- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 1-160-806/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02202-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- J. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2014-09-10, apie 15.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.90 promilių), buitinio konflikto su žmona J. G. metu, pastūmė ją ant lovos, o jai nukritus ant lovos griebė plaktuką bei žodžiais „dabar tai užmušiu“ grasino susidoroti bei tokiais savo veiksmais sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Apklaustas teisme kaltinamasis J. G. parodė, kad viskas melas, melas, kad norėjo trenkti plaktuku, negrasino J. G.. Nieko nebuvo. Jokio plaktuko neturėjo, nėra namie jokio plaktuko. Išgėręs nebuvo. Išgeria tik alaus. Žmona sužvėrėja, kai nuvažiuoja pas pažįstamą senutę. Jinai iš jo telefonus vagia. Gyvena kartu. Teisėjai, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus J. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jam. Bute gyvena su žmona J., su kuria yra vedę nuo 1973 metų. Taip pat bute gyvena ir sūnus R. Vakar, t. y. 2014-09-10 dieną jis buvo namie. Truputį išgėrė, bet nebuvo girtas. Jo žmona jį užkabino ir papriekaištavo dėl kažkokių batų, jis atsikirto. Taip žodis po žodžio tarp jų su žmona kilo žodinis konfliktas, bet konflikto metu jis tikrai žmonai nesakė, kad ją užmuš, plaktuku negrasino. Konfliktui užaštrėjus, jo žmona iškvietė policiją ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad grasino, nors to nebuvo. Dėl kokių priežasčių žmona taip padarė jis nežino ir paaiškinti negali.(b.l.35) Bei pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus J. G. parodymus, kai jis parodė, kad apie konfliktą su žmona J. pasakojo ankstesnėje savo apklausoje. Tarp jo ir žmonos kilo paprasčiausias žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo, žmona vis prisikabina, o jis atsikerta. Žmonai jis negrasino jokiu plaktuku. Konflikto metu atėjo sūnus, pargriovė jį, trenkė, bet jam pretenzijų neturi, jis ginė motiną. Nori pasakyti, kad virtuvėje tikrai yra jo instrumentai, bet jais negrasino žmonai. Ar buvo ėmęs į rankas kokius nors instrumentus nepamena, jei ir buvo, tikrai žmonai negrasino.(b.l.45)-kaltinamasis J. G. paaiškino, kad jokio plaktuko nebuvo. Žmona pati prisigalvoja, nervuojasi, kviečia sūnų. Po to kviečia policiją ir meluoja. Keršija jam už tai, kad kartais nuvažiuoja pas tokią senutę į pirtį, padeda jai dirbti darbus. Kas vyko 2015-09-14, neprisimena, bet visada vyksta tas pats. Viskas melas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d., teisme nukentėjusioji J. G. atsisakė duoti parodymus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d., teisme liudytojas R. G. atsisakė duoti parodymus.
Apklaustas teisme liudytojas J. D. parodė, kad jis anksčiau dirbo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje, tačiau nežino dėl, ko yra pakviestas į teismą. Prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Pagarsinus byloje esantį tarnybinį pranešimą (b. l. 11-13), liudytojas parodė, kad jeigu parašyta, reiškia, kad taip ir buvo. Tokių atvejų būna po kelis per dieną. Jeigu asmuo buvo sulaikytas, reiškia, buvo pagrindas. Šio konkretaus atvejo neprisimena. Kaltinamojo taip pat neprisimena. Atvykę pagal iškvietimą, paprastai bendrauja su abiem pusėmis atskirai, kad negirdėtų vienas kitą. Jeigu yra liudytojų, taip pat bendrauja. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai asmenys grasina plaktuku. Tada buvo ekipažo vyresniuoju, vadovavo veiksmų atlikimui. Nurodo viską, ką randa vietoje, ir surašo. Buvo surašyta, kad bute betvarkė, asmuo elgėsi agresyviai. Buvo įvertinta situacija ir asmuo sulaikytas.
