Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 21 d., apie 1.31 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,83 prom.), kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje.

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė A. Š. pripažinti kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams su transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad A. Š. kaltę įrodo jo prisipažinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmens blaivumo testas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo.

Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie turėjo paaiškinti, kad apeliantas prašė jų jį nuvežti į medicinos įstaigą, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra, tačiau pareigūnai to daryti nesutiko. Teigia, kad nebuvo išnagrinėta aplinkybė, jog policijos pareigūnai tikrino ir kartu su juo važiavusio M. J. neblaivumą ir nustatė, kad jis yra blaivus, tačiau šios aplinkybės į administracinio teisės pažeidimo protokolą neįrašė, todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas neteisingai, todėl yra neteisėtas. Paaiškina, kad jis suklaidino M. J. nurodęs, kad nėra išgėręs, nors prieš 1,5–2 valandas buvo išgėręs dvi alaus skardines. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio savininkė D. B. nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalį.

Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad policijos pareigūnai neturėjo pareigos apelianto vežti į medicinos įstaigą, nes jo neblaivumą nustatė alkotesteriu. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantas pats būtų kreipęsis į medicinos įstaigą, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti. Teigia, kad kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra susiję su apeliantui inkriminuojamu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. Š. yra kaltinamas tuo, kad pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. padarė ATPK 130² straipsnyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Š. padarė ATPK 130² straipsnyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. Š. kaltu pagal ATPK 130² straipsnį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija automobilį vairavęs neblaivus, t. y. jis neginčija policijos pareigūnų panaudotu alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“ užfiksuoto jo neblaivumo laipsnio (0,83 prom.). Taip pat paaiškina, kad 1,5–2 val. iki vairavimo jis išgėrė dvi skardines alaus (b. l. 32–33). Tokiu būdu byloje nėra ginčo dėl to, kad A. Š. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą – automobilį vairavo būdamas neblaivus, o kadangi jam ankščiau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą ir paskirta nuobauda (bauda) dar nėra įvykdyta (b. l. 18), jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia procedūriniais pažeidimais – administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad buvo tikrintas ir automobilio keleivio M. J. neblaivumas, kad nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie turėtų paliudyti, kad atsisakė apeliantą pristatyti į medicinos įstaigą ir kad pirmosios instancijos teismas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė automobilio savininkės D. B..

Vertindama pirmąjį apelianto nurodytą teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 260 straipsnyje yra nustatyta, kas turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Šiuo atveju, apelianto nurodytos aplinkybės – kad buvo tikrintas keleivio M. J. blaivumas, nėra susijusios su reiškiamu kaltinimu apeliantui, todėl ši aplinkybė neturėjo būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. O aplinkybė, kad apeliantas suklaidino M. J. dėl savo neblaivumo, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip neįtakoja nutarimo, kuriuo A. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisėtumo.

Dėl antrojo apelianto nurodyto galimo pažeidimo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452), pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti policijos pareigūnai privalo šiais atvejais: 1) kai objektyviai negali atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kaip jau buvo nurodyta, apelianto neblaivumas buvo nustatytas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“, todėl policijos pareigūnai neturėjo pareigos apelianto vežti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti. Todėl policijos pareigūnų apklausa, siekiant patvirtinti aplinkybę, jog jie atsisakė vežti A. Š. į sveikatos priežiūros įstaigą, neturi įtakos apelianto kaltės klausimui.

Dėl trečiojo apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, nes į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė automobilio savininkės D. B., teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, ATPK dvidešimtame skirsnyje yra nustatyti asmenys, dalyvaujantys administracinio teisės pažeidimo bylų procese (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, įstatyminiai atstovai, įgaliotas atstovas, liudytojas, ekspertas, vertėjas). Tai yra baigtinis asmenų sąrašas ir trečiojo suinteresuoto asmens institutas nėra numatytas. Antra, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 249 str.). Administracinių teisės pažeidimų byloms nagrinėti ABTĮ yra skirtas aštuonioliktas skirsnis, todėl kitos šio įstatymo nuostatos nėra taikomos. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pažeisti ATPK 48 straipsnio nuostatų, nes šis straipsnis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas nėra taikomas. Be to, iš byloje esančio D. B. prašymo matyti, kad ji apie vykstantį teismo procesą žinojo ir turėjo galimybę dalyvauti teismo procese. Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas nėra įgaliotas ginti D. B. interesus, o byloje nėra duomenų, kad ji pati būtų kreipusis dėl apelianto skundžiamu nutarimu galimai pažeistų jos teisių ar teisėtų interesų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek A. Š. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti A. Š. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius