- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- e2YT-7057-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00481-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. T. (duomenys neskelbtini), mirties, jo turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė, sutuoktinė – D. T., o po D. T. (duomenys neskelbtini), mirties, jos turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė dukra – L. B.. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos tėvas P. T., kurio mirties dieną gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po savo mirties pareiškėjos tėvas paliko nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su pareiškėjos motina D. T., todėl po jo mirties liko: ½ dalį žemės sklypo, bendras plotas – 0,8000 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos ir apstatymo daiktus kuriais tėvas naudojo iki mirties. Po P. T. mirties, minėti daiktai atiteko jo sutuoktinei D. T., kaip sutuoktinio turto įstatyminiai įpėdinei. Nuo pat palikėjo mirties dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). pradėjo naudotis visu minėtu turtu ir naudojosi iki mirties, bei rūpinuosi juo pareiškėjos motina D. T.. D. T. turtu naudojosi kaip savo. Ji mokėjo mokesčius už elektros teikimą paslaugų teikėjui, rūpinosi sklypu, šienavo žolę ir pan. Kadangi, D. T., faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, juo naudotis, paliktu turtu naudojosi visa apimtimi ir juo disponavo, prižiūrėjo jį iki savo mirties, laikytina, kad palikimą priėmė pradėjusi faktiškai turtą valdyti. (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos motina D. T.. Po mirties pareiškėjos motina paliko nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, bendras plotas – 0,8000 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos ir apstatymo daiktus, kuriais motina naudojosi iki mirties. Po motinos mirties, minėti daiktai atiteko pareiškėjai, kaip vienintelei motinos turto įstatyminei įpėdinei. Pareiškėja nuo pat motinos mirties, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis visu minėtu turtu ir naudojasi, bei rūpinasi juo iki šiol. Turtu naudojasi kaip savo. Moka mokesčius už elektros teikimą paslaugų teikėjui, rūpinasi sklypu ir namu, šienauja žolę augina daržoves ir pan. Kadangi faktiškai pareiškėja pradėjo paliktą turtą valdyti, juo naudotis, paliktu turtu naudojasi visa apimtimi ir juo disponuoja, prižiūri jį, laikytina, kad palikimą priėmė pradėjusi faktiškai turtą valdyti ir mano, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį - palikimo priėmimo faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog P. T. ir D. T. susituokė (duomenys neskelbtini). P. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, bendras plotas – 0,8000 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos ir apstatymo daiktai. (duomenys neskelbtini) mirė motina D. T.. P. T. ir D. T. yra pareiškėjos tėvai. Kitų įpėdinių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. T. ir D. T. testamentų nebuvo sudarę, dėl jų turto paveldėjimo niekas nėra kreipęsis. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. T. (duomenys neskelbtini) mirties, jo turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė sutuoktinė – D. T., o po D. T. (duomenys neskelbtini) mirties, jos turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė dukra – L. B..
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Nagrinėjamu atveju, po P. T. mirties jo sutuoktinė D. T. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, D. T. rūpinosi po P. T. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus D. T. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. D. T. po vyro mirties ir toliau prižiūrėjo namą, šienavo žemės sklypą, mokėjo mokesčius už elektros energiją, pasiėmė ir naudojo kaip savo vyro asmeninius daiktus ir pan.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog D. T. po sutuoktinio P. T. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Byloje taip pat nustatyta, kad D. T. mirties, jos turtu naudojasi kaip savu jos dukra L. B.. Ji moka mokesčius už elektros teikimą paslaugų teikėjui, rūpinasi sklypu ir namu, šienauja žolę, augina daržoves ir pan. Šiuos veiksmus ji atliko nuo pat motinos mirties, todėl laikytina, kad pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdama valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. T., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, jo turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė sutuoktinė D. T., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) o po D. T., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, jos turtą faktiškai valdyti pradėjo bei palikimą priėmė dukra – L. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.