Apklaustas teisme liudytojas V. I. parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje. Nežino, dėl ko yra pakviestas į teismą. Kaip supranta, kad tai yra senas įvykis, nes kolega jau virš metų pas juos nedirba. Kaltinamojo neatsimena, nors jis ir vyresnio amžiaus. Paprastai atvykę pagal iškvietimą, bendrauja su abiem pusėmis ir liudytojais. Surenka pirminę informaciją. Jeigu vietoje nesimato smurto požymių, reiškia, kad tai psichologinis smurtas. Šiuo atveju, jeigu bute buvo betvarkė, reiškia, buvo pagrindas suimti smurtautoją. Įvykio neprisimena, grasinimo plaktuku taip pat neprisimena.
Apklaustas teisme liudytojas D. B. parodė, kad šią bylą gavo iš kito tyrėjo, kaltinamajam J. G. surašė galutinį pranešimą apie įtarimą. Taip pat apklausė nukentėjusiąją, kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnų R. G.. Nukentėjusioji J. G. gyvena Grigiškėse, jam teko ten lankytis 2 ar 3 kartus. Pirmą kartą važiavo ten norėdamas papildomai apklausti nukentėjusiąją, kadangi, kiek pamena, pirma apklausa nebuvo pakankamai išsami. Tuo metu, kai atvažiavo nukentėjusioji buvo namie viena, apklausė nukentėjusiąją, jį pateikė plaktuką, kuriuo jai grasino J. G., plaktuką apžiūrėjo. Tuo metu, kai apžiūrinėjo plaktuką J. G. atėjo namo, buvo neblaivus. Nukentėjusioji iš karto paėmė plaktuką ir pradėjo jį slėpti, buvo labai susijaudinusi, prašė nesakyti, dėl ko atvažiavo, tada užėjo pats J., paprašė jo išeiti iš kambario, jis išėjo. Antrą kartą ten važiavo jau baigiantis ikiteisminiam tyrimui pranešti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Kai atvažiavo antrą kartą namie buvo nukentėjusioji ir J. Nuovadoje apklausė sūnų R. G. ir pareiškė galutinius įtarimus pačiam J. R. sakė, kad jis išgirdo triukšmą, motina šaukė, atbėgęs į kambarį pamatė, jog tėvas turėjo plaktuką, grasinimų sakė negirdėjo, tik matė, kad yra plaktukas, todėl nustūmė tėvą nuo motinos. R. nurodė, kad J. stovėjo šalia, motina gulėjo ant lovos. Matėsi, kad sūnus bando užstoti tėvą, todėl atsisakė toliau liudyti. Konflikto tarp R. G. ir jo motinos tikriausiai nebuvo. R. pasakė, kad tėvas dažnai grasina motinai, kai būna girtas, bet jis tame pavojaus nemato. Kai bendravo su kaltinamuoju jis viską neigė. Kaltinamasis sakė, kad galimai kažką laikė, bet tiksliai nepasakė plaktuką ar ne, nepasakė kokiu tikslu laikė. Nukentėjusioji bijojo, ne kartą tai sakė. Nukentėjusioji ne kartą skambino jam kaip tyrėjui į mobilų telefoną, kai jos vyras grįždavo neblaivus. Klausėsi garso įrašo, iš jo matėsi, kad nukentėjusioji J. buvo susijaudinusi. Bendrai įvertinus nukentėjusiosios skambučius jam kaip tyrėjui, jos reakciją, kai vyras atėjo, plaktuko slėpimą, garso įrašo medžiagą, mano, nukentėjusioji bijojo kaltinamojo J. G., mano įvykis buvo. Mano, jog sūnus nori, kad tėvas išvengtų atsakomybės. Nežino, ar sūnui taip naudingiau. Nežino, iš ko gyvena sūnus. Asmeniškai, kai bendravo su kaltinamuoju pradžioje buvo susidaręs įspūdis, kad kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, todėl vėliau kaltinamasis buvo apklausiamas dalyvaujant vertėjai ir vyr. tyrėjai. Kai jį apklausinėjo jis pradėjo kalbėti lietuviškai, jį pavadino J., į ką jis atsakė, kad jo vardas J., o kai kolegė jam uždavė klausimą rusų kalba jis atsakė lietuviškai. Apklausos metu kaltinamojo buvo paklausta, ar jis moka lietuvių kalbą, jis patvirtino, kad moka.
