Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. K. skunde (b. l. 1–2, 25) teismo prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)16-NT-4364-20053 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal 2016 m. lapkričio 23 d. pateiktą prašymą.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas. Skunde nurodė, kad, suderinęs su kaimynais, sutiko leisti įrengti savo privačiame žemės sklype giluminį artezinį vandens gręžinį ir 2012 m. pasirašė servituto nustatymo sutartį. Kadangi jo regėjimas yra prastas, tuo pasinaudojo kaimynai, neperskaitę teksto davė sutartį pasirašyti. Paaiškėjo, kad pareiškėjas neturi jokių teisių į gręžinį. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, siekdamas panaikinti servituto nustatymo sutartį ir atgauti gręžinio dokumentus.

Pareiškėjas nurodė, kad jo pajamas sudaro senatvės pensija – 219 Eur. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra sodo namelis. Nesutiko su Tarnybos vertinimu, kad pareiškėjo turtas sprendimo priėmimo metu sudaro 175 500 Eur. Akcentavo, kad tai yra tik jo gyvenamoji vieta, jokių kitų pajamų neturi. Pabrėžė, kad dėl progresuojančios ligos negali dirbti, todėl neturi lėšų kreiptis į advokatą teisinės pagalbos.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad neturi galimybių kreiptis į privatų advokatą. Atsakovė netinkamai įvertino jo turtinę padėtį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–33).

Tarnyba atsiliepime nurodė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal atsakovei suteiktą kompetenciją. Nurodė, kad nekilnojamojo turto vertę nustatė pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę, kuris sudaro 175 500 Eur. Kadangi pareiškėjo turto vertė viršijo pirmąjį ir antrąjį turto lygius, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl sveikatos būklės ir vienintelio gyvenamojo būsto nesudaro pagrindo pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjas nepriskiriamas asmenų, nurodytų Įstatymo 12 straipsnyje, grupei.

Tarnyba teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovo atstovams nedalyvaujant (b. l. 92). Tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atsakovės atstovams nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui V. K. atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Tarnyba 2016 m. lapkričio 22 d. gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl kreipimosi į teismą civilinėje byloje dėl Pirkimo-pardavimo ir servituto nustatymo sutarties panaikinimo (b. l. 34–38). Prie prašymo pridėjo paso kopiją (b. l. 39), Pirkimo-pardavimo ir servituto nustatymo sutarties kopiją (b. l. 40–44), užpildė Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kurioje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. gaunama senatvės pensija 2 628 Eur ir nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (b. l. 45–47).

Tarnyba Sprendime, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) Įstatymo 2 straipsnio 1, 3 dalimis, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2, 4, 5, 7 ir 8 dalimis, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 12–13). Sprendimas grindžiamas ta aplinkybe, kad pareiškėjo turimo turto vertė, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo savo turtu priežastis (jeigu tokios yra), viršija I ir II turto lygius.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Tarnybai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (toliau – Nutarimas). Vadovaujantis Nutarimo 1.1 punktu, pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3,75 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; 1.2 antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 15 MMA, pridedant po 5,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio.

Pareiškėjo prašymo pateikimo metu (2016 m. lapkričio 23 d.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo buvo patvirtina 380 eurų dydžio MMA.

Kadangi V. K. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą 2016 m. lapkričio 23 d., tai Tarnyba, vadovaudamasi Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių 3 punktu, nustatančiu, kad metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti ataskaitinis laikotarpis yra 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį pateikiamas prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai vertino laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjo gautas pajamas ir turimą turtą. Pareiškėjas užpildytoje metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodė, kad jo pajamos už ataskaitinį laikotarpį yra 2 628 Eur. Tarnyba, vertindama V. K. pajamų lygius, nustatė, kad pareiškėjo gautos pajamos, neviršija pirmojo pajamų lygio (10 x 380=3 800 Eur).

Tarnyba vertino ir pareiškėjo Deklaracijoje deklaruotą turtą – gyvenamąjį namą. Deklaracijoje jo turto vertė nenurodyta. Tarnyba nekilnojamojo turto vertę nustatė pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę. Atsakovė pagal Įstatymo 18 straipsnio 14 dalį, turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Tarnybą, remdamasi valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 49–51), nustatė, kad pareiškėjo nekilnojamąjį turtą sudaro 175 500 Eur (pastato vertė yra 151 000 Eur, o žemės sklypo – 24 500 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, nustačius, kad pareiškėjas neturi išlaikytinių, pareiškėjo nurodyto turto vertė viršijo pirmąjį turto lygį, t. y 68 670,00 Eur (595 (asmens deklaruotos gyvenamosios vietos vidutinė nekilnojamojo tipo turto rinkos vertė) x 60 (kv. m) =35700, 6 (arai) x 60 (kv. m)=29400, 102 (Valstybės remiamos pajamos) x 20=2040, 102x15=1530), viršijo antrąjį turto lygį, t. y. 103 500,00 (68670,00 x 1,5). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų oficialius valstybės įmonės Registrų centro duomenis apie turimo turto vertę.

Teismo vertinimu, Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjo turtinę padėtį (gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą) iš nustatė, kad pareiškėjo turimo turto vertė viršijo pirmąjį ir antrąjį turto lygius. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pažymėtina, kad atsakovė vadovaudamasi Įstatymu vertina pareiškėjo turtinį lygį. Atsakovė savo nuožiūra negali pareiškėjo turtinės padėties pripažinti suteikiančia Įstatyme įtvirtintą galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama pagalba advokatui gauti. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Valstybė apsisprendžia, kokios turtinės padėties asmenis gali paremti, t. y. padengti bylinėjimosi išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jo turtą sudaro gyvenamasis namas, kuriame jis ir gyvena, o daugiau jokio turto neturi. Pažymėtina, kad Įstatyme nėra nustatytų išimčių dėl turto, kuris yra vienintelis ir jame asmuo gyvena. Tokios aplinkybės nesuteikia galimybės pareiškėjo turtinę padėtį vertinti kitaip. Šiuo atveju esminė aplinkybė – turimas turtas ir jo vertė ir ar šis turtas neviršija Nutarime patvirtintų I ir II turto lygių.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl prastos sveikatos būklės neturi galimybės dirbti ir kreiptis į privatų advokatą dėl teisinių paslaugų suteikimo. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę (b. l. 3, 4–5, 6, 7). Pareiškėjas, pildydamas prašymą (b. l. 34–38), nenurodė tokių ligų ir nepateikė duomenų, kuriuos įvertinusi, Tarnyba pagal Įstatymo 12 straipsnį būtų galėjusi pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgdama į jo turimą turtą ir pajamas. Teismas irgi nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovė būtų įpareigota pagal Įstatymo 12 straipsnį, nevertinant pareiškėjo turto ir pajamų lygio, suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Darytina išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kategorijos. Konstatuotina, kad atsakovė tinkamai įvertino pareiškėjo turtinę padėtį ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktais, neperžengiant Tarnybai priskirtos kompetencijos ribų, tinkamai įvertinus pareiškėjo su prašymu pateiktus duomenis. Netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę Įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į savivaldybės administraciją (Konstitucijos pr. 3, Vilnius 240 kab.) dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo (Įstatymo 8, 11 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.