- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- 2YT-38546-566/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38546-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- D. T., T. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. T., T. T. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklausantis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iš varžytinių. Tačiau, varžytinių aktas Nr. 140071, kurio pagrindu buvo parduotas nurodytas butas yra negaliojantis dėl LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų vykdymo procese pažeidimo. Pareiškėjai nurodo, jog apie varžytinių pradžią jiems nebuvo pranešta, todėl jie negalėjo pasinaudoti savo teisę pasiūlyti antstoliui savo pirkėjo. Pareiškėjų teigimu, pirmą laišką (patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytinių) el.paštu iš antstolio jie gavo 2017-07-14, antras laiškas el. paštu dėl varžytinių laimėtojo buvo gautas 2017-07-21. Atsižvelgiant į tai, jog minėti dokumentai buvo gauti pavėluotai, pareiškėjai neturėjo galimybės dalyvauti procese ir realizuoti savo procesinių teisių. Be to, pareiškėjai nesutinka su Buto įvertinimo ekspertizes akte nurodyta turto verte, nes ji yra mažesnė už rinkos kainą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai prašo pripažinti varžytinių aktą Nr. 140071, kurio pagrindu buvo parduotas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl pakartotinos turto vertinimo ekspertizės skyrimo (b. l. 5, 6).
Antstolis Arminas Naujokaitis 207-08-16 patvarkyme nurodo, kad antstolis vykdo 2015-04-03 pateiktą Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. MK-1573, išduotą 2015-03-06 dėl 103045,45 Eir skolos, 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų D. T. ir T. T. išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai. Antstolis nurodo, jog raginimai skolininkams įteikti paštu 2015-04-15, 2015-04-27 į antstolio kontorą buvo atvykusi T. T., kuriai asmeniškai buvo įteikti tie patys dokumentai. Po skolininkų inicijuotos civilinės bylos išnagrinėjimo teisme, antstolis 2017-01-27 patvarkymu, kurį įteikė antstolio kontoroje skolininkei pasirašytinai, atnaujino vykdymo veiksmus. Atliekant vykdymo veiksmus, 2017-02-07 antstolio patvarkymu, kuris buvo išsiustas registruotu paštu, buvo paskirta ekspertizė skolininkų turto vertei nustatyti. Gavus vertintojo ekspertizės aktą bei antstoliui priėmus patvarkymą dėl turto įkainojimo, patvarkymai buvo išsiųsti skolininkų nurodytu adresu, bet laiškai atsiimti nebuvo, todėl antstolis išsiuntė korespondenciją pakartotinai neregistruotu paštu. 2017-04-28 antstolio patvarkymas dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo buvo išsiųsti registruotų paštu, skolininkams korespondencijos neatsiėmus, jį pakartotinai išsiųsta neregistruotu paštu Neįvykus pirmoms varžytinėms, antstolio 2017-06-20 patvarkymas dėl antrųjų varžytinių buvo išsiųstas tai pat registruotu paštu. Tačiau, skolininkams neatsiėmus korespondencijos, patvarkymas pakartotinai išsiųstas neregistruotu paštu. Be to, skolininkai buvo nuolat telefonu informuojami apie vykdymo veiksmus bei apie siunčiamas pašto siuntas su dokumentais, tačiau korespondencijos iš pašto neatsiimdavo. Apie vykdomą procesą skolininkai žinojo nuo vykdymo proceso pradžios, tačiau aktyviai nesidomėjo vykdymo eigą, savo pirkėjo antstoliui nesiūlė, dėl per mažos turto kainos į antstolį nesikreipė. Antstolis nurodo, jog ekspertizė buvo paskirta atlikti UAB „Ober haus“ turto vertintojui, kuris įvertino parduodamą butą atsižvelgiant į konkretaus turto savybes. Gi su skundu skolininkai pateikė tos pačios UAB „Ober haus“ vidutines rinkos kainas, kurios neatspindi konkretaus turto charakteristikų, todėl nepaneigia ekspertizės akto. Antstolio manymu, skolininkai vengia bendradarbiavimo su antstoliu bei piktnaudžiauja procesu, tuo tarp antstolis ėmėsi visų priemonių informuoti skolininkus apie vykdymo eigą. Atsižvelgiant į tai, antstolis pareiškėjų skundo netenkino (b.l. 2-4).
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0157/15/714 nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo 2015-04-03 pateiktą Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. MK-1573, išduotą 2015-03-06 dėl 103045,45 Eur skolos, 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų D. T. ir T. T. išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai (vykd. b. l. 119, 120). Vykdymo metu raginimas įvykdyti sprendimą skolininkams, kartu su kitais dokumentais, buvo įteiktas 2015-04-15 paštu (kartu gyvenančiam šeimos nariui)- (vykd. b. l. 80-81). Tie patys dokumentai buvo įteikti 2015-04-27 į antstolio kontorą atvykusiai T. T. asmeniškai (vykd. b. l. 59).
Skolininkams pareiškus ieškinį teisme dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, taikant laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procesas buvo sustabdytas. Išnagrinėjus bylą teisme, antstolis 2017-01-27 patvarkymu, kurį 2017-02-20 įteikė antstolio kontoroje skolininkei pasirašytinai, atnaujino vykdymo veiksmus (vykd. b. l. 182).
Atliekant vykdymo veiksmus, 2017-02-07 antstolio patvarkymu, kuris buvo išsiustas registruotu paštu, buvo paskirta ekspertizė skolininko turto vertei nustatyti (vykd. b. l. 193-194, 281-282). Ekspertizė buvo paskirta atlikti UAB „Ober haus“ turto vertintojui. Gavus vertintojo ekspertizės aktą bei antstoliui 2017-04-07 priėmus patvarkymą dėl turto įkainojimo, šis patvarkymas buvo išsiųstas registruotu paštu skolininkų nurodytu adresu, tačiau laiškai pašte atsiimti nebuvo, todėl antstolis išsiuntė korespondenciją pakartotinai neregistruotu paštu (vykd. b. l. 209, 210, 250). 2017-04-28 antstolio patvarkymas dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo buvo taip pat išsiųstas registruotų paštu, skolininkams korespondencijos neatsiėmus, jį pakartotinai išsiųsta neregistruotu paštu (vykd. b. l. 247, 246). Apie pirmąsias varžytines antstolis paskelbė specialiame tinklalapyje (vykd. b. l. 215, 216). Šioms varžytinėms neįvykus, antstolio 2017-06-20 patvarkymu buvo paskelbtos antrosios varžytinės, patvarkymas išsiųstas skolininkams registruotu paštu (vykd. b. l. 259, 260, 277, 278). Apie antrąsias varžytines antstolis taip pat paskelbė specialiame tinklalapyje (vykd. b. l. 260). Be to, patvarkymas dėl antrųjų varžytinių paskelbimo 2017-07-05 buvo išsiųstas skolininkei el. paštu (vykd. b. l. 289).
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Teismo sprendimų vykdymas yra pavestas valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 str. 1 d.). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.). Pagal AĮ 3 str. 1 d., vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Taigi, antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Pagal CPK 657 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su prenešimu apie įteikimą arba įteikiama skolininkui asmeniškai. Nagrinėjamu atveju raginimas įvykdyti teismo sprendimą buvo įteiktas skolininkams asmeniškai antstolio kontoroje bei įteiktas registruotu paštu kartu gyvenančiams šeimos nariui. Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje (kai nežinoma skolininko buvimo vita) ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 605 straipsnis nustato, jog antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Nagrinėjamu atveju visi antstolio patvarkymai buvo siunčiami skolininkams registruotu paštu, o skolininkams neatsiimant korespondencijos pašte laiškai pakartotinai buvo siunčiami neregistruotu paštu, be to, dalis dokumentų papildomai buvo siunčiami el. paštu. Vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, jog skolininkai apie vykdymo proceso eigą buvo informuojami tinkamai. Teismas sprendžia, jog antstolis, vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/714 atlikdamas vykdymo veiksmus, laikėsi CPK nustatytos dokumentų išsiuntimo ir įteikimo tvarkos.
Pagal CPK 704 straipsnį iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kities asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Konstatuotina, jog skolininkai nuo 2015 metų žinojo apie pradėtą vykdymo procesą bei buvo informuoti apie jo sustabdymą bei vykdymo proceso atnaujinimą 2017 metais. Tačiau, per visa laikotarpį iki varžytinių paskelbimo savo pirkėjo antstoliui nepasiūlė bei neįmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnę sumą, kurios užtektų visiškai padengti įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundo argumentai dėl skolininkų teisės suvaržymo pasiūlyti savo pirkėją atmestinį.
Pažymėtina, kad skolininkai privalo aktyviai domėtis vykdymo eigą (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Tačiau, iš vykdomosios bylos Nr. 0157/15/714 duomenų matyti, jog skolininkai šios pareigos nevykdė, su antstoliu nebendradarbiavo, skolininkai nuolat neatsiimdavo antstolio korespondencijos pašte. Tuo tarp antstolis ėmėsi visų priemonių informuoti skolininkus apie vykdymo eigą.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Remiantis CPK 682 straipsnio 1 dalimi antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/15/714 medžiagos matyti, kad antstolis 2017-02-07 patvarkymu areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, ekspertizės atlikimą pavedant UAB „Ober haus“ turto vertintojui, apie tai registruotu laišku pranešus skolininkams.
Atkreiptinas dėmesys, kad vykdant teismo sprendimą kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2004; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2004; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Pažymėtina, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad turto vertintojas areštuoto turto rinkos vertę nustatė jį apžiūrėdamas ir remdamasis lyginamuoju metodu, kurį taikant turtas (butas) buvo įvertintas 102 000 Eur suma. Minėtas ekspertizės aktas nėra nuginčytas, todėl galiojantis. Vertinant antstolio veiksmus konstatuotina, jog apie turto vertintojo nustatyta buto vertę skolininkams buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Jokių prieštaravimų CPK 681 straipsnyje nustatytais terminais iš skolininkų gauta nebuvo. Savo ruožtu su skundu pateiktos tuos pačios įmonės UAB „Ober haus“ butų vidutinės rinkos kainos nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta areštuoto turto rinkos verte, nes nurodyto turto vertė buvo nustatyta taikant įstatyme nustatytą vertinimo metodą ir apžiūrėjus butą, t.y. atsižvelgiant į konkretaus objekto savybes. Tuo tarpu pateiktos vidutinės rinkos butų kainos atspindi bendras kainų tendencijas, todėl nepaneigia turto vertintojo nustatytos buto vertės. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti pareiškėjų (skolininkų) argumentus dėl netinkamos turto vertės pagrįstais bei įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl pakartotinos turto vertinimo ekspertizės skyrimo. Atkreiptinas dėmesys, jog varžytinių aktas prilyginamas sandoriui, todėl pagal kasacinės instancijos suformuotą praktiką gali būti nuginčytas teisme tik ginčo teisėnos tvarka. Todėl pareiškėjams išaiškintina, jo ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, veikė pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjų skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų D. T., T. T. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.