- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-556-344/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00504-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Pažeidėjas
- S. H.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo S. H. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. H., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, nebausta, neteista,
2016 m. birželio 14 d., 18.54 val., Mažeikių r. sav., Mažeikiuose, Draugystės g. 3, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas, 0,52 prom., (pritaikius ± 0,02 prom. paklaidą – 0,50 prom.), girtumas.
Administracinėn atsakomybėn traukiama S. H. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. birželio 14 d. draugė jos kavinėje šventė gimtadienį. Ji grįžo į kavinę vakarop, pasveikino draugę, ta proga išgėrė dvi taures šampano. Maždaug po valandos važiavo namo, net nepagalvojo, kad išgertas alkoholis gali turėti įtakos jos blaivumui. Kavinėje yra alkotesteris, turėjo galimybę juo pasitikrinti, tačiau jokių pasekmių nejautė. Visą dieną buvo nevalgiusi, susijaudinusi, nes buvo nuvykusi į kapines ant mirusio vyro kapo, mano, kad visa tai turėjo įtakos jos būsenai. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes gyvena viena, vienkiemyje, kas rytą vyksta į darbą apie 8 km, o vakarais grįžta. Vaikai gyvena Klaipėdoje, giminaičių ir artimų draugų, kurie galėtų padėti, neturi. Atvykti į darbą ir grįžti namo visuomeniniu transportu nėra galimybės, o samdyti vairuotoją neturi galimybių, todėl neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, negalėtų atlikti savo darbo. Ji yra UAB „Pica Roma“ direktorė ir vienintelė akcininkė, yra sukūrusi aštuonias darbo vietas, pati rūpinasi įmonės veikla, superka produktus, juos atveža į kavinę. Supranta suklydusi, dėl šio įvykio labai išgyvena, pablogėjo sveikata, gydėsi.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. H. atstovas advokatas A. S. teismo posėdyje prašė netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes S. H. pritaikius 0,02 prom. paklaidą, nustatytas 0,5 prom. girtumas, tai nežymiai viršija leistiną alkoholio normą. Prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. H. kaltė padarius šį pažeidimą įrodyta jos paaiškinimais teisme, rašytiniu paaiškinimu ir prašymu, 2016 m. birželio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-63547767-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, neblaivumo testo rezultatu, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, Išrašu iš administracinių teisės pažeidimų registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. H. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. H. veika atitinka administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nes transporto priemonę ji vairavo būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.
Individualizuodamas pažeidėjai skirtiną nuobaudą, teismas nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia S. H. padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėję, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-2011).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skirdamas nuobaudą, teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamos S. H. asmenybę, sprendžia, kad jos padaryto administracinio teisės pažeidimo ir bei jos pačios, kaip eismo dalyvės, padariusios ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo, todėl pažeidėjai skirtina švelnesnė nuobauda, sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas, teismo įsitikinimu, gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
Vertindamas bylos aplinkybes, įvertina tai, jog S. H., kuri teisę vairuoti įgijo nuo 2002 m. liepos 11 d. (8 b. l.), t. y. prieš 14 metų, per šį laikotarpį yra padariusi tik du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos nebegalioja ir yra laikoma nebausta administracine tvarka. Teismas yra įsitikinęs, kad pažeidėja pilnai suvokia jos padarytos veikos pavojingumą, kritiškai ir neigiamai vertina savo veiksmus, nuoširdžiai dėl to gailisi. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Reivyčių seniūno charakterizuojama teigiamai, gyvena viena kaimo vietovėje, nuo kurios iki jos sukurtos darbovietės yra apie aštuonių kilometrų atstumas, vadovauja jos pačios sukurtam verslui – vadovauja (duomenys neskelbtini) (19-20, 21, 22-24, 25, 26, 27). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, S. H. ir jos atstovo paaiškinimus, daro išvadą, kad pažeidėja padarė reikiamas išvadas ir labai išgyvena dėl savo neteisėto elgesio, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo leidžiama alkoholio norma yra viršyta minimaliai – 0,1 prom., daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ko pagrindu už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nubaudžiant minimalia bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 302², 302⁴ straipsniais,
nutaria:
S. H. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, nubausti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti S. H., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):
1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;
2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;
3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;
4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;
5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, ban-ko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;
6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;
7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;
8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.
Baudą galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:
AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;
per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;
per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;
SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;
UAB „Mažeikių butų ūkis“;
UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;
UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;
UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 16058888195), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A2-6-560-344/2016) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);
– įmokos kodą 1001;
– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.