Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Laurai Morkūnei, Majai Valentinai Tursienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei D. M. dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

19. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė D. M. yra nepilnamečio vaiko L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko tėvas V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovės šeimai nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ir nuo 2024 m. liepos 9 d. iki dabar yra taikomas atvejo vadybos procesas, skiriamos socialinės paslaugos. Nepilnametei L. G. buvo nustatyta laikinoji globa laikotarpiais nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d., nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. balandžio 25 d., ir nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. vasario 7 d. ir nuo 2025 m. birželio 9 d. iki dabar. SPIS duomenimis, laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. D. M. šeimoje fiksuoti 7 nepilnametės L. G. teisių pažeidimai (galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai).

20. 2025 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8474-1104/2025 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką L. G. iš jos įstatyminio atstovo – motinos. 2025 m. birželio 10 d. Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkiu reg. Nr. 6-105 nepilnametei L. G. buvo nustatyta laikinoji globa L. R. gyvenamojoje vietoje.

22. Ukmergės globos centro atvejo vadybos plane nurodyta, kad laikinoji vaiko globėja L. R. posėdžio metu paaiškino, kad motina vėl pradėjo vartoti alkoholį, socialinė darbuotoja skambino jai ir papasakojo, ką rado motinos namuose. Pasak L. R., motina vartoti pradėjo, kai jie išvyko ? Turkiją atostogauti, galimai motina pajuto laisvę ir atsipalaidavo. Teigė, kad motina ji nebepasitiki. Motina ne kartą sakė, kad jai bet kada gali būti „atkrytis“. Motina labai panikavo, kai buvo pasiūlytas ilgalaikis gydymas. L. R. nurodė, kad naktį iš spalio 25 į spalio 26 d. apie 2.30 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad motina išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iš buto išvaryti du vyrai, o butas užrakintas, o raktai palikti pas kaimynę. Susisiekus su motina ji paprašė atvežti telefoną, rūbų. L. G. buvo labai išsigandusi kai pamatė motiną.

23. Globos koordinatorė teigė, kad per spalio mėnesį nebuvo nei vieno D. M. gyvo kontakto su vaiku, išskyrus 1 skambutį ar žinutę. Koordinatorė nurodė, kad kalbėjo su L. R., kuri išsakė nuogąstavimą, kad jeigu L. G. svečiuotųsi pas motiną, ji gali jai neužtikrinti saugios aplinkos, ir tai laikinai globėjai kelią nerimą. Koordinatorė mano, kad svečiavimosi pas motiną reikėtų atsisakyti tam, kad būtų užtikrinta saugi vaiko aplinka. Atvejo vadybininkė teigė, kad D. M. nesutiko su pasiūlymu pasinaudoti ilgalaikiu alkoholizmo gydymu ir reabilitacija. D. M. pasirinktas problemos sprendimas - trumpalaikė psichiatrinė-psichologinė pagalba yra neveiksminga ir jai nepadeda. Nepilnametis vaikas ne pirmą kartą paimamas iš šeimos ir tai labai kenkia vaiko emocinei-psichologinei būsenai, dėl to L. G. jaučiasi nesaugi, nežino ko tikėtis.

24. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2026 m. vasario 23 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2025 m. gruodžio 1 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad D. M. gydėsi (duomenys neskelbtini). Lankosi pas psichiatrą ir psichologą dėl priklausomybės ligos valdymo, skirti vaistai dėl potraukio alkoholiu malšinimo ir dėl įtampos mažinimo, vaistus atsakovė vartoja. Baigė Minesotos programą, lanko anoniminių alkoholikų „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus, kurie vyksta tris kartus per savaitę. D. M. medicinos dokumentų išrašai patvirtina apie priklausomybės gydymui taikomą medikamentinį gydymą.

25. Trečiasis asmuo L. R. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė D. M. su dukra L. labai bendrauja, jų santykiai yra šilti, pagal poreikį prisideda prie išlaikymo. D. stengiasi kovoti su alkoholio problema. D. deda dideles pastangas, tai gali būti kažkoks progresas, tačiau negali garantuoti dėl D..

26. Liudytoja L. G. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. liepos 4 d. dirba su D. M. šeima, buvo pradėtas atvejo vadybos procesas. Iki šiol yra taikomas atvejo vadybos procesas. D. M. 2024 m. liepos 4 d. atėjo jau su „atkryčiu“ ir nuo 2024 m. liepos 4 d. yra įvykę dar du „atkryčiai“, kurie buvo užfiksuoti Vaiko teisių apsaugos specialistų. Paskutinis „atkrytis“ buvo įvykęs 2025 m. spalio mėn. Visus „atkryčius“ D. gydosi ligoninėje, tačiau išėjus iš ligoninės ir pasveikus D. būna darbšti, pareiginga, galima jai pavydėti kiek jėgų ji įdeda, kad pakeistų situaciją. Blaivybės laikotarpiu D. su specialistais bendradarbiauja, atsižvelgia į rekomendacijas, tačiau kai įvyksta „atkrytis“ ji tampa nepasiekiama. D. vartoja jai paskirtus vaistus, lankosi pas psichiatrą ir psichologą, lanko anoniminių alkoholikų klubą, o jeigu nepavyksta nuvažiuoti, tuomet jungiasi nuotoliniu būdu. Ilgalaikį gydymo procesą turi paskirti psichiatras, tačiau paskutinio apsilankymo metu, D. prašė psichiatro stacionaraus gydymo, tačiau psichiatras nepaskyrė. Šios dienos situacijoje, D. daro labai daug, tačiau, kai įvyksta „atkrytis“ situacija būna nekontroliuojama. Liudytojos parodymai patvirtina, kad atsakovė su specialistais bendrauja ir bendradarbiauja.

27. Atsakovė D. M. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jai yra taikomas medikamentinis gydymas, ji lankosi pas psichologą ir psichiatrą, lanko AA klubą tris kartus savaitėje, yra išklausiusi Minesotos programą, dirba, išlaiko dukrą, stengiasi keisti gyvenimo būdą, tačiau įvykstant „atkryčiui“ tenka gydytis ligoninėje. Atsakovė akcentavo, kad ji negali pradėti ilgalaikio gydymo, kadangi ji turi įsipareigojimus bankui, būsto komunaliniams mokesčiams, todėl negali metus laiko nedirbti, nes susidarys skolos.

28. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, kurios atveju nustatyta ilgą laiką besitęsusi alkoholio vartojimo problema, dėjo ir deda pastangas jai spręsti. Be to, byloje dalyvavę asmenys patvirtino, kad tarp atsakovės ir nepilnamečio vaiko yra glaudus tarpusavio ryšys, motina deda pastangas tiek finansiškai, tiek emociškai rūpindamasi dukra. Svarbu ir tai, jog nuo 2025 m. spalio mėn. nėra fiksuota alkoholio vartojimo ar vaikų nepriežiūros atvejų.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

30. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

31. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

32. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

33. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais yra vienas esminių teisės į šeimos gyvenimą elementų (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2019 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Z. M. prieš Rusiją, peticijos Nr. 58724/14, 98 punktas). Šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, 72 punktas). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir motina (tėvas) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

34. EŽTT praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y.I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (angl. exceptional circumstances) ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (ten pat, 82 punktas).

35. Paprastai vaiko interesus atitinka vaiko ryšių su biologine šeima palaikymas, išskyrus atvejus, kai paaiškėja, kad šeima yra ypač netinkama ir ryšių palaikymas gali pakenkti vaiko sveikatai ir raidai (žr. pvz.: 2017 m. kovo 14 d. sprendimo byloje K. B. ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 36216/13, par. 143); tokių ryšių nutraukimas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų, ir tokių priemonių taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (žr. pvz.: 2004 m. vasario 26 d. sprendimo byloje Görgülü prieš Vokietiją, peticijos Nr. 74969/01, pat. 48).

36. Analizuojamu atveju esminė priežastis, dėl kurios atsakovė ne visada įgyvendina savo valdžią nepilnametei dukrai ir ne visada ja pasirūpindavo – atsakovės priklausomybė nuo alkoholio. Byloje nėra ginčo, kad dėl šios priežasties (vaiko motinai buvus neblaivia) L. G. laikinoji globa buvo nustatyta 5 kartus. D. M. pripažįsta turinti problemų dėl alkoholio vartojimo ir deda pastangas gydytis (vartoja medikamentus, lankosi pas specialistus, yra baigusi Minesotos programą), rūpinasi dukra, palaiko su ja glaudžius emocinius ryšius, pagal poreikį teikia išlaikymą, domisi vaiko gyvenimu ir dalyvauja jo auklėjime. Liudytoja L. G. patvirtino, kad nevartodama alkoholio atsakovė yra pareiginga, motyvuota ir atsakinga. Tretysis asmuo L. R. taip pat patvirtino, kad atsakovė dukra rūpinasi ir vykdo motinos pareigas. Vien tik faktas, kad asmuo turi priklausomybės problemą ar patiria „atkryčius“, savaime nesudaro pagrindo riboti tėvų valdžią, jei nėra nustatyta, kad dėl to vaikas patiria realią žalą ar kyla tiesioginė grėsmė jo saugumui. Byloje nepateikta duomenų, kad vaikas būtų paliktas be priežiūros, patyręs smurtą ar kitokį esminį teisių pažeidimą.

37. Svarbu ir tai, jog tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė, taikoma tik tada, kai švelnesnės priemonės yra nepakankamos. Šiuo atveju atsakovė bendradarbiauja su specialistais, pripažįsta problemą ir imasi realių veiksmų jai spręsti. Ieškovės argumentas, kad situacija pasikeistų tik pradėjus ilgalaikį gydymą, savaime neįrodo, kad šiuo metu egzistuoja tokia grėsmė, kuri pateisintų tėvų valdžios ribojimą. Be to, atsakovės atsisakymas vykti į ilgalaikį gydymą motyvuotas objektyviomis aplinkybėmis – finansiniais įsipareigojimais, pareiga išlaikyti kitą nepilnametį vaiką, siekiu užtikrinti stabilias gyvenimo sąlygas. Tai rodo atsakomybės, o ne abejingumo vaiko interesams požymius.

38. Papildomai pažymėtina, kad sprendimas dėl stacionarinio (ilgalaikio) gydymo taikymo nėra paliekamas vien paciento valiai, bet priklauso nuo medicininių indikacijų ir gydytojo specialisto vertinimo. Atsakovė kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl galimybės taikyti stacionarinį gydymą (trumpalaikį), tačiau specialistas, įvertinęs jos sveikatos būklę, nenustatė medicininių indikacijų hospitalizacijai ir paskyrė ambulatorinį medikamentinį gydymą. Taigi objektyvus medicininis vertinimas patvirtina, kad šiuo metu nėra tokio sunkumo priklausomybės ar psichikos būklės sutrikimo, kuris reikalautų ilgalaikio gydymo įstaigoje. Gydymo apimtį ir formą nustato gydytojas, vadovaudamasis profesine kompetencija ir medicinos mokslo principais. Asmuo negali savavališkai pasirinkti stacionarinio gydymo, jei tam nėra medicininio pagrindo, o gydymo įstaiga neturi teisinio pagrindo hospitalizuoti paciento nesant nustatytų indikacijų. Be to, priverstinis hospitalizavimas galimas tik įstatyme numatytais išimtiniais atvejais, kai asmuo kelia realų pavojų sau ar kitiems, ir tik laikantis griežtos procedūros. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsakovės nepasirinkimas ilgalaikio stacionarinio gydymo negali būti vertinamas kaip jos pareigų nevykdymas ar vengimas gydytis, kadangi ji kreipėsi į specialistą ir išreiškė valią gydytis, specialistui nenustačius hospitalizacijos poreikio, jai paskirtas ambulatorinis gydymas ir ji laikosi gydytojo paskirto gydymo plano. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė objektyviai neturi galimybės inicijuoti ilgalaikio gydymo vien savo nuožiūra, todėl ieškovės argumentas, kad tik pradėjus ilgalaikį gydymą būtų užtikrinti vaiko interesai, yra nepagrįstas ir nesuderinamas su galiojančiu teisiniu bei medicininiu reglamentavimu.

39. Vertinant vaiko interesų prioritetą, būtina atsižvelgti ne tik į materialines ar buities sąlygas, bet ir į vaiko emocinius poreikius, prisirišimą bei teisę augti biologinėje šeimoje, jei tam nėra objektyvių kliūčių. Nors byloje nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui globėjos namuose yra saugu ir sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vien šios aplinkybės savaime nepaneigia vaiko teisės palaikyti ir plėtoti artimą ryšį su motina bei augti kartu su broliu. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad motinos ir dukros tarpusavio ryšys yra stiprus, grindžiamas emociniu prisirišimu, tarpusavio pasitikėjimu ir nuolatiniu bendravimu. Dukra išreiškė aiškų norą gyventi su motina ir broliu vienuose namuose, o toks jos pageidavimas atitinka natūralų vaiko poreikį augti biologinėje šeimoje bei išlaikyti šeimos vientisumą. Tėvų valdžios apribojimas neišvengiamai reikštų šio ryšio ribojimą ir galėtų turėti neigiamų pasekmių vaiko emocinei būklei, ypač nesant pakankamo pagrindo konstatuoti realų pavojų.

40. Pažymėtina ir tai, kad brolių bei seserų tarpusavio ryšio išsaugojimas taip pat laikytinas reikšmingu vaiko interesų elementu, nes augimas kartu stiprina emocinį saugumą, socialinius įgūdžius bei tapatumo formavimąsi. Dukros noras gyventi kartu su motina ir broliu rodo jos emocinį prisirišimą prie šeimos ir siekį išlaikyti šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta reali ir tiesioginė grėsmė vaiko saugumui, o motina palaiko glaudų ryšį su dukra ir deda pastangas tinkamai vykdyti savo pareigas, vien aplinkybė, jog globėjos namuose vaikui yra saugu ir komfortiška, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas riboti motinos valdžią ar paneigti galimybę vaikui augti biologinėje šeimoje. Vaiko interesų visuma šiuo atveju apima ne tik fizinį saugumą, bet ir teisę į šeimos ryšių išsaugojimą bei emocinę gerovę.

41. Įvertinus nurodytą, D. M. pažangą, negalima teigti, kad šiuo metu egzistuoja CK 3.180 straipsnyje numatytos motinos valdžios ribojimo sąlygos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl laikinos motinos valdžios ribojimo netenkinamas, teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo.

42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimas nereiškia, kad atsakovės šeimos situacija nebus stebima ir nebebus atsakovei teikiama pagalba – situacijai pablogėjus, ieškovė turi teisę pakartotinai inicijuoti teismo procesą dėl tėvų valdžios laikino ar neterminuoto apribojimo.

43. Šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl pašto išlaidos, žyminis mokestis valstybei iš atsakovės už reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, nepriteisiamas, taip pat nepriteisiamos ir atsakovės atstovavimo išlaidos, patirtos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirto advokato dalyvavimo byloje (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

44. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 19,95 Eur, todėl šios išlaidos neatlyginamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.