- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- 2YT-8677-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00929-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. G., E. V., K. H., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. G., E. V., K. H. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis, I. T., iš karto po savo sutuoktinės O. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas paaiškino, kad gyvendamas santuokoje su O. T. įsigijo kelis žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kur deklaruota jo gyvenamoji vieta, kur jis kartu gyveno su savo žmona O. T. iki jos mirties. Jai mirus jis ir toliau liko gyventi abiejų įsigytame name, rūpinosi visu santuokoje įsigytu turtu - tiek nekilnojamuoju, tiek namų apyvokos, buities daiktais. Jo sutuoktinės mirties dieną jų trys vaikai jau buvo pilnamečiai, gyveno atskirai nuo tėvų, nei vienas iš jų nesikreipė dėl mirusios motinos palikimo paveldėjimo, jis nežinodamas termino, per kurį reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, trijų mėnesių terminą mirusios sutuoktinės palikimui priimti praleido.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 48) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į O. T. turtines teises ir turtą, likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. T. palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą dėl prašymo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas I. T. po žmonos O. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 42-43) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos O. T. palikimo perėjimą valstybei, neprieštarauja pareiškėjo I. T. pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 54-55) nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl O. T. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos. Prašo pareiškėjo I. T. pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys J. G., E. V., K. H. teisme nuomonės nepareiškė, pareiškimuose (b. l. 46, 52, 60) nurodė, kad su pareiškėjo I. T. pareiškimu jos sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties ir santuokos liudijimų (b. l. 5, 7) matyti, kad pareiškėjas I. T. ir O. T. susituokė (duomenys neskelbtini), O. T. (duomenys neskelbtini) mirė, būdama santuokoje su I. T.. Iš pažymų apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas (b. l. 6, 8) matyti, kad abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu tebegyvena I. T., O. T. gyveno iki savo mirties. Iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimų (b. l. 12-13, 16-17, 18-20) matyti, kad gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis I. T. ir O. T. įsigijo nekilnojamojo turto: 0,24 ha, 0,29 ha, 0,61 ha, 0,90 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su ūkio paskirties priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo (b. l. 21) matyti, kad palikėjos O. T. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre, pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad O. T. ir I. T. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą mirus vienam iš sutuoktinių nėra.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal O. T. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. I. T. – mirusios O. T. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš pareiškėjo paaiškinimų, Testamentų registro išrašo matyti, kad po O. T. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad sutuoktinis I. T. būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjos O. T. palikimą, nėra.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad I. T. po savo sutuoktinės O. T. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdamas, savo nuožiūra tvarkydamas, naudodamasis žemės sklypais, mokėdamas žemės mokesčius, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėją O. T. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminiai įpėdiniai – mirusios palikėjos vaikai J. G., E. V., K. H. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, pateikdami atsiliepimus į bylą (b. l. 46, 52, 60) patvirtino, kad neprieštarauja, jog motinos palikimą priimtų jų tėvas, pareiškėjas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po O. T. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis I. T..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje yra 19,05 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš I. T. valstybei 19,05 Eur (devyniolika eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.