Apklaustas teisme liudytojas E. V. parodė, kad buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją ir ją apklausė. Ji skundėsi, kad terorizuojama psichologiškai, ne pirmas atvejis, kai vyras pastūmė ant lovos ir grąsino. Buvo atvejis kai grasino plaktuvu. Buvo moteris susijaudinusi, bijanti, todėl, kad terorizuojama. Sakė, kad ne pirmas atvejis, kai ją terorizuoja. Jai atsibodo ir nori duoti parodymus. Jis liudytojas mano, kad tai realūs faktai, plius sūnus tą patį paliudijo. Sakė, kad būna atvejų, kad išgeria ir būna tokių atvejų. Mano, kad konfliktai vyksta dėl alkoholio.
Nukentėjusioji J. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su savo vyru J. G. yra susituokę apie 40 metų. 2014-09-10 ji buvo namuose, namuose buvo ir vyras, kuris buvo neblaivus, pradėjo prie jos kabinėtis, ko ji po namus vaikšto. Ji jam atsakė, kad kiek norės, tiek ir vaikščios. Tada J. ją griebė ir pastūmė ant lovos, ji nukrito, tada J. pasiėmė plaktuką ir atsuktuvą ir pradėjo jai sakyti, kad užmuš ją, kad ji negyvens. Ji labai išsigando, tada atėjo sūnus R. G., kuris atėmė iš jos vyro atsuktuvą, plaktuką, jie apsistumdė. Tuo metu ji paėmė telefoną ir iškvietė policiją. Nori pridurti, jog J. jai dar įspyrė į koją, tačiau dėl to fizinio skausmo didelio nepajautė, nes jai ir taip visą kūną skauda nuo senatvės. Dėl šio įvykio į medikus nesikreipė. Prašo ją apsaugoti nuo vyro J. G., kadangi ji bijo jo ir nori ramiai gyventi.(b.l.15)
Nukentėjusioji J. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų norėtų pridurti, kad rugsėjo mėnesio 10 dieną, kai J. atėjo namo girtas, jis grasino jai plaktuku, kad užmuš. Jie buvo virtuvėje, jis ją pastūmė ant lovos, ji nukrito. Tuo metu ji skausmo jokio nejuto, tik išsigando. J. griebė plaktuką, gulėjusį virtuvėje, stalčiuje. Jis užsimojo į ją, pasakė „dabar tai užmušiu“. J. buvo prie pat jos, laisvai galėjo plaktuku trenkti, nes nuolat grasina, girtas nenuspėjamas. Mano, tą kartą jai buvo kilęs realus pavojus, bet gerai, kad namie buvo sūnus, apginė ją. Materialinės žalos tą kartą nepatyrė, ieškinio nereikš. Taikytis su J. neketina, nori, kad už tokius veiksmus jis būtų nubaustas.(b.l.17)
Liudytojas R. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama J. G. ir tėčiu J. G.. Jo tėtis pastoviai geria, kartais apskritai negrįžta namo. Kai grįžta girtas, pastoviai grasina jo mamai J. G.. Pamena, kad 2014 metų rugsėjo 10 dieną, dieną į namus grįžo neblaivus tėtis. Namuose tuo metu buvo ir jo mama. Jis buvo savo kambaryje, kai tuo metu išgirdo, kad virtuvėje konfliktuoja jo mama su tėčiu. Jis nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad jo mama guli ant lovos, o neblaivus tėvas stovėjo ir rankose laikė plaktuką ar atsuktuvą, dabar tiksliai nepamena. Jis tėvą nustūmė ir pasakė, kad nelįstų prie mamos. Tada tėvas puolė jį, laikydamas atsuktuvą, tačiau tėvas yra senyvo amžiaus, todėl jis jokio pavojaus ir nejautė. Tuo metu mama iškvietė policiją, atvažiavusi policija išsivežė jo tėtį. Parodymų prieš savo tėvą daugiau neduos.(b.l.18)
Liudytojas R. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad prie savo ankstesnės apklausos papildomai nori pasakyti, kad matė konfliktą tarp tėvo ir mamos 2014 metų rugsėjo mėnesį. Matė, kaip neblaivus tėvas rankoje laikė plaktuką. Tėvas stovėjo ne prie pat motinos, mano, mažiausiai kelių metrų atstumu. Motinai trenkti tikrai nepasiektų. Tėvai abu šūkavo, barėsi, bet ar išsakė grasinimus, negirdėjo to. Tėvas rankoje turėjo plaktuką, gal pagąsdinti motiną norėjo, to jis nežino, užsimojęs plaktuku tėvas nebuvo, mano, jokio realaus pavojaus motinai nebuvo. Tėvas mėgėjas pašūkauti kai išgeria, bet rankos nekėlė prieš motiną. Įvyko paprasčiausias konfliktas tarp tėvų. Konfliktai dažni, todėl ir šio konflikto nesureikšmina. Kai jis tėvą nustūmė nuo motinos, tėvas pašūkavo dar ir aprimo. Kaip ir sakė, negirdėjo, kad tėvas grasintų motinai, jie abu šukavo, jokių veiksmų nesiėmė. Daugiau nieko pasakyti negali, tik kad tėvas daug geria, dėl to konfliktai ir kyla tarp tėvų.(b.l.20)
2015-03-24 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas J. G. pateiktas plaktukas (b.l.23)
Apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Nustatyta, kad į BPC 2014-09-10 skambino J. G., kvietėsi pagalbos, nes jos neblaivus vyras J. G. grasina plaktuku užmušti. Iš pokalbio bei iš pranešėjos balso matosi, kad pranešėja yra išsigandusi ir susijaudinusi.(b.l.28-29)
Iš 2014-09-10 V. I. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014-09-10 apie 15,48 val. gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos neblaivus vyras grasina nužudyti ją bei jos suaugusį sūnų su plaktuku, įvykio vietoje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. apie 15,30 val. pranešėjos neblaivus vyras J. G. konflikto metu grąsino savo žmonai J. G. ją nužudyti įvairiais buitiniais daiktais (plaktuku, atsuktuvu, raktais). Pranešėjos sūnus R. G. atėmė iš tėvo įrankius, po ko buvo iškviesta policija. Pranešėja susijaudinusi, verkė. J. G. neblaivus. Namuose betvarkė. Ant pranešėjos kūno išorinių smurto žymių nesimatė. J. G. paaiškino, kad jai jos neblaivus vyras grąsino ją užmušti plaktuku, atsuktuvu bei kitais įrankiais.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio tyrėjo M. Ž. 2014-09-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal medžiagą ROIK 0114000607131, buvo bendrauta su pranešėja J. G., kuri nurodė, kad jos vyras J. G. pastoviai į namus grįžta girtas bei pradeda ją terorizuoti ir grasinti, kad užmuš. Šiandieną paėmęs paltuką grasino ją nužudyti, tačiau sūnus plaktuką iš tėvo atėmė. Taip pat anksčiau J. G. įvairius daiktus (plaktuką, peilį, kėdę ar kitus namų apyvokos daiktus) mėtydavo į pranešėją ir grasino, ją užmušti. Tai tęsęsi jau ilgą laiką. Moteris buvo susijaudinusi, aiškino, kad bijo dėl savo gyvybės, nes jos vyras gali bet kada ją sužaloti. Namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniais gyvena ir jų abiejų sūnus R. G., gim. (duomenys neskelbtini). R. G. telefonu nurodė, kad tėvas paėmęs plaktuką grasino motinai, jog ją užmuš, tuomet sūnus atėmė iš tėvo plaktuką, o tėvas pradėjo mėtyti obuolius į motinos pusę. Sūnus paaiškino, kad tėvas jau ilgą laiką vartoja alkoholį, matyt jam jau pradeda vaidentis, nes jis pastaruoju metu kalbasi pats su savimi. Taip pat buvo bendrauta su patruliais, kurie buvo įvykio vietoje, jie nurodė, kad aplinka buvo nearkinga, buvo išmėtyti namų apyvokos daiktai, pranešėja J. G. buvo susijaudinusi, verkė.
Alkotesterio duomenimis 2014-09-10 16,35 val. J. G. nustatytas 0,90 prom. girtumo laipsnis.
LR BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).
Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą vertina, kad J. G. buitinio konflikto su žmona J. G. metu, pastūmė pastarąją ant lovos, o jai nukritus ant lovos griebė plaktuką bei žodžiais „dabar tai užmušiu“ grasino susidoroti bei tokiais savo veiksmais sukėlė J. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pats kaltinamasis J. G. apklaustas teisme kaltu neprisipažino, parodė, kad viskas melas, melas, kad norėjo trenkti plaktuku, kad grasino. Jokio plaktuko neturėjo, nėra namie jokio plaktuko. Išgėręs nebuvo. Išgeria tik alaus. Žmona sužvėrėja, kai nuvažiuoja pas pažįstamą senutę. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. apklaustas praėjus dviem dienom po įvykio parodė, kad 2014-09-10 dieną jis buvo namie. Truputį išgėrė, bet nebuvo girtas. Jo žmona jį užkabino ir papriekaištavo dėl kažkokių batų, jis atsikirto. Taip žodis po žodžio tarp jų su žmona kilo žodinis konfliktas, bet konflikto metu jis tikrai žmonai nesakė, kad ją užmuš, plaktuku negrasino. Konfliktui užaštrėjus, jo žmona iškvietė policiją ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad grasino, nors to nebuvo. Apklaustas papildomos apklausos metu 2015-05-04 kaltinamasis J. G. parodė, kad tarp jo ir žmonos kilo paprasčiausias žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo, žmona vis prisikabina, o jis atsikerta. Žmonai jis negrasino jokiu plaktuku. Konflikto metu atėjo sūnus, pargriovė jį, trenkė, bet jam pretenzijų neturi, jis ginė motiną. Nori pasakyti, kad virtuvėje tikrai yra jo instrumentai, bet jais negrasino žmonai. Ar buvo ėmęs į rankas kokius nors instrumentus nepamena, jei ir buvo, tikrai žmonai negrasino. Kaltinamasis J. G. viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklus ir nors kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepripažino, tačiau keitė aplinkybes dėl plaktuko turėjimo, girtumo įvykio metu, nelabai prisiminė įvykio aplinkybes. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d., teisme nukentėjusioji J. G. ir liudytojas R. G. atsisakė duoti parodymus. Apklausti teisme liudytojais policijos pareigūnai V. I. ir J. D. šio konkretaus įvykio neprisiminė, tik nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą, paprastai bendrauja su abiem pusėmis atskirai, kad negirdėtų vienas kitą. Jeigu yra liudytojų, taip pat bendrauja. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai asmenys grasina plaktuku. Nurodo viską, ką randa vietoje, ir surašo. Buvo surašyta, kad bute betvarkė, asmuo elgėsi agresyviai. Buvo įvertinta situacija ir asmuo sulaikytas. Iš 2014-09-10 V. I. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014-09-10 apie 15,48 val. gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos neblaivus vyras grasina nužudyti ją bei jos suaugusį sūnų su plaktuku, įvykio vietoje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. apie 15,30 val. pranešėjos neblaivus vyras J. G. konflikto metu grąsino savo žmonai J. G. ją nužudyti įvairiais buitiniais daiktais (plaktuku, atsuktuvu, raktais). Pranešėjos sūnus R. G. atėmė iš tėvo įrankius, po ko buvo iškviesta policija. Pranešėja susijaudinusi, verkė. J. G. neblaivus. Namuose betvarkė. Ant pranešėjos kūno išorinių smurto žymių nesimatė. J. G. paaiškino, kad jai jos neblaivus vyras grąsino ją užmušti plaktuku, atsuktuvu bei kitais įrankiais. Iš byloje esančio tyrėjo M. Ž. 2014-09-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal medžiagą ROIK 0114000607131, buvo bendrauta su pranešėja J. G., kuri nurodė, kad jos vyras J. G. pastoviai į namus grįžta girtas bei pradeda ją terorizuoti ir grasinti, kad užmuš. Šiandieną paėmęs paltuką grasino ją nužudyti, tačiau sūnus plaktuką iš tėvo atėmė. Taip pat anksčiau J. G. įvairius daiktus (plaktuką, peilį, kėdę ar kitus namų apyvokos daiktus) mėtydavo į pranešėją ir grasino, ją užmušti. Tai tęsęsi jau ilgą laiką. Moteris buvo susijaudinusi, aiškino, kad bijo dėl savo gyvybės, nes jos vyras gali bet kada ją sužaloti. Namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniais gyvena ir jų abiejų sūnus R. G., gim. (duomenys neskelbtini). R. G. telefonu nurodė, kad tėvas paėmęs plaktuką grasino motinai, jog ją užmuš, tuomet sūnus atėmė iš tėvo plaktuką, o tėvas pradėjo mėtyti obuolius į motinos pusę. Sūnus paaiškino, kad tėvas jau ilgą laiką vartoja alkoholį, matyt jam jau pradeda vaidentis, nes jis pastaruoju metu kalbasi pats su savimi. Taip pat buvo bendrauta su patruliais, kurie buvo įvykio vietoje, jie nurodė, kad aplinka buvo nearkinga, buvo išmėtyti namų apyvokos daiktai, pranešėja J. G. buvo susijaudinusi, verkė. Iš surinktos medžiagos matyti, kad J. G. veikoje įžvelgiama LR BK 145 str., požymių, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisme buvo išklausytas BPC pateiktas garso įrašas, iš kurio nustatyta, kad į BPC 2014-09-10 skambino J. G., kvietėsi pagalbos, nes jos neblaivus vyras J. G. grasina plaktuku užmušti. Iš pokalbio bei iš pranešėjos balso matosi, kad pranešėja yra išsigandusi ir susijaudinusi.(b.l.28-29) Kaip minėta Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. pagrindu, teisme nukentėjusioji J. G. ir liudytojas R. G. atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu pastarieji davė parodymus. J. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-10 ji buvo namuose, namuose buvo ir vyras, kuris buvo neblaivus, pradėjo prie jos kabinėtis, ko ji po namus vaikšto. Ji jam atsakė, kad kiek norės, tiek ir vaikščios. Tada J. ją griebė ir pastūmė ant lovos, ji nukrito, tada J. pasiėmė plaktuką ir atsuktuvą ir pradėjo jai sakyti, kad užmuš ją, kad ji negyvens. Ji labai išsigando, tada atėjo sūnus R. G., kuris atėmė iš jos vyro atsuktuvą, plaktuką, jie apsistumdė. Papildomos apklausos metu J. G. parodė, kad rugsėjo mėnesio 10 dieną, kai J. atėjo namo girtas, jis grasino jai plaktuku, kad užmuš. Jie buvo virtuvėje, jis ją pastūmė ant lovos, ji nukrito. Tuo metu ji skausmo jokio nejuto, tik išsigando. J. griebė plaktuką, gulėjusį virtuvėje, stalčiuje. Jis užsimojo į ją, pasakė „dabar tai užmušiu“. J. buvo prie pat jos, laisvai galėjo plaktuku trenkti, nes nuolat grasina, girtas nenuspėjamas. Mano, tą kartą jai buvo kilęs realus pavojus, bet gerai, kad namie buvo sūnus, apginė ją. Liudytojas R. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamena, jog 2014 metų rugsėjo 10 dieną, dieną į namus grįžo neblaivus tėtis. Namuose tuo metu buvo ir jo mama. Jis buvo savo kambaryje, kai tuo metu išgirdo, kad virtuvėje konfliktuoja jo mama su tėčiu. Jis nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad jo mama guli ant lovos, o neblaivus tėvas stovėjo ir rankose laikė plaktuką ar atsuktuvą, dabar tiksliai nepamena. Jis tėvą nustūmė ir pasakė, kad nelįstų prie mamos. Tada tėvas puolė jį, laikydamas atsuktuvą, tačiau tėvas yra senyvo amžiaus, todėl jis jokio pavojaus ir nejautė. Tuo metu mama iškvietė policiją, atvažiavusi policija išsivežė jo tėtį. Parodymų prieš savo tėvą daugiau neduos.(b.l.18) Liudytojas R. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad matė konfliktą tarp tėvo ir mamos 2014 metų rugsėjo mėnesį. Matė, kaip neblaivus tėvas rankoje laikė plaktuką. Tėvas stovėjo ne prie pat motinos, mano, mažiausiai kelių metrų atstumu. Motinai trenkti tikrai nepasiektų. Tėvai abu šūkavo, barėsi, bet ar išsakė grasinimus, negirdėjo to. Tėvas rankoje turėjo plaktuką, gal pagąsdinti motiną norėjo, to jis nežino, užsimojęs plaktuku tėvas nebuvo, mano, jokio realaus pavojaus motinai nebuvo. Tėvas mėgėjas pašūkauti kai išgeria, bet rankos nekėlė prieš motiną. Įvyko paprasčiausias konfliktas tarp tėvų.(b.l.20) Teismas kreipia dėmesį, kad liudytojo R. G. bei nukentėjusiosios J. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl pagal teismų praktiką neturėtų būti traktuojami kaip turintys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006). Teismo išvadų pagrindimas vien šiais parodymais neabejotinai reikštų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimą. Tačiau, kai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008). Dėl išdėstytų aplinkybių teismas atsižvelgė į aukščiau išdėstytus nukentėjusiosios J. G. ir R. G. parodymus formuojant vidinį įsitikinimą ir vertinant juos kontekste su kitais aukščiau aptartais įrodymais, pastarieji atitinka kitą bylos medžiagą. Apklausti teisme tyrėjai D. B. ir E. V. tyrę šią bylą paaiškino nukentėjusiosios J. G. apklausų ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes kaip jautėsi nukentėjusioji apklausų metu, juo labiau, kai apklausios buvo atliekamos nukentėjusiosios namuose, kaip ji reagavo į atėjusi J. G., kaip slėpė plaktuką.
Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą: liudytojų parodymus, garso įrašą, tarnybinius pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir jos sūnaus R. G. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kitą bylos medžiagą, vertina, jog J. G. išreikštas grasinimas J. G. atžvilgiu buvo realus, paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, ji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę, nervinę įtampą, kas akivaizdu ir iš perklausyto BPC pateikto garso įrašo, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotų aplinkybių, šią poziciją kaip minėta sustiprina ir nukentėjusiosios J. G. bei jos sūnaus parodymai ikiteisminio tyrimo metu. J. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.90 promilių), konflikto metu pastūmė J. G. ant lovos, o jai nukritus ant lovos griebė plaktuką bei žodžiais „dabar tai užmušiu“ grasino susidoroti. J. G. siekė, jog nukentėjusioji jaustų baimę, ir suprato, kad ji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Kreiptinas dėmesys, kad ir pagal R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad jo mama guli ant lovos, o neblaivus tėvas stovėjo ir rankose laikė plaktuką ar atsuktuvą, dabar tiksliai nepamena. Jis tėvą nustūmė ir pasakė, kad nelįstų prie mamos. Tada tėvas puolė jį, laikydamas atsuktuvą, tačiau tėvas yra senyvo amžiaus, todėl jis jokio pavojaus ir nejautė. Nors kaltinamajam yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, tačiau teismui bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių dėl pastarojo gebėjimo grasinti asmeniui kaltinime nurodytu būdu ir aplinkybėmis. Kreiptinas dėmesys, kad ir nukentėjusiajai J. G. yra nustatytas didelis specialliųjų poreikių lygis, ji sunkiai vaikšto, todėl akivaizdu, kad jai J. G. kaltinime nurodytas elgesys kėlė realią baimę. J. G. veikoje yra visi LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad J. G. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę J. G., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, atsižvelgtina į nusikalstamus veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Byloje nustatyta, kad J. G. grasino nusžudyti J. G. po tarpusavio žodinio konflikto, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, kas išprovokavo konfliktą, bet įvertintina ir tai, kad tiek J., tiek J. G. dažnai reiškė vienas kitam priekaištus, konliktai dažni. Konfliktai dažniausia kyla, kai J. G. vartoja alkoholį. Iš konflikto aplinkybių matyti, jog grasinimas nebuvo savitikslis, bet labiau kilusio konflikto išdava, ir nors tai nepaneigia bei nepateisina tokio J. G. elgesio, tačiau rodo kažkiek jo veiksmų mažesnį pavojingumą. Teismas kreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek nukentėjusioji, tiek R. G. liudyti atsisakė. J. G. parodė, kad jos vyro elgesys šiuo metu pagerėjęs. Tiriant J. G. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, 5 klasių išsilavinimo, garbaus amžiaus, jam nustatytas didelis specialių poreikių lygis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad J. G. skirtina bausmė mažesnės už sankcijose numatytą bausmių vidurkį.
Kaltinamasis J. G. laikinai sulaikytas 2014-09-10 15 val.50 min., paleistas 2014-09-11 14 val.10 min. (b.l.,37,39). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į skirtą bausmę.
Kaltinamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.41), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-09-10 iki 2014-09-11, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
J. G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.