- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 1-74-200/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00449-10-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kaltinamasis
- T. N., T. K.
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjams advokatams N. R., V. M.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, Vilniaus statybininkų rengimo centro moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-06-29 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.2d., 22str.1d.178str.2d. 60 parų arešto, šiuo metu atlieka paskirtą bausmę,
T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos raj., LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. N. ir T. K., veikdami bendrininkų grupėje padarė viešosios tvarkos pažeidimą:
2010 m. lapkričio 15 d. tarp 20-21 val., viešoje vietoje Vilniaus gatvėje Valkininkuose, Varėnos rajone prie A. L. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, T. K. pagrasinus A. L. daiktu, panašiu į pistoletą, T. N. pargriovus A. L. ant žemės, T. N. ir T. K. tyčia kumščiais ir kojomis smūgiavo A. L. į galvą, ištempė jį į gatvę, kur kumščiais ir kojomis smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, tuo padarydami A. L. muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, ko pasėkoje nežymiai sutrikdė A. L. sveikatą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais veiksmais T. N. ir T. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamieji savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo sutikę A. L.. Jie sėdėję Valkininkuose autobusų stotelėje, pro šalį ėjęs girtas A. L. prašė cigarečių, jie neturėję, A. L. juos koliojęs, įžeidinėjęs, jie nekonfliktavo, ėjo link degalinės. Būdamas prie savo namų A. L. vėl juos koliojo, todėl atėję prie jo. Priėjus prie A. L. jis dėl girtumo griuvinėjo, daužėsi galva į asfaltą. Kaip nurodo T. N., jie pora kartų pakėlė A. L. nuo žemės, A. L. bandęs jiems kirsti, pataikęs T. K. į nosį, tuomet atėję kaimynai sulaikė T. K.. Pastarasis nurodė, kad jie nekėlę A. L. nuo žemės jis pats pasikėlęs. Tvirtina fizinio kontakto su nukentėjusiuoju neturėjęs, buvęs nuo jo per ištiestos rankos atstumą. Atėjęs kaimynas G. J. užlaužė jam ranką, jis nukritęs.
Ikiteisminio tyrimo metu T. N. savo atvirame prisipažinime nurodęs, kad jo draugas T. K. mušėsi su A. L. (b.l. 60), teisme šio fakto T. N. nepripažino, nurodęs, kad prisipažinimą rašęs diktuojant policijos pareigūnams, pažadėjusiems, kad po to bus paleistas iš policijos.
T. K. ikiteisminio tyrimo metu parašęs atvirą prisipažinimą, kad sudavęs smūgius A. L. rankom ir kojom dėl to, kad šis primušęs jį, išmušęs dantį, teisme šio fakto nepripažino, taip pat nurodęs prisipažinimą rašęs diktuojant policijos pareigūnams, pažadėjusiems, kad po to bus paleistas iš policijos.
Abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė.
Nukentėjusysis A. L. nurodė, kad 2010-11-15 apie 20 val. neblaivus eidamas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), netoli namų, stotelėje ant suoliuko pamatė sėdinčius du jaunuolius. Jam praėjus, jie kažką pasakė ir ėmė vytis. Pasivijo jį kieme, prie namų durų, tada pamatė, kad tai - T. K. ir T. N.. Jokių konfliktų su jais neturėjo. T. K. ir T. N. buvo girti, paklausė: „kur buvai, pas ką tu dirbi“. Atsakė, kad pas R. R.. T. K. pagrąsino, kad nušaus, pridėjo daiktą, panašų į pistoletą jam prie kaklo. Išsigando, nors ir suprato, kad pistoletas gali būti dujinis ar šratinis. T. K. nešovė, tačiau abu griebė rankomis jam už pečių, pargriovė ant žemės. Jis suprato, kad gerai nesibaigs, užsidengė rankomis veidą. Pargriovę jį ant žemės abu mušė rankomis ir spardė kojomis. Nematė, ar T. K. smūgius jam sudavė pistoletu. Abu išsitempė jį į gatvę prie autobusų stotelės, esančios netoli jo namų, ten vėl abu mušė. Daužė jo galvą į asfaltą. Nuo suduotų smūgių į galvą jis prarado sąmonę, atsigavo, kai jau buvo atvykusi greitoji med. pagalba.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L., gim. 1972 m., muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek spardant kojomis, tiek ir kitais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius pistoletu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 24-26). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad daugiau tikimybės, kad sužalojimai A. L. galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu, o ne krentant ant kietos žemės dangos.
Liudytoja E. J., gyvenanti kaimynystėje su A. L., paaiškino, kad 2010-11-15 vakare būdama kieme, pamatė netoli autobusų stotelės lakstančius jaunuolius. Į kiemą išėjus jos vyrui G. J. ir V. R., prie Vilniaus gatvėje esančio 35 namo (už dviejų namų nuo jos) išgirdo jaunuolių balsus, kurie reikalavo atidaryti duris. Vienas iš jų šaukė: „šausiu“. Išgirdo, kaip jie šaukė: „tempiam į gatvę“. Išgirdo muštynių garsus, pamatė, kad du vietiniai jaunuoliai - kaltinamieji- T. K. ir T. N. gatvėje muša gulintį ant žemės A. L.. Jie spardė jo galvą, mušė jį rankomis. Tai pamačiusi ji telefonu iškvietė policiją, o G. J. ir V. R. nuėjo gelbėti A. L.. T. K. G. J. ir V. R. sulaikė, kitas jaunuolis pasišalino, vėliau ir jis buvo įvykio vietoje.
Liudytojas G. J., apgynęs A. L., patvirtino, kad 2010-11-15 vakare A. L., gulintį ant žemės, spardė T. K. ir T. N.. Atbėgęs prie jų, T. K. nustūmė, užlaužė jam ranką ir laikė, T. N. pabėgo į šalį, bet vėliau grįžo. Į įvykio vietą atvyko policija ir medikai, A. L. buvo sužalotas, jam kraujavo iš galvos.
Liudytojas V. R. patvirtino, kad 2010-11-15 vakare būdamas su J. jų sodybos kieme, išgirdo muštynių garsus prie L. namų. Išgirdęs sakant „tempiam į gatvę“. Pamatę, kad gatvėje dviese spardo ant žemės gulintį žmogų, su G. J. nuskubėjo ginti. Vienas jaunuolis, pamatęs juos atsitraukė ir pabėgo, kitą, tai - T. K., G. J. priėjęs pirmas nutraukė nuo gulinčio A. L. ir užlaužęs rankas, sulaikė. Padėjo G. J. sulaikyti T. K.. Vėliau grįžo ir kitas A. L. mušęs jaunuolis – T. N..
Liudytojas A. L., nukentėjusiojo tėvas, atėjęs į įvykio vietą, po to, kai sūnus buvo apgintas, ant kelio matė gulintį pistoletą. Kadangi nenorėjo rankomis imti pistoleto, todėl nuėjo į namus atsinešti skuduro, sugrįžęs pistoleto nerado. Susirinkę tuo metu gatvėje vyrai kalbėjo, kad pistoletas buvo dujinis.
Liudytoja D. M., nukentėjusiojo kaimynė, paaiškino, kad 2010-11-15 apie 20-21 val. būdama namuose išgirdo kaimyną A. L. šaukiant tėvą. Per langą pamatė, kad gatvėje gulintį ant žemės A. L. muša du vyrai, spardydami. Nubėgusi pas A. L., pasakė, kad gatvėje mušamas jo sūnus. Sugrįžus į muštynių vietą, čia jau buvo kaimynas G. J., jo žmona E. J. ir dar vienas vyriškis, kurie buvo sulaikę vieną iš asmenų, mušusių A. L.. E. J. pasakė, kad sulaikytas asmuo yra T. K., o kitas pabėgo. E. J. minėjo ir jo pavardę. Netrukus prie jų atėjo jaunuolis. Ji suprato, kad tai - pabėgęs iš įvykio vietos asmuo. Jis pats visiems prisipažino mušęs A. L.. E. J. patvirtino, kad tai A. L. mušęs vyras. Į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba ir policija. Netoli, kur buvo mušamas A. L., ant kelio ji mačiusi pistoletą.
Nepilnametė liudytoja nukentėjusiojo dukra R. L., patvirtino mačiusi per langą, kaip jos tėvą A. L. mušė du vyrai, spardė ir šokinėjo ant jo. Ji telefonu pranešė apie tai dėdei A. P.. Į kiemą išėjusi su kaimyne D. M., kai tėvas jau buvo apgintas kaimynų, ant kelio ji pamačiusi pistoletą, parodžiusi jį kaimynei.
Apklaustas liudytoju įvykį tyręs policijos pareigūnas D. S. patvirtino, kad atvirus prisipažinimus kaltinamieji rašę savo iniciatyva.
2010-11-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Varėnos raj. Ant šaligatvio ir prie šaligatvio bortelio užfiksuotos dėmės panašios į kraujo. Ant šaligatvio 3 metrų spinduliu pastebėti kraujuoti pėdsakai ir kraujo lašai. Dėmės, esančios prie šaligatvio bortelio, dydis - 50x31 cm. Įvykio vietoje rastas mobiliojo ryšio telefonas Nokia, telefonas atiduotas A. L. (b.l. 9-15, 19).
A. L. 2010-11-15 23.50 val. buvo nustatytas 3,201 promil. girtumas (b.l. 16).
T. N. 2010-11-15 21.46 val. buvo nustatytas 1,827 promil. girtumas (b.l. 57).
T. K. 2010-11-15 22.35 val. buvo nustatytas 2,212 promil. girtumas (b.l. 84).
Nurodytų įrodymų visuma patvirtinta kaltinamųjų kaltė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų nustatyti veiksmai yra tyčiniai ir įžūlūs, nes jie naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, pažeidė žmonių rimtį, negerbė jų teisės į saugumą.
Kaltinamųjų aiškinimas, kad jie nemušę A. L. atmetamas, nes tai paneigta nuosekliais nukentėjusiojo ir nurodytų, betarpiškai mačiusių įvykį liudytojų parodymais, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi BPK 20 str. nuostatomis. Iš kaltinimo pašalinama T. K. inkriminuoti veiksmai, kad smūgius A. L. jis sudavęs ir daiktu, panašiu į pistoletą, nes tokie veiksmai neįrodyti.
Dėl bausmių skyrimo
Kaltinamųjų T. N. ir T. K. padaryta nusikalstama veika įstatymu priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio.
Kaltinamasis T. K. seniūno charakterizuojamas teigiamai, mokosi Varėnos technologijos ir verslo mokykloje, kuri dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Administracine tvarka nebaustas. Duomenų, kad po nusikaltimo iki šiol būtų padaręs teisės pažeidimų nėra. Teisiamas pirmą kartą.
Kaltinamasis T. N. baustas administracine tvarka 2008-04-24, 2008-06-26, 2009-07-13, 2010-01-25, 2011-03-15 pastaroji 5200Lt bauda skirta už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127str.3d., kad neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo automobilį, sukėlė autoįvykį. Šiuo metu atlieka 60 parų arešto bausmę, paskirtą Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu už nusikaltimus, padarytus 2010m. gruodžio 5d. Tai apibūdina kaltinamąjį T. N., kaip asmenį sistemingai pažeidinėjantį teisės normas. Nusikaltimą, už kurį T. N. teisiamas šioje byloje, jis padarė būdamas neteistas, todėl skiriant bausmę, jam galioja įstatymo nuostatos, numatančios bausmės skyrimą pirmą kartą teisiamam asmeniui.
Įstatymas – LR BK 55str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus visas bausmės skyrimą įtakojančias aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamiesiems skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri leis jų atžvilgiu optimaliausiai pasiekti bausmės tikslus. Kaltinamajam T. K., atsižvelgiant į nurodytas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes nustatytina trumpesnė bausmės trukmė, nei T. N., kuriam skiriama bausmė turi būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad nusikaltimo metu neblaivūs buvo ne tik kaltinamieji, bet ir nukentėjusysis, kaltinamųjų jauną amžių, tai, kad nusikaltimo metu ir dabar jie yra moksleiviai, tai, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kad po bausmės atlikimo jie galėtų greičiau pasirinkti darbinę veiklą, kas turėtų įtakos žalos atlyginimui, jiems skirtinas bausmės dydis mažesnis nei bausmės vidurkis.
Dėl civilinių ieškinių
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 55,09 lt civilinį ieškinį dėl A. L. gydymo išlaidų atlyginimo. Kaltinamieji padarę žalą tyčiniais neteisėtais veiksmais privalo atlyginti žalą deliktinės atsakomybės pagrindu CK 6.263 str.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis A. L. pareiškė 20 000,00 litų civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos. Teisme paaiškino, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad patyrė sužalojimus, padaryta žala sveikatai, patyrė nepatogumų, turėjo važinėti dėl nusikaltimo į įvairias įstaigas, jo nepilnametė dukra patyrė stresą.
Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai - muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje, šie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, įvairių nepatogumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tenkindamas nukentėjusiojo ieškinį iš dalies, teismas atsižvelgia į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: kaltinamųjų turtinę padėtį - savarankiškų pajamų abu neturi, moksleiviai, išlaikomi tėvų, kaltės formą – tyčinius veiksmus, veikos pasekmes - nukentėjusysis nepateikęs duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų būtų likusios pasekmės sveikatai ar nusikaltimu sukelta kitokių galimų pasekmių ateityje, turtinės žalos nukentėjusiajam nebuvimą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, įtakojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, nukentėjusiajam priteistina 1000,00Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams. Šią bausmę vadovaujantis BK 63 str. 4, 9d., 65 str. subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę areštą 90 (devyniasdešimt) parų, bausmę paskiriant atlikti areštinėje. Į paskirtos bausmės laiką pilnai įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal ankstesnį 2011-06-29 nuosprendį.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendis įsiteisės.
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams. Bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti T. K. būti namuose ar mokyklos bendrabutyje nuo 23 val. iki 6 val. išskyrus atvejus, susijusius su darbu, mokslu ar gydymusi.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendis įsiteisės.
Priteisti solidariai iš T. N. ir T. K. Valstybinei ligonių kasai 55,09 Lt už A. L. gydymą.
A. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš T. N. ir T. K. 1000,00litų neturtinės žalos atlyginimo A. L..
T. K. į Varėnos rajono apylinkės teismo sąskaitą sumokėtus 500,00 litų panaudoti priteistų sumų išieškojimui, priverstinio išieškojimo atveju.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.