Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) agentūroje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A., turėdamas pareigą ir žinodamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta teikti nepilnamečiui vaikui J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 218 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo 2025 m. vasario 1 d. periodinės išmokos dydis yra 303 Eur., indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, be pateisinamos priežasties vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų J. A., mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą dėl ko iki 2025 m. vasario 15 d. susidarė 4730 eurų skola.

Kaltinamasis L. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus. J. motina yra M. G., su kuria kartu negyveno. Didžiąją laiko dalį gyveno (duomenys neskelbtini). Kai vaikas gimė, po kurio laiko išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) grįždavo kartą ar du į metus. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio, kai buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje, jog yra įpareigotas mokėti mėnesines įmokas vaiko auginimui, iš pradžių mokėjo tuos pinigus, nuo 2021 m. gegužės mėnesio, tačiau pinigus ne visada pervesdavo reguliariai. Su M. tuo metu dar truputį bendraudavo ir sutardavo, jeigu pavėluodavo sumokėti įmokas. Tačiau kažkur nuo 2023 rugsėjo mėnesio, kada padarė paskutinį pinigų pervedimą, su M. nustojo bendrauti, taip pat nustojo ir pervedinėti pinigus. Toliau gyveno (duomenys neskelbtini), su M. nuo to laiko nebendravo, taip pat ir nebuvo nuvykęs aplankyti sūnaus J.. Supranta, jog toks elgesys turės pasekmių, tačiau tuo metu neturėjo pastovaus darbo ir pastovių pinigų. Tuo metu atrodė, jog tuos pinigus, kuriuos siunčia M., ji panaudoja ne vaiko gerovei, o sau. Dabar supranta, jog toks požiūris buvo klaidingas, nelabai suprato, jog privalo rūpintis savo vaiko gerove, pervesdamas pinigus ir taip prisidėdamas prie jo auginimo. Taip pat nelabai supranta ir teismo sprendimo, jog privalo vykdyti teismo sprendimą, antraip bus pasekmės. Labai gailisi, jog taip elgėsi visą tą laikotarpį, šiuo metu nori vėl pradėti mokėti pinigus, prisidėti prie vaiko auginimo. Susisieks su J. motina M. ir susitars dėl periodinio mokėjimo. Dėl susidariusios skolos, kuri yra perduota į antstolius, taip pat susisieks su antstolių kontora ir pradės atidavinėti skolą antstoliams. Šiuo metu dirba ir turi galimybę po truputį atidavinėti, tiek skolas antstoliams, tiek ir prisidėti prie vaiko auginimo pervedant kas mėnesį nustatytą pinigų sumą. Gyvena (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu į (duomenys neskelbtini) grįžti neplanuoja, nebent grįžti atostogų gegužės mėnesį. Žino, jog yra paskelbta paieška, tačiau tik pradėjęs vėl naudotis el. paštu gavo iš tyrėjo laišką, kuriame jis informavo, apie situaciją ir ikiteisminį tyrimą, iš karto parašė jam atgal ir sutarė, jog bendradarbiaus ir nesislapstys (1 t., e. b. l. 190–193).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Liudytojos M. G., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad jos mažamečio sūnaus J. A., gimusio (duomenys neskelbtini) m., tėvas yra L. A.. Žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. spalio 13 d., nepavyksta susisiekti su sūnaus tėvu L., kuris nesirūpina sūnaus Jokūbo išlaikymu. Dėl minėtos situacijos kreipėsi į antstolį, tačiau antstolis nurodė, kad banko sąskaitų L. A. neturi, niekur nedirba, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl nėra galimybės iš jo išieškoti pinigų. Jokių bendrų draugų, kurie galėtