Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui M. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

II. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovui M. M. atsiliepimu į ieškinį visiškai sutinkant su ieškinyje pareikštais reikalavimais, sprendžiama, jog atsakovas pripažįsta ieškinį, todėl sprendime išdėstomi sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

5. Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka šalių sutikimu CPK 235 straipsnio 4 dalies pagrindu (DOK-7459, DOK-7532).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

7. Byloje pateikta notarės patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina D. J. ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ji nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog butą įsigijo už savo asmenines lėšas, be to, jis įregistruotas jos vardu. Buvęs vyras R. M. buto pirkimo procese nedalyvavo ir finansiškai prie to neprisidėjo. Iš 2020 m. spalio 28 d. išrašo iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2953, pagrindu nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas tik D. J. vardu. Įrašo galiojimo pradžia – (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad tai, jog ji butą pirko asmeninėmis lėšomis ir vienintele savininke VĮ Registrų centro išraše nurodyta ji, įrodo, kad tokiu būdu ji išreiškė valią butą įsigyti asmenine savo nuosavybe. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog viešajame registre buto savininke nurodyta vienasmeniškai tik D. J., o pats butas neįvardintas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nagrinėjamu atveju yra esminė, kadangi, kaip numato CK 3.88 straipsnio 3 dalis, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, kaip pati ieškovė paaiškino, nors tuo metu ji vis dar buvo susituokusi, tačiau bendro ūkio su sutuoktiniu nevedė ir kartu su juo jau nebegyveno. Ši D. J. nurodyta aplinkybė laikytina įrodyta, kadangi nuo tada, kai ji įsigijo butą (duomenys neskelbtini) iki santuokos su R. M. nutraukimo, kuris, kaip matyti iš byloje esančios santuokos nutraukimo liudijimo kopijos, įvyko (duomenys neskelbtini), praėjo vos mėnuo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). Ieškovė nurodė, jog nuo pat buto įsigijimo, juo rūpinosi ir mokesčius mokėjo tik ji, R. M. prie to nei kiek neprisidėjo, minėtame bute jis negyveno.

8. Iš VĮ Registrų centro pateiktos pažymos apie asmens duomenis matyti, kad ieškovės buvęs vyras R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. R. M. turėjo vieną vaiką – atsakovą M. M.. Atsakovas M. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė teisingas faktines aplinkybes ir su jos ieškiniu sutinka.

9. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės įsigytas ir registruotos santuokos metu, tačiau surinktais įrodymais buvo paneigtas sutuoktinių turto bendrumo principas, minėtas turtas, kaip nuosavybės objektas, buvo įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė ir viešajame registre buvo įregistruotas vienasmeniškai jos vardu. Išnagrinėjęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkinamas (CPK 178, 185, 186, 189, 197 straipsniai).

10. Valstybė šioje byloje patyrė 5,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,59 Eur (penkių eurų ir penkiasdešimt devynių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.