- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- I1-5293-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02300-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, jog serga cukriniu diabetu, todėl jam yra intensyvesnis poreikis šlapintis. Dėl šios priežasties kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu pasivaikščiojimui skirtą laiką (90 min.) išskaidyti į 2 dalis po 45 min. Lukiškių TI-K administracija šį pareiškėjo prašymą tenkino, tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. į jį atsižvelgiama nebuvo. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi su prašymais, tačiau tokio jo prašymo administracija netenkino. Į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedamas vieną kartą. Nuo 2018 m. vasario 9 d. buvo laikomas drausminėje grupėje, kurioje suteikiama galimybė būti pasivaikščiojimo kiemelyje vieną valandą, tačiau pareiškėjas tokį laiko tarpą nepasinaudojęs sanitariniu mazgu negali išbūti. Nuo 2018 m. gegužės 23 d. pasivaikščiojimui skirtas 1 val. trukmės laikas buvo išskaidytas į 2 dalis po 30 min.
Paaiškina, kad 2018 m. balandžio 12 d. į pasivaikščiojimo kiemelį buvo išvestas 13 val. 35 min., o parvestas buvo 15 val. 25 min. Pasivaikščiojimų kiemelyje beldė į duris, kadangi norėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu, tačiau durys nebuvo atidarytos. Dėl tokių administracijos veiksmų buvo priverstas kentėti. 2018 m. gegužės 1 d. į pasivaikščiojimų kiemelį buvo išvestas 13 val. 50 min., o parvestas 15 val. 25 min. Situacija pasikartojo, administracija pareiškėjui nesuteikė galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu visą pasivaikščiojimo kiemelyje laiką. Turėjo kentėti, kadangi negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu.
Pareiškėjas akcentuoja, jog du kartus buvo kankinamas, kadangi negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje ir buvo priverstas kentėti.
Teigia, kad Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 18 d. atsakymas Nr. 2S-1629, 2018 m. gegužės 14 d. atsakymas Nr. 96-1906 ir Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 18 d. atsakymas Nr. 2S-1629 bei 2018 m. birželio 27 d. atsakymas Nr. 2S-2010 į pareiškėjo teiktus skundus yra netinkami ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė atsikirtimus į atsiliepimą, kuriuose detalizavo skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas laisvės atėmimo vietų įstaigose organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir LR BVK) 103 straipsnio reikalavimais, Tardymo izoliatorių vidaus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Tardymo izoliatoriaus taisyklės), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194“ Dėl pataisos įstaigų vidaus taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Pataisos įstaigų taisyklės).
Pažymėjo, jog nuo 2018 m. vasario 9 d. pareiškėjas 6 mėn. buvo priskirtas drausmės grupei, todėl pagal LR BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turėjo teisę pasivaikščioti 1 val. per dieną. Atkreipė dėmesį į tai, jog Lukiškių TI-K rašte Nr. 96-1906, 2018 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 96-1908 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore“ pareiškėjui buvo išaiškinta, jog išskaidyti pasivaikščiojimams skirtą laiką į 2 dalis nebuvo teisinio pagrindo, o pasivaikščiojimo teisė jam buvo suteikta. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio, juose nebuvo konkretumo dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai turėjo tiesioginės įtakos besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirtus nepatogumus atsakovės atstovas siejo su jo paties elgesiu, dėl kurio pateko į laisvės atėmimo vietą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė atsiliepimą į atsikirtimą, kuriame nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teigė, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. nebuvo išskaidytas pasivaikščiojimui skirtas laikas bei Lukiškių TI-K pareigūnai savavališkai pailgino pasivaikščiojimo laiką tiek 2018 m. balandžio 12 d., tiek 2018 m. gegužės 1 d. ir pareiškėjui beldžiant į pasivaikščiojimo kiemelio duris neišleido jo nusišlapinti, taip priversdami kentėti. Taip pat tvirtina, jog atsakovės atstovas nepagrįstai teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo išskaidyti pasivaikščiojimo laiką į kelis kartus, kadangi pareiškėjui buvo suteikta galimybė į kelis kartus išskaidyti pasivaikščiojimus kiemelyje tiek 2017 metais, tiek ir nuo 2018 m. gegužės 28 d.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gegužės 2 d. pareiškėjui išdavė pažymą, kurioje pateikė išvadą, jog jis serga cukriniu diabetu (2 tipo), kuris pareiškėjui buvo diagnozuotas 2008 m.
