Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-17 · Civilinė byla Nr. e2-39344-820/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-17
Bylos Nr.
e2-39344-820/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-2239205850-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Gelsva“
Kategorijos
  • 3.2.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-39344-820/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-2239205850-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Akara“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelsva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo užmokestį už suteiktas paslaugas – 245,31 EUR ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“. Teigiama, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Iš PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad atsakovas rėmė komercinę rubriką „Ačiū daktare“ BTV laidoje „Sveikatos kodas“ ir liko skolingas 245,31 EUR. Ieškovas atsakovui siuntė pranešimą dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė sumokėti. Remdamasis išdėstytu ieškovas prašo priteisti ieškiniu reikalaujamas sumas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą už akių, nes atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Šalies argumentai

Atsakovui UAB „Gelsva“ pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lipos 22 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas nėra gavęs iš ieškovo sąskaitos, už kurioje nurodytų paslaugų suteikimą, prašoma atsiskaityti. Teigia, kad šalys bendradarbiavo 2013 m. gegužės 20 d. sutarties Nr. TV-2013/05/20-01 pagrindu ir atsakovas sumokėdavo ieškovui už jo suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas atsakovui išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovas jas apmokėdavo laiku. Atsakovo teigimu neapmokėta sąskaita išrašyta už „komercinės rubrikos „Ačiū daktare“ rėmimas BTV laidoje „Sveikatos kodas“ 2013-07-14“, tačiau atsakovas nebuvo įsipareigojęs remti komercinės rubrikos. Todėl atsakovo teigimu, sąskaitoje nurodyta paslauga atsakovui nebuvo suteikta, todėl apmokėti nurodytos PVM sąskaitos faktūros nėra pagrindo. Taip pat atsakovas mano, kad bankroto administratorius elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir ieškinį teisme pareiškė nepagrįstai. Todėl atsakovas nesutinka mokėti ieškovui ieškinyje nurodytą skolos sumą.

Vadovaudamasis CPK 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalies nuostatomis priimame sprendime nurodoma įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ (e. b. l. 4 – 5). Pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB „Gelsva“ su ieškovu UAB „Akara“ 2013 m. gegužės 20 d. sudarė sutartį Nr. TV-2013/05/20-01, (CK 6.716 str.), kuria užsakovas (atsakovas) užsako informacinių siužetų gamybą ir transliavimą, kurį vykdytojas įsipareigoja pagaminti ir transliuoti Baltijos televizijos kanalu laikos apie sveikatą ir mediciną „Sveikatos kodas“ metu 2013 m. taip pat atsakovas įsipareigojo sumokėti už teikiamas paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (toliau – Sutartis; e. b. l. 19 - 20). Iš pateiktų bankroto administratoriaus dokumentų nustatyta, jog ieškovas 2013 m. rugpjūčio 16 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija AKA Nr. 000935 245,31 EUR (847 Lt) sumai (e. b. l. 7), kurios atsakovas neapmokėjo (toliau – ginčo sąskaita). Iš PVM sąskaitos faktūros nustatyta, jog atsakovui nurodyta sąskaita buvo išrašyta už komercinės rubrikos „Ačiū daktare“ rėmimą BTV laidoje „Sveikatos kodas“ 2013 m. liepos 14 d. Iš pateikto dokumento - Apyvartos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad šalys bendradarbiavo ir atsakovas visuomet atsiskaitydavo su ieškovu nedelsiant (e. b. l. 6).

CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, savo argumentus turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005)

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Viena šalis paslaugų sutartimi įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą teikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, o klientas už suteiktas paslaugas privalo sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovas teigia, kad paslaugos nėra gavęs, nėra gavęs nurodytos PVM sąskaitos faktūros ir ji nėra įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl laiko, kad ieškovo ginčo sąskaitoje nurodytos paslaugos atsakovui nebuvo suteiktos. Taip pat atsakovas teigia, kad dėl ginčo sąskaitoje nurodytų paslaugų teikimo nebuvo tartasi, todėl jis neturi pareigos apmokėti šios sąskaitos.

Iš 2013 m. gegužės 20 d. sutarties Nr. TV-2013/05/20-01 1.1. punkto matyti, jog šalys buvo susitariusios dėl tam tikrų konkrečių paslaugų teikimo – informacinių siužetų gamyba ir transliavimas, kurį ieškovas įsipareigoja pagaminti ir transliuoti Baltijos televizijos kanalu laidos apie sveikatą ir mediciną „Sveikatos kodas“ metu 2013 metais. Taigi tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovas pagamins ir transliuos informacinius siužetus. Iš atsakovo pateiktų sąskaitų matyti, jog ieškovas išrašydavo atsakovui sąskaitas už paslaugas, numatytas minėtoje sutartyje, t. y. už siužeto gamybą ir transliaciją. Ginčo sąskaitoje nurodyta paslauga – „komercinis rubrikos rėmimas BTV laidoje „Sveikatos kodas“ 2013-07-14“. Dėl tokios paslaugos tarp šalių nebuvo tartasi minėtoje sutartyje. Taigi ieškovas turėjo įrodyti, jog buvo susitarimas ir dėl kitokių paslaugų teikimo, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).

Ieškovas teigia, kad atsakovas neapmokėjo pateiktos ginčo sąskaitos, tačiau paslaugos jam buvo suteiktos tinkamai ir jis pretenzijų dėl to nepareiškė. Pažymėtina, jog šios aplinkybės jokiais įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis neįrodytos (CPK 178 str.). Ieškovo teiginys, kad atsakovas nereiškė pretenzijų neatitinka tikrovės. Atsakovas nesutiko su ieškovo pateikta sąskaita jau susirašinėjimo su ieškovu metu. Atsakovas nėra akceptavęs pateiktos sutarties, t. y. nėra pasirašęs, jog ją gavo. Vienintelis įrodymas - vienasmenis sąskaitos išrašymas nepatvirtina, jog buvo suteiktos sąskaitoje nurodytos paslaugos, nes byloje nėra kitų įrodymų ir pačioje sąskaitoje nėra atsakovo valios išraiškos. Ieškovas teigia, jog tokia paslauga buvo suteikta televizijos laidoje, tačiau televizijos laidos įrašų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė, todėl laikytina, jog neįrodė, jog ginčo paslauga buvo suteikta 2013 m. liepos 14 d. BTV laidoje. Be to, ieškovas susirašinėdamas su atsakovu nurodė, jog buvęs bendrovės direktorius gali paliudyti, jog paslaugos buvo suteiktos, tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nenurodė ir neprašė apklausti jokių liudytojų. Taigi byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas suteikė paslaugas atsakovui (CPK 178 str.).

Taip pat pažymėtina, kad rėmimas savo turiniu negali būti laikomas ieškovo suteikta paslauga, už kurią galima išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Rėmimas pagal savo bendrinę žodžio reikšmę reiškia šelpti, padėti pinigais ar materialiai (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas), t. y. neatlygintinis vienašalis veiksmas, todėl negali būti laikoma paslauga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovui PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos ir atsakovas neturi prievolės už jas sumokėti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Atmetus ieškinį, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi šiuo atveju ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo neišieškotinos.

Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 92, 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda