Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarui R. K. dėl notaro vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys AB Swedbank, V. V. ir antstolė S. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2015-12-16 išduotus vykdomuosius įrašus (Nr. 1-8486, Nr. 1-8487) negaliojančiais. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-26 ir 2016-04-29 nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus pradėtus 2015-12-16 vykdomųjų įrašų pagrindu (notarinio registro Nr. 1-8486, Nr. 1-8487, išduoto Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. V. ir V. V. išieškotojo AB Swedbank naudai iki šioje civilinėje byloje teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos).

2016-05-16 teismo posėdžio metu, trečiojo asmens AB Swedbank atstovas pareiškė prašymą dėl aukščiau paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodydamas, jog ieškovas buvo iškėlęs bylą AB Swedbank ir ieškiniu prašė pripažinti vienašališkai atsakovo AB Swedbank atliktą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 07-041693-FA nutraukimą negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinio netenkino, o Vilniaus miesto apygardos teismas 2016-05-05 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-20 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutartimi ir 2016-04-29 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai pradėti 2015-12-16 vykdomųjų įrašų pagrindu, notarinio registro Nr. 1-8486 ir Nr. 1-8487, išduoto Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K., dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. V., V. V., išieškotojo AB Swedbank naudai iki šioje civilinėje byloje teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatė, kad ieškovas reiškė ieškinį atsakovui AB Swedbank, prašydamas pripažinti vienašališkai AB Swedbank atliktą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 07-041693-FA nutraukimą negaliojančiu. Šį ieškovo ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė, konstatuodamas, jog ieškovas nevykdė kredito sutarties sąlygų, todėl atsakovas, vadovaudamasis įstatymų ir kredito sutarties nuostatomis dėl ieškovo esminio sutarties pažeidimo – kredito įmokų ir palūkanų nemokėjimo, turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-05 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje reiškia reikalavimą notarui, o ne kreditoriui, t. y. AB Swedbank bankui, notaras nėra šio materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl sutiko su trečiojo asmens AB Swedbank atstovo nuomone, jog pagal ieškovo reikalavimą notarui, teismas patikrinęs notaro, išdavusio vykdomuosius įrašus pagal AB Swedbank reikalavimą, veiksmų teisėtumą, ieškovo ieškinį notarui vertintų CPK 511 str. prasme. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens kreditoriaus AB Swedbank argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - vykdymo veiksmų sustabdymas, pažeidžia kreditoriaus interesus bei vadovaudamasis CPK 144 str. nuostatomis, nustatančiomis, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad teismui pasiūlius ieškovui tikslinti ieškinio reikalavimą bei ginčo šalis, ieškovas laikosi pradinės ginčo teisme padėties, padarė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutartimi ir 2016-04-29 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai pradėti 2015-12-16 vykdomųjų įrašų pagrindu (notarinio registro Nr. 1-8486 ir Nr. 1-8487).

Ieškovas (apeliantas) A. V. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 ir 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11968-734/2016. Nurodo, kad trečiasis asmuo jokių įrodymų, galinčių įrodytų naujų aplinkybių atsiradimą, nepateikė. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Byloje nebuvo ir nėra būtinybės panaikinti nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju, apelianto nuomone, egzistuoja reali grėsmė apelianto turtui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nemotyvavo, kokių faktinių aplinkybių pagrindu jis padarė išvadą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Trečiasis asmuo AB Swedbank atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo teismo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas kvestionuoja savo skolos dydį, o notaras nėra materialinių teisinių santykių su apeliantu dalyvis. Minėtos aplinkybės, trečiojo asmens nuomone, suponuoja išvadą, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu. Be to, akivaizdu, kad ieškiniu yra skundžiami notaro veiksmai. Taigi, šiuo atveju, turi būti teikiamas ne ieškinys, o skundas. Apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia AB Swedbank teisėtus interesus ir teises.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad antstolė S. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0114/16/00047, kurioje atliekami vykdomieji veiksmai iš apelianto ir V. V. nuosavybės teise priklausančio turto. Pastarieji yra atliekami pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 202 074,90 Eur skolos išieškojimo išieškotojo AB Swedbank naudai. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K. 2015-11-18 pateikė apeliantui pranešimą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (b. l. 10-12). 2015-12-16 buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuriuo notaras siūlo priverstinai išieškoti 199 562,78 Eur skolos, sutartines palūkanas ir 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas (b. l. 13-14). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas reiškė ieškinį AB Swedbank, prašydamas pripažinti vienašališkai AB Swedbank atliktą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 07-041693-FA nutraukimą negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovas nevykdė kredito sutarties sąlygų, todėl AB Swedbank, vadovaudamasis įstatymų ir kredito sutarties nuostatomis, dėl ieškovo esminio sutarties pažeidimo – kredito įmokų ir palūkanų nemokėjimo, turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-05 nutartimi paliko minėtą sprendimą nepakeistą.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-26 ir 2016-04-29 nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus pradėtus 2015-12-16 vykdomųjų įrašų pagrindu, notarinio registro Nr. 1-8486 ir Nr. 1-8487, išduotų Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K., dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. V., V. V., išieškotojo AB Swedbank naudai iki šioje civilinėje byloje teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 17-18, 138-139). Trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-20 nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija minėtą nutartį.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo jokių įrodymų, galinčių įrodytų naujų aplinkybių atsiradimą, nepateikė, todėl nebuvo pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nemotyvavo, kokių faktinių aplinkybių pagrindu jis sprendė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, su apelianto argumentais nesutinka. Paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje akcentavo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia AB Swedbank teisėtus interesus ir teises į skolos išieškojimą, tuo tarpu apeliantas nepagrindė savo pozicijos.

Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nebuvo ir nėra būtinybės panaikinti nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, be to egzistuoja reali grėsmė apelianto turtui, nes jis gali būti parduotas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pareikštą ieškinį bei atskirąjį skundą, konstatuoja, kad tuo atveju jei apelianto turtas būtų parduotas nepagrįstai, ar būtų išieškota per didelė suma, AB Swedbank neabejotinai išsigalėtų apeliantui atlyginti jo patirtus nuostolius, todėl nėra būtinybės vykdymo veiksmų sustabdymui. Be to atkreptinas dėmesys, kad apeliantas įsiskolinimo buvimo AB Swedbank neginčija ir kelia abejones tik dėl jo dydžio (tikslumo).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.