Pareiškėjas 2018 m. vasario 8 d. su prašymu Nr. 29-403 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasivaikščiojimo laiko išskaidymo dalimis. Lukiškių TI-K į pareiškėjo 2018 m. vasario 8 d. skundą 2018 m. vasario 19 d. pateikė atsakymą Nr. 96-715 „Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore“. Nurodė, jog Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo išskaidyti į kelias dalis, tačiau esant pageidavimui, būtų galimybė pareiškėją iš pasivaikščiojimo kiemelio į kamerą grąžinti anksčiau.
Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 6 mėn. laikotarpiui.
Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. su skundu Nr. 29-748 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasivaikščiojimo laiko išskaidymo dalimis. Lukiškių TI-K į šį pareiškėjo skundą 2018 m. balandžio 10 d. pateikė atsakymą Nr. 96-1532 „Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore“. Jame nurodė, jog visi asmenys, kurie laikomi priežiūros posto Nr. 5 įrengtose kamerose, vedami pasivaikščioti vadovaujantis 2018 m. vasario 20 d. Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore grafiku Nr. 24-1593, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo išskaidyti į kelias dalis, tačiau esant pageidavimui, būtų galimybė pareiškėją iš pasivaikščiojimo kiemelio į kamerą grąžinti anksčiau.
Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 12 d. į pasivaikščiojimo kiemelį buvo išvestas 13 val. 35 min., o parvestas tik 15 val. 25 min. Pasivaikščiojimo kiemelyje beldė į duris, kadangi norėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu, tačiau durys nebuvo atidarytos. Buvo priverstas kentėti.
Pareiškėjas 2018 m. balandžio 13 d. su skundu Nr. 259-1074 ir 2018 m. balandžio 17 d. skundu Nr. 29-1108 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasivaikščiojimo laiko išskaidymo dalimis. Prašė išsaugoti filmuotą vaizdo medžiagą nuo 2018 m. balandžio 12 d. 13 val. iki 16 val.
Pareiškėjas 2018 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl pasivaikščiojimo gryname ore tvarkos.
Lukiškių TI-K į pareiškėjo teiktus 2018 m. balandžio 13 d. ir balandžio 17 d. skundus 2018 m. gegužės 14 d. pateikė atsakymą Nr. 96-1906 „Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore“, kuriame nurodė, jog nuo 2018 m. vasario 9 d. pareiškėjas 6 mėn. buvo priskirtas drausmės grupei, todėl vadovaujantis LR BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo teisę pasivaikščioti 1 val. per dieną. Siekiant objektyviai išnagrinėti pareiškėjo skundą, buvo apklausti Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros pareigūnai, atlikę tarnybą Lukiškių TI-K nuo 2018 m. balandžio 12 d. 7 val. 50 min. iki 2018 min. balandžio 13 d. 8 val. 20 min. ir 2018 m. balandžio 12 d. organizavę pareiškėjo pasivaikščiojimą gryname ore. Atsižvelgiant į įrašus Nuteistųjų ir suimtųjų išvedimo pasivaikščioti apskaitos žurnale, buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasivaikščiojimas gryname ore 2018 m. balandžio 12 d. prasidėjo apie 13 val. 38 min. ir truko iki 15 val. 23 min. Buvo pažymėta, jog pareiškėjas su prašymais, pageidavimais ar skundais į pareigūnus nesikreipė. Kartu informavo, jog jo prašomas vaizdo įrašas buvo išsaugotas (ir turėjo būti saugomas vieną mėnesį nuo šio atsakymo parengimo dienos).
Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 1 d. buvo išvestas 13 val. 50 min., o parvestas 15 val. 25 min. situacija pasikartojo, o Lukiškių TI-K administracija nesuteikė galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu. Todėl, pareiškėjas du kartus buvo priverstas kentėti, nes negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu.
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. pakartotinai kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl pasivaikščiojimo laiko išskaidymo dalimis. Pareiškėjas prašė išsaugoti 2018 m. gegužės 1 d. filmuotą vaizdo medžiagą. Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 15 d. pateikė atsakymą Nr. 96-1908 „Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore“, išaiškino, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas laisvės atėmimo vietų įstaigose organizuojamas vadovaujantis LR BVK 103 straipsnio reikalavimais, Tardymo izoliatorių taisyklėmis, Pataisos įstaigų taisyklėmis, o vadovaujantis LR BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti 1 val. per dieną. Nurodoma, jog 2018 m. gegužės 1 d. pareiškėjas į pasivaikščiojimą buvo išvestas apie 13.49 val., o grąžintas 15 val. 24 min., todėl jo teisė buvo realizuota pilna apimtimi. Kartu pareiškėją informavo, jog jo prašomas vaizdo įrašas buvo išsaugotas.
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius) dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (neveikimo), maisto kokybės bei pasivaikščiojimo laiko išskaidymo dalimis. Seimo kontrolierius 2018 m. gegužės 16 d. atsakymu Nr. 4D-2018/1-586/3D-1360 pareiškėjo teiktą skundą tirti atsisakė.
Kalėjimų departamentas 2018 m. gegužės 18 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-1629 į 2018 m. balandžio 18 d. pareiškėjo skundą. Juo išaiškinta, jog LR BVK, Tardymo izoliatorių taisyklėse, Pataisos įstaigų taisyklėse nenustatyta, kad pasivaikščiojimo laiką gryname ore galima išskaidyti į kelias dalis. Kartu pažymėjo, jog iš Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 24-3119 matyti, jog pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 13 d. į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą dėl teisės pasivaikščioti gryname ore nesikreipė.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis šio BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 straipsnio 2 dalis). Pagal BVK 117 straipsnį, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Pareiškėjas nurodo, kaip neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus, tai, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pailgino pasivaikščiojimo laiką 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. gegužės 1 d. Taip pat jam prašant neišleido nusišlapinti. Pareiškėjui kaip sergančiam cukriniu diabetu yra paintensyvėjęs poreikis šlapintis. Teismas pažymi, kad visas šias faktines aplinkybes pagrindžia byloje esantys duomenys. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jam buvo suteikta teisė tiek 2018 m. balandžio 12 d., tiek 2018 m. gegužės 1 d. po 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tačiau Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai pailgino pasivaikščiojimų trukmę. Pareiškėjas turėjo teisę į neilgesnį nei vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore, tačiau Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai pailgino pasivaikščiojimo laiką. Nors Lukiškių TI-K administracija teigė, kad esant pageidavimui turi būti sudaroma galimybė pareiškėją iš pasivaikščiojimo kiemelio gražinti anksčiau, tačiau pareiškėjui minėta galimybė du kartus nebuvo suteikta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis buvo vedamas pasivaikščioti. Ginčą iš esmės kelia dėl to, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. jam nebuvo išskaidytas pasivaikščiojimo laikas bei Lukiškių TI-K pareigūnai savavališkai pailgino pasivaikščiojimo laiką tiek 2018 m. balandžio 12 d., tiek 2018 m. gegužės 1 d. ir pareiškėjui beldžiant į pasivaikščiojimo kiemelio duris neišleido jo nusišlapinti, taip priversdami kentėti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad serga cukriniu diabetu, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo kaip privertimą kentėti. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys.
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. gegužės 1 d. Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 250 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 250 Eur ( du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.