Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo UAB „Specialus montažas-NTP“ atstovui direktoriui K. L., atsakovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Specialus montažas-NTP“ ieškinį atsakovui V. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, pripažinimo atsiskaičius su darbuotoju.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad atsakovas V. K. pagal 2015-04-17 darbo sutartį Nr. 291 dirbo įmonėje vadybininku. Dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės ir karantino paskelbimo, nuo 2020-03-20 iki 2020-06-16 didesnei bendrovės darbuotojų daliai buvo paskelbtos prastovos. Atsakovas nuo 2020-03-12 iki 2020-03-23 (ligonio slaugymas) ir nuo 2020-03-24 iki 2020-06-16 (dėl epideminės situacijos) turėjo nedarbingumo pažymėjimus, todėl jam prastovos skelbiamos nebuvo. Nuo 2020-06-17 nei vienas įmonės darbuotojas į prastovas išleistas nebuvo, todėl ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis neprivalėjo eiti į darbą, neva, buvus prastovoms visiems darbuotojams. Kadangi atsakovas nuo 2020-09-01 neišėjo į darbą, jam darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimos pravaikštos. Nesulaukus darbuotojo nei žodinio, nei rašytinio paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą ir patikrinus VSDFV duomenis ar darbuotojas neserga, 2020-09-21 buvo surašytas aktas apie neatvykimą į darbą, o atsakovui išsiųstas registruota pašto korespondencija 2020-09-21 reikalavimas pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. Atsakovas reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą gavo 2020-09-24. Atsakovas paaiškinimo ieškovui apie jo neatvykimo į darbą priežastis nepateikė. Nuo 2020-09-21 iki 2020-09-25 atsakovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą (ligonio slaugymas), todėl į 2020-09-24 jam įteiktą reikalavimą pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą nuo 2020-09-01 turėjo visas galimybes atsakyti. 2020-10-16 ieškovas gavo atsakovo prašymą atleisti iš darbo nuo 2020-10-26 pagal LR DK 56 str. 1 dalies 2 punktą. 2020-10-26 ieškovas surašė aktą apie atsakovo neatvykimą į darbą, o kadangi nebuvo gavęs jokio pasiaiškinimo iš atsakovo, kodėl jis nevyksta į darbą, priėmė sprendimą atleisti atsakovą pagal DK 58 str. 1 d. ieškovas, sutikdamas, kad įmonė liko neišmokėjusi atsakovui darbo užmokesčio, kartu prašė pateikti atsakovą įrodymus, kokį jis darbą dirbo, nes ieškovo vadovas, pradėjęs eiti direktoriaus pareigas neturėjo duomenų, kad atsakovas apskritai būtų atlikęs vadybininko pareigas įmonėje, daręs kokius tai darbus. V. K. nuo 2020-01-01 iki 2020-10-26 priskaitytas išmokėti 2 892,87 Eur darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau neaišku, už kokį darbą tai priskaičiuota. Ieškovas sutinka su tuo, kad darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai, nes yra atlyginimas už atliktą darbą. Ieškovo nuomone, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi negarbingai ir nesąžiningai darbdavio atžvilgiu. Ieškovo nuomone, atleisti atsakovą iš darbo pagal LR DK 56 str. 1 dalies 2 punktą (dėl du mėnesius iš eilės neišmokėto viso priklausančio darbo užmokesčio) nebuvo pagrindo. Ieškovas, įvertinęs visas aplinkybes ir pasibaigus nedarbingumo periodui, priėmė sprendimą atleisti atsakovą iš darbo 2020-10-26, vadovaudamasis LR DK 58 str. 1 dalimi, dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, neatvykimo į darbą nuo 2020-09-01 iki 2020-09-04, nuo 2020-09-07 iki 2020-09-11, nuo 2020-09-14 iki 2020-09-18 ir 2020-10-26 be pateisinamos priežasties. Ieškovas prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos priimto sprendimo dalį dėl atsakovo V. K. darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 metų spalio 26 dienos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išmokant 2 mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją lygią 1333,52 Eur, kaip nepagrįstą bei neteisėtą, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - pripažinti, jog darbo sutartis su įmonės vadybininku V. K. 2020 metų spalio 26 nutraukta darbdavio iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį (el.b.apyrašo b.l.3-5).

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Nurodo buvęs įdarbintas vadybininku, dirbo 10 darbo valandų per savaitę. Nuo 2018 metų vasario mėnesio ieškovas nustojo mokėti atsakovui priklausantį darbo užmokestį. Nuo 2019 metų kovo mėn. iki liepos mėnesio atsakovas turėjo ilgą nepertraukiamą nedarbingumą dėl sveikatos. Per tą laiką kelis kartus kreipėsi į ieškovą dėl jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo. Ieškovo buvo žadėta, kad greitu laiku atsakovui bus išmokėtas uždelstas atlyginimas visa apimtimi. Nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d. (per visą pirmojo karantino dėl COVID-19 laikotarpį) atsakovas turėjo nedarbingumą dėl vaiko slaugos (vaikas darželinio amžiaus). 2020 m. balandžio 29 d. atsakovui buvo išmokėta 130,20 Eur už kovo mėn. dirbtas dienas ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. 167,40 Eur už birželio mėn. Už 2020 metų liepos ir rugpjūčio mėn. nebuvo mokėtas darbo užmokestis. Nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovas turėjo nedarbingumą iki 2020 m. spalio 23 d. 2020 m. spalio 16 d. atsakovas išsiuntė ieškovui registruotą laišką su prašymu atleisti atsakovą iš užimamų pareigų nuo 2020 m. spalio 26 d. pagal LR DK 56 str. 1 dalies 2 punktą. 2020 m. spalio 28 d. ieškovas pateikė informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui apie tai, kad darbo sutartis nutraukta 2020-10-26 DK 58 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normas, neįteikė atsakovui įspėjimo apie ketinimą atleisti iš darbo DK 58 str. 1 d. pagrindu; neinformavo atsakovo apie priimtą sprendimą atleisti atsakovą iš užimamų pareigu DK 58 str. 1 d. pagrindu, o ne atsakovo prašymu. Kadangi ieškovas nemokėjo darbo užmokesčio, atsakovas įsitikinęs, kad jis turėjo būti atleistas DK 56 str. 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovas pats inicijavo ir siekė įgyvendinti savo teisę nutraukti darbo sutartį. Ieškovo pozicija rodo akivaizdų ieškovo siekį išspręsti darbo sutarties su atsakovu nutraukimo klausimą nesilaikant DK nustatytų reikalavimų, negerbiant atsakovo interesų. Atsakovo vertinimu, ieškovas kreipėsi į teismą praleidus terminą darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimui, jo nevykdė, nors jis buvo įsiteisėjęs. Ieškovas, pateikęs ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, iš pat pradžių suklaidino teismą, ieškinyje nurodydamas klaidingą darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo datą 2020-12-18, neturėdamas tam pagrindo. Ieškovas nepateikė teismui prašymo apie ieškinio termino pratesimą arba atnaujinimą, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių termino praleidimo pagrįstumą. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi negarbingai ir nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Ieškovo veiksmus galima vertinti kaip bandymą vilkinti procesą ir nevykdyti savo įsipareigojimų atsakovui, taip pat nevykdyti darbo ginčų komisijos sprendimo nurodymų (el.b.l.14-17).

Ieškovo atstovas direktorius K. L. teismo posėdžio metu iš esmės pilnai palaikė visus ieškinio argumentus, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, nurodydamas, kad pripažįsta įmonės skolą darbuotojui, tačiau dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagrindo yra esminis ginčas, nes yra visiškai neaišku, ką apskritai veikė įmonėje V. K., nes direktoriui ėmus vadovauti įmonei, jis jo nematė darbe ir niekas negali pasakyti, kokias pareigas vykdė; atsakovas negalėjo paaiškinti, kur jis buvo, kodėl nevyko į darbą, nors nebuvo skelbta jam prastovų, todėl nebuvo pagrindo jį atleisti pagal jo prašomą darbo kodekso straipsnį, kadangi jis buvo padaręs pravaikštų ir buvo pagrindas atsakovą atleisti jam nevykus į darbą. Prašo tenkinti ieškinį.

Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, atsiliepime prašant bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Specialus montažas-NTP“ ir atsakovo V. K. 2015-04-17 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 291, pagal kurią ieškovas dirbo vadybininko pareigose 10 valandų per savaitę penkių darbo dienų režimu (darbo bylos psl.39-40). Nuo 2016 m. kovo 1 d. atsakovui buvo nustatytas 527 Eur į mėnesį darbo užmokestis, 2019-01-01 darbo užmokestis nustatytas 679,30 Eur, o atleidimo dienai esant paskaičiuotam vidutiniam darbo užmokesčiui 666,76 Eur (darbo bylos psl.44-45, 62).

Ieškovo valdybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr.VSP-20-70-1 ieškovo valdybos pirmininku ir bendrovės direktoriumi išrinktas K. L. (darbo bylos psl.36-38).

Atsakovas 2020 m. spalio 27 d. ieškovo vadovo įsakymu Nr.ISK-20201027 atleistas iš darbo pagal LR DK 58 str. 1 d. nuo 2020 m. spalio 26 d. (darbo bylos psl. 47).

Atsakovas 2020-11-17 kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva teisėtumo ir dėl neišmokėto darbo užmokesčio 8 148,52 Eur sumoje priteisimo (darbo bylos psl.1-2).

Panevėžio darbo ginčų komisija 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr.DGKS-1687 darbo byloje Nr.APS-131-24629 nusprendė tenkinti V. K. prašymą, pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir išieškoti 16 140,44 Eur, neatskaičius mokesčių, su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo bylos psl.174-181).

Darbdavys, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti, kad atleidimas DK 58 str. 1 d. pagrindu buvo teisėtas, darbuotojui neatvykus į darbą, t.y. padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino

UAB „Specialus montažas-NTP“ ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2021 m. sausio 18 d.

Atsakovas teigia, kad darbdavys suklaidino teismą, kreipdamasis su ieškiniu nurodydamas, jog skundžia 2020-12-18 sprendimą ir praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti.

Teismas vertina, jog ieškovas ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo pateikė nepraleidęs termino, kadangi iš esančių surinktų darbo byloje dokumentų matyti, jog 2020 m. gruodžio 8 dienos darbo ginčų komisijos sprendimas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 18 d., kaip ir pasirašytas elektroniniu parašu sprendimas buvo taip pat 2020 m. gruodžio 18 d., kas matyti iš dokumento pasirašymo detalių metaduomenų (darbo bylos psl.181). Kadangi ginčas spręstas nedalyvaujant šalims, vertintina, jog anksčiau, nei darbo ginčų komisijos sprendimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu ieškovui, jis negalėjo žinoti apie priimtą sprendimą ir jo rezoliucinę dalį ir terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gruodžio 18 d.

Ieškinys priimtas teisme ir nagrinėjamas iš esmės darbo ginčas, sprendžiant, jog darbdavys nepraleido DK 231 straipsnyje numatyto vieno mėnesio termino.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

Dėl darbo užmokesčio

Atsakovas darbo ginčų komisijos prašė išieškoti iš darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Tiek darbo ginčų komisijos byloje, tiek teisme, darbdavys, jo vadovas pripažino, kad įmonė liko neatsiskaičiusi su darbuotoju ir neginčijo šių aplinkybių, bei sutiko su darbo ginčų komisijos nurodyta 14 806,92 Eur suma.

Iš atsakovo pateiktos pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 26 d. nustatyta, kad darbdavys ieškovui yra neišmokėjęs 14 806,92 Eur (15324,48 Eur – 226,43 Eur – 291,13 Eur (darbo užmokestis už 2020 m. kovo ir birželio mėnesius)) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (darbo bylos psl.63-65).

Esant ieškovo pripažinimui dėl neatsiskaitymo, darbo užmokesčio skolos, teismas plačiau aplinkybių dėl darbdavio skolos buvusiam darbuotojui nenagrinėja, pripažindamas, kad tiek rašytiniai įrodymai, tiek ieškovo vadovo paaiškinimai patvirtina, kad darbdavys liko skolingas atsakovui 14 806,92 Eur (neatskaičius mokėtinų mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų.

Pažymėtina, kad ieškovui UAB „Specialus montažas-NTP“ buvo kelta restruktūrizavimo byla, ką patvirtina teismų sprendimai: 2020-02-27 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2019-12-23 nutartį, kuria buvo nutraukta UAB „Specialus montažas-NTP“ restruktūrizavimo byla. Be to, šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.eB2-216-280/2021 dėl bankroto bylos UAB „Specialus montažas NTP“ iškėlimo, sprendimas dar nepriimtas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Darytina išvada, jog ieškovo finansinė padėtis yra sudėtinga, kas sąlygojo ir darbo užmokesčio skolos atsakovui susidarymą.

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo

Byloje iš rašytinių įrodymų, atsakovo rašytinių paaiškinimų darbo ginčų komisijai, VSDFV (Sodros) duomenų bazės informacijos nustatyta, kad atsakovas laikotarpiais nuo 2020-09-21 iki 2020-09-25, nuo 2020-09-28 iki 2020-10-02, 2020-10-03 – 2020-10-12, 2020-10-13 – 2020-10-23 buvo nedarbingas dėl ligonio slaugymo/ligos (darbo bylos psl.5).

2020-04-29 ir 2020-08-14 SEB gautų mokėjimų išrašai patvirtina, kad atsakovui buvo sumokėti darbo užmokesčiai (dalys) už 2020 m. kovo mėnesį ir 2020 m. birželio mėnesį (darbo bylos psl.16).

Iš Sodros duomenų taip pat matyti, jog 2020 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais atsakovui nebuvo nei nedraudiminių laikotarpių, nei nedarbingumo, yra nurodytos jo draudžiamųjų pajamų sumos (darbo bylos psl.23).

2020 m. rugsėjo 1-4, 7-11, 14-18 dienomis ir spalio 26 d. įformintos pravaikštos (darbo bylos psl. 23, 49).

Iš ieškovo direktoriaus paaiškinimų ir rašytinių duomenų darbo byloje nustatyta, kad daliai darbuotojų karantino laikotarpiu, iki 2020 m. birželio 16 d., buvo paskelbtos prastovos (darbo bylos psl. 27-30). Duomenų apie tai, kad atsakovui būtų buvus paskelbta prastova, byloje nėra. Nors atsakovas teigė apie prastovą savo rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų atvykęs į darbą, susisiekęs su darbdavio atstovais, kreipęsis dėl tolesnio darbo funkcijų vykdymo 2020 m. pavasario, vasaros ar rudens laikotarpiu.

2020 m. rugsėjo 21 d. darbdavys raštu pareikalavo atsakovą pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (darbo bylos psl.4).

Iš paties atsakovo kreipimosi į darbo ginčų komisiją, jo prašymo matyti, jog atsakovas pripažįsta gavęs tokį reikalavimą, nurodo datą – 2020 m. rugsėjo 24 d.; priežastį, dėl ko neteikė pasiaiškinimo darbdaviui, nurodo turėtą nedarbingumą. Kartu nurodo, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki pat 2020 m. rugsėjo 24 d. neturėjęs jokios informacijos iš darbdavio, o jis pats darbdaviui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 str. 1 d. 2 p. išsiuntęs 2020 m. spalio 16 d. Šio fakto ir datos ieškovas – darbdavys neneigia, nurodydamas, jog gavo atsakovo tokį prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 2 p.

Išanalizavus visą bylos medžiagą, chronologine tvarka vykusį ribotą susirašinėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo, vertintina, kad pirmiausia, atsakovas kaip darbuotojas pažeidė savo pareigas.

Sutinkamai su DK 24 straipsniu, reglamentuojančiu sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimą, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Nustatyta, kad atsakovas pasiaiškinimo dėl nevykimo į darbą neteikė.

Atsakovui pasiaiškinimo nepateikimo priežastį nurodant turėtą nedarbingumą, pati savaime aplinkybė, kad atsakovas buvo nedarbingume, teismui nesudaro pagrindo vertinti atsakovą apskritai negalėjus pateikti pasiaiškinimo dėl nevykimo į darbą. Atsakovas pats sau prieštarauja, dėl nedarbingumo negalėjęs parašyti pasiaiškinimo, kai tuo tarpu nedarbingumo laikotarpiu 2020 m. spalio 16 d. galėjo ir išsiuntė prašymą darbdaviui dėl atleidimo iš darbo DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir ieškovo vadovo paaiškinimų, atsakovas apskritai, nei 2020 m. pavasarį, nei 2020 m. rudenį, rugsėjo ar spalio mėnesį darbe nepasirodė, su niekuo iš įmonės atstovų nesusisiekė. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo darbo pareigų vykdymą, nei įmonės adresu, nei nuotoliniu būdu ar kitokiu su darbdaviu susitartu būdu dėl darbo funkcijų atlikimo (nuotolinis darbas ar pan.). Toks darbuotojo elgesys vertintinas kaip nepateisinamas ir sudarantis pagrindą jo neatvykimą į darbą pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Vadovaujantis LR DK 58 str. 3 d., reglamentuojančia atvejus, kurie laikomi šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti laikoma: „1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.“

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jų nepaneigė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, jog jis nei 2020 m. liepos mėnesį, nei 2020 m. rugpjūčio mėnesį, nei 2020 m. rugsėjo mėnesį ir 2020 m. spalio mėnesį, kai nebuvo atsakovui nedarbingumo laikotarpiai, į darbą UAB „Specialus montažas-NTP“ nevyko, bei nėra jokių įrodymų apie jo vykdytas darbo funkcijas darbdavio naudai.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (LR DK 58 str. 5 d.).

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą (LR DK 58 str. 6 d.).

Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 str. 4 d.).

Byloje nustatyta, jog darbdavys 2020 m. rugsėjo 21 d. pareikalavo darbuotoją pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, darbuotojas reikalavimą gavo, tačiau nepasiaiškino. Anksčiau sprendime jau aptarta, kad darbuotojo nurodoma nepasiaiškinimo priežastis – nedarbingumas konkrečiu atveju, be jokių pagrindžiančių įrodymų, kad darbuotojas negalėjo parašyti pasiaiškinimo, o prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu galėjo parašyti, nelaikoma pateisinama ir teismo pripažįstama, kad darbuotojas nepasiaiškino darbdaviui, kodėl neatvyksta į darbą, todėl darbdavys turėjo teisę spręsti dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu ir atleidimo iš darbo be darbuotojo pasiaiškinimo.

Teismas vertina, jog darbdavys, būdamas sudėtingoje situacijoje dėl įmonės restruktūrizavimo, bankroto bylos iškėlimo, taip pat esant įvestam karantinui, turėjo spręsti klausimą, ar toliau įmonei yra naudinga tęsti darbo santykius su darbo funkcijų nevykdančiu darbuotoju.

Teismo vertinimu, pagal susiklosčiusią situaciją, darbdavys pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atsakovo atleidimui iš darbo, jam į darbą nevykstant, neatliekant darbo funkcijų ir nepasiaiškinant dėl to, t.y. visiškai nebendradarbiaujant su darbdaviu, tačiau prašant darbo užmokesčio mokėjimo.

Nors byloje yra nustatytos aplinkybės dėl atsakovui daugiau negu du mėnesius iš eilės nemokėto darbo užmokesčio, tačiau savo prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atsakovas darbdaviui pateikė tik po to, kai darbdavys jau prieš mėnesį laiko iki tokio darbuotojo prašymo buvo pareikalavęs pasiaiškinti dėl atsakovo nevykimo į darbą.

Šiuo atveju, vertintina, kad pagrįstai ir teisėtai prioritetas suteiktas atleidimui iš darbo darbdavio iniciatyva be įspėjimo, o ne darbuotojo prašymu (dėl svarbių priežasčių, daugiau kaip du mėnesius nemokant darbo užmokesčio), kadangi darbdavys dar 2020 m. rugsėjo 21 d. prašė darbuotoją pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, tačiau atsakovas į tai nereagavo, ir tik 2020 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 2 p.

Nustačius, kad atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 21d. iki spalio 23 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, ir darbdavys jo nedarbingumo laikotarpiu negalėjo atleisti, pagrįstai atsakovas atleistas pirmą darbo dieną po nedarbingumo, atsakovui toliau tęsiant pažeidimą, nevykstant į darbą ir nieko darbdaviui nepaaiškinus – 2020 m. spalio 26 d.

Teismas nelaiko reikšmingu atleidimo iš darbo procedūrų pažeidimu fakto, kad atsakovui 2020-10-26 galėjo būti nežinoma, jog jis atleistas iš darbo ne jo prašytu DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o pagal DK 58 str. 1 d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Atsakovas, žinodamas, kad darbdavys buvo reikalavęs jį pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, forminęs pravaikštas, niekaip nereagavo į darbdavio reikalavimus ir pats nebendradarbiavo su darbdaviu, vertintina, kad jis ir pats turėjo domėtis, kokiu pagrindu atleistas iš darbo. Juolab, 2020-10-26 privalėjo atvykti į darbą, tačiau to neįvykus, jis buvo atleistas iš darbo, kaip jau minėta sprendime, dėl darbo funkcijų nevykdymo ir nevykimo į darbą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apibendrinant visa, kas išdėstyta, pripažintina, kad darbdavys turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą atsakovą atleisti iš darbo pagal DK 58 str. 1 d. nemokant išeitinės kompensacijos.

Dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalimi, teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, ir sprendime nustatyta dalis neturi viršyti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad skubiam vykdymui buvo nukreiptas darbo ginčų komisijos sprendimas, bei į darbuotoją, kaip silpnesnę darbo teisinių santykių šalį civiliniame procese, teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl neviršijančios vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos išieškojimo (666,76 Eur, neatskaičius mokesčių) iš ieškovo UAB „Specialus montažas-NTP“ atsakovo V. K. naudai.

Sutinkamai su Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šalys neteikė į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepaskirstomos (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Specialus montažas-NTP“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo V. K., a.k.(duomenys neskelbtini), darbo sutarties su UAB „Specialus montažas-NTP“, j.a.k.155993787, pasibaigimą 2020 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Specialus montažas-NTP“, juridinio asmens kodas 155993787, 14 806,92 Eur eurų (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešis eurus 92 euro centus, neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr.DGKS-1687 darbo byloje Nr.APS-131-24629/2020 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 666,76 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų, 76 euro centų, neatskaičius mokesčių) sumos išieškojimo atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Specialus montažas-NTP“, juridinio asmens kodas 155993787.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.