Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

PVMĮ 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą išregistruoti mokesčių mokėtoją iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva. Todėl pareiškėja turėjo teisę pati pateikti prašymą išregistruoti ją iš PVM mokėtojų. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta galimybės įmonę išregistruoti iš PVM mokėtojų atgaline data, todėl, net ir panaikinus mokesčių administratoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. Sprendimą pareiškėjos išregistravimas iš PVM mokėtojų registro atgaline data būtų negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno AVMI 2020 m. gegužės 12 d. pranešimu dėl išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų Nr. (17.26-40) RES-71507 pranešė pareiškėjai, kad mokesčio administratoriaus duomenimis UAB „Komotos servisas“ nevykdo ekonominės veiklos ir neįgyja prekių iš kitų valstybių narių ir/arba neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Prašė iki 2020 m. gegužės 19 d. pateikti papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar pateikti dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių. Jei tokia informacija nebus pateikta, pareiškėja bus mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų (Komisijos byla Nr. AG1-272/10-2020 (toliau – Komisijos byla), b. l. 39). Vadovaudamasi PVMĮ 75 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2019 m. vasario - gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio - balandžio mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo prekių, paslaugų pirkimo ir pardavimo sandorių, nepateikė informacijos apie vykdomą/numatomą vykdyti ekonominę veiklą, Kauno AVMI 2020 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (17.26-40) RES-167517 nusprendė nuo 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Komotos servisas“ išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų ir pagal PVMĮ 88 straipsnį nurodė per 20 darbo dienų po išregistravimo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą, patvirtintą VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (Komisijos byla, b. 1. 61).

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Kauno AVMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. MPD7-11 ir Komisijos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 21R1-29(AG1-272/10-2020), priimto išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš skundžiamo 2021 m. lapkričio 3 d. Sprendimo turinio matyti, jog minėtu sprendimu, vadovaujantis PVMĮ 75 straipsniu bei atsižvelgiant į duomenų įrašymo klaidą, buvo pripažintas negaliojančiu Kauno AVMI 2020 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. (17.26-40)RES-167517 „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų" bei nurodyta, jog pareiškėja PVM mokėtoju laikoma nuo 2015 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi, mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių. Taisyklių 38 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, nustatęs ir įvertinęs aplinkybes, nurodytas Taisyklių 33.1 punkte, Taisyklių 24–25 punktuose nustatytais būdais informuoja PVM mokėtoją apie numatomą išregistravimą mokesčių administratoriaus iniciatyva. Jeigu PVM mokėtojas dėl numatomo išregistravimo iš PVM mokėtojų pateikia papildomą informaciją, tai mokesčių administratorius, ją įvertinęs ir nustatęs, kad PVM mokėtojas mokesčių administratoriaus iniciatyva negali būti išregistruotas, apie tai Taisyklių 24–25 punktuose nustatytais būdais informuoja PVM mokėtoją. Pagal Taisyklių 39 punktą PVM mokėtojas išregistruojamas nuo Sprendime išregistruoti nurodytos išregistravimo datos ir ši data yra pirmoji diena, kai mokesčių mokėtojas nelaikomas PVM mokėtoju.

Sisteminė paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta mokesčio administratoriaus teisė išregistruoti PVM mokėtoją iš PVM mokėtojų registro atgaline data. Teismas sutinka su Komisijos 2020 m. vasario 2 d. sprendimo argumentais, kad tokie atvejai yra negalimi ir dėl tos priežasties, kad būti sukuriamos situacijos, kuomet mokesčių mokėtojas, turintis PVM mokėtojo statusą, faktiškai vesdamas apskaitą, tik po tam tikro laiko būtų informuojamas apie tai, kad jam atgaline data yra panaikintas PVM mokėtojo statusas, kas sąlygoja kitokio pobūdžio buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pan.

VAĮ (ginčui aktuali nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Vadovaujantis VAĮ 15 straipsnio 4 dalimi, jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka. Pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos. Pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas. Antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir šiame sprendime nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, jog 2020 m. spalio 5 d. Sprendime padaryta faktinė klaida, nurodant, jog pareiškėja iš PVM mokėtojų registro išregistruojama atgaline data, iš esmės daro šį sprendimą neteisėtu, tokia klaida negalėjo būti taisoma vadovaujantis VAĮ 15 straipsniu, kadangi klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, todėl atsakovė, nustačiusi šią faktinę aplinkybę, pagrįstai skundžiamu 2020 m. lapkričio 3 d. Sprendimu pripažino 2020 m. spalio 5 d. Sprendimą negaliojančiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas, šiuo metu galiojančios redakcijos – 4 punktas ) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame akte turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tai reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs 2020 m. lapkričio 3 d. Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad 2020 m. lapkričio 3 d. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nurodyti sprendimo priėmimo pagrindai ( duomenų įrašymo klaida), 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo turinys aiškus, jame konkrečiai nurodyta, jog 2020 m. spalio 5 d. Sprendimas pripažįstamas negaliojančiu ir, kad pareiškėja PVM mokėtoja laikoma nuo 2015 m. spalio 18 d. Kadangi skundžiamas 2021 m. lapkričio 3 d. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais.

Iš esmės analogiškos pozicijos, priimdama sprendimą netenkinti pareiškėjos skundo dėl ginčijamo 2020 m. lapkričio 3 d. Sprendimo, laikėsi ir Komisija, todėl konstatuotina, kad Komisijos 2021 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 21R1-29(AG1-272/10-2020) taip pat teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.