- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- I2-12607-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09128-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. K. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188846 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu. Pareiškėjas turi glaudžius ryšius su Lietuva, dirba, gyvena, yra (duomenys neskelbtini) narys. Pareiškėjas turi naują darbdavį. Artimiausiu metu susitvarkys su nauju darbu susijusius formalumus. Pareiškėjas nesutinka su atleidimu ir pažeistas teises gins teisme. Prašo tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. vasario 13 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 6 dalis). 2023 m. kovo 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S32996 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje. Pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. kovo 24 d. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas atlyginimas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) (nuo 231 iki 685,95 Eur), už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 367,21 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. balandžio mėn. – 685, 95 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 540 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 460 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 231 Eur. Duomenų, apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn., Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepateikė. Siekiant patikslinti aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sąlygų Bendrovėje, 2023 m. spalio 12 d. per MIGRIS komunikaciją el. paštu Migracijos departamentas kreipėsi į Bendrovę ir pareiškėją, kad jie pateiktų paaiškinimą dėl pareiškėjo darbo. Bendrovė dėl nemokėto darbo užmokesčio pareiškėjui jokio paaiškinimo neatsiuntė. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo išmokėtas darbo užmokestis numatytas pagal darbo sutartį. Už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais užmokesčio negavo, su darbdaviu jam nepavyksta susiekti. Vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza galiojusi nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 9 d., anksčiau ne buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1387 Eur darbo užmokestis, o patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi kaip savo pragyvenimo lėšų šaltinį pareiškėjas nurodė darbo užmokestį. Pažymi, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas dėl pasikeitusių aplinkybių (jam nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis) iki pat Sprendimo priėmimo dienos (2023 m. spalio 20 d.) Migracijos departamento apie tai neinformavo ir nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2023 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimą.
Teigia, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė naują prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, todėl mano, kad ginčas neturi tikslo. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
2023 m. vasario 9 d. pareiškėjo prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, kuriame nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. lapkričio 8 d. Kviečia (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (duomenys neskelbtini).
2023 m. vasario 9 d. Tarpininkavimo raštas darbdaviui ar darbo funkcijai pakeisti, kuriame Bendrovė darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais 1387.
2023 m. spalio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjui už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 367,21 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. balandžio mėn. – 685, 95 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 540 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 460 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 231 Eur.
2023 m. spalio 20 d. pareiškėjo atsakymas Migracijos departamentui, kuriame nurodo, kad už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius atlyginimo negavo, o už ankstesnius mėnesius gavo visą atlyginimą ir kelionpinigius. Nežino, kokius išskaičiavimus Bendrovė padarė, norėjo sužinoti, grįžęs iš komandiruotės Vokietijoje, bet direktorius jį ignoruoja, nesusisiekia su juo.
Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. kovo 1 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 10 d., ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatyme 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas 2022 m. vasario 24 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S4834 išduoti leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. kovo 1 d., asmeniui įteiktas 2022 m. kovo 3 d. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m lapkričio 7 . Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2022 m. spalio 10 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 22S140776 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje Bendrovėje pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2023 m. vasario 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S32996 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje. Pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. kovo 24 d. Siekiant patikslinti aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sąlygų Bendrovėje, 2023 m. spalio 12 d. per MIGRIS komunikaciją el. paštu Migracijos departamentas kreipėsi į Bendrovę ir pareiškėją, kad jie pateiktų paaiškinimą dėl pareiškėjo darbo. Bendrovė dėl nemokėto darbo užmokesčio pareiškėjui paaiškinimo neatsiuntė. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo išmokėtas darbo užmokestis numatytas pagal darbo sutartį. Už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėn. užmokesčio dar negavo, su darbdaviu jam nepavyksta susiekti. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. kovo 24 d. ir nei vieną mėnesį jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas atlyginimas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (2023 m. – 840 Eur) (nuo 231 iki 685,95 Eur), už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 367,21 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. balandžio mėn. – 685, 95 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 540 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 460 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 231 Eur. Bendrovė nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenų apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1387 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1387 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“). Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui yra mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA ir kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza galiojusi nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 9 d., anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominius ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti pagrindai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 puktu, 5 punktu, nes pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad pareiškėjui Bendrovėje už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 367,21 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. balandžio mėn. – 685, 95 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 540 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 460 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 231 Eur. Bendrovė nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenų apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1387 Eur darbo užmokestis, tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas mažesnis nei MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA 2023 m. – 840 Eur) darbo užmokestis.
Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. kovo 1 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog mokamas mažesnis darbo užmokestis nuo pat leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Pažymėtina, kad Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir pateikė naują prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.