėvo dieną, 20 val.. Teismas nustato, kad 2017 m. ieškovas per savo gimtadienį – gruodžio 14 –ąją, bendrauja su dukra nuo šios dienos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val., o nuo 2018 m. ieškovas per savo gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), su dukra bendrauja ją pasiimdamas prieššventinę dieną, t.y. gruodžio 13-ąją, 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną - gruodžio 14 –ąją, 20 val.. Jeigu ieškovo gimimo diena – (duomenys neskelbtini), yra darbo diena, ieškovas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val..
Ieškovas prašo nustatyti, kad kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną – birželio 8-ąją, nepriklausomai nuo nustatytos ieškovui bendravimo su dukra tvarkos darbo, švenčių dienomis ar savaitgaliais atsakovė bendrauja su dukra. Atsakovė sutiko su šiuo ieškovo reikalavimu. Kadangi ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra, ieškovo prašoma ši atsakovės bendravimo su vaiku tvarka užtikrina abiejų šalių lygias teises per vaiko tėvų gimtadienius ir Motinos ar Tėvo dieną bendrauti su savo vaiku, teismas šį reikalavimą tenkina.
Ieškovas prašo nustatyti, kad vaiko mokymosi atostogų metu pirmąją dalį pusę mokymosi atostogų šalių duktė praleidžia pas ieškovą, o antrąją dalį mokymosi atostogų praleidžia pas atsakovę. Ieškovas pasiima dukrą pirmąją dukters atostogų dieną 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.. Atsakovė įsipareigoja paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, dukters A. K. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms. Teismas šį reikalavimą tenkina iš dalies. Įvertinus tai, kad, kaip aukščiau yra nurodyta, ieškovo bendravimui su dukra, jai liekant nakvoti, teismo nuomone, yra būtinas pereinamasis laikotarpis, bei tai, kad yra nustatomas vienerių metų laikotarpis, per kurį vaikas turėtų jaustis emociškai ir psichologiškai saugiai nakvodamas pas tėvą – iki 2018-04-30, teismas nustato, kad nuo 2018-05-01 šalių duktė pirmą dalį pusę mokymosi atostogų praleidžia pas ieškovą, o antrąją dalį mokymosi atostogų praleidžia pas atsakovę. Ieškovas pasiima dukrą pirmąją dukters atostogų dieną 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę pirmosios dalies mokymosi atostogų dieną 20 val.. Atsakovė įpareigojama paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, dukters A. K. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju teismas priimant sprendimą nėra saistomas šalių pareikštų reikalavimų ir norų ir priima sprendimą labiau atitinkantį vaiko interesus (CPK 376 str.). Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas. Pažymėtina, kad bendrauti su vienu iš tėvų, negyvenančiu kartu su vaiku, yra vaiko teisė, kurią užtikrinti turi vaiko motina ar tėvas (CK 3.170 str.). Tėvas ar motina, pas kurį vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).
Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas patyrė 41 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 270,40 Eur (87 b.l.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra pagrįstas. Pripažintina, kad 2014-06-26 teismo sprendimu nustatyta abiejų šalių sutarta bendravimo tvarka su vaiku nebeatitinka vaiko poreikių, todėl ji turi būti pakeista. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu dėl jo ir dukters bendravimo tvarkos pakeitimo, į ieškovo siūlymą ginčą spręsti taikiai reagavo (28-29 b.l.), todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 41 Eur žyminį mokestį, kurios iš atsakovės yra priteisiamos ieškovui (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Kadangi atsakovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo iš jos byloje patirtos 5,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 3, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270, 376 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-8203-792/2014, ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su jo dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tokią tvarką:
1.Kiekvieną mėnesio antradienį ir ketvirtadienį ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. iki 20 val., ją pasiimdamas 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžindamas A. K. į jos gyvenamąją vietą.
2. Ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną šeštadienį, vaiką paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19 val.. Nuo 2018-05-01 ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį bendrauja su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir ją grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val..
3. Oficialių švenčių dienomis nelyginiais metais – 2017 m. ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ją pasiimdamas 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., o visais kitais nelyginiais metais nuo 2019 m. ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ją pasiimdamas prieššventinę dieną 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 20 val..
4. Ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per jos gimimo dieną – kovo 23-ąją, nuo 16 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną l8 val..
5. 2017 m. ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per savo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.. Nuo 2018 m. ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per savo gimimo dieną, t.y. gruodžio 14-ąją, su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja ją pasiimdamas prieššventinę dieną - gruodžio 13-ąją, 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną - gruodžio 14-ąją, 20 val.. Jeigu ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo diena – (duomenys neskelbtini), yra darbo diena, ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo šios dienos 17 val. ją paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val..
6. Kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo nustatytos ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkos darbo, švenčių dienomis ar savaitgaliais atsakovė N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
7. Nuo 2018-05-01 šalių duktė A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pirmą dalį pusę mokymosi atostogų praleidžia pas ieškovą A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) o antrąją dalį mokymosi atostogų praleidžia pas atsakovę N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pasiima dukrą A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pirmąją dukters Anastasijos atostogų dieną 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę pirmosios dalies mokymosi atostogų dieną 20 val.. Atsakovė N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojama paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, dukters A. K. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 41 Eur (keturiasdešimt vienas euras) žyminį mokestį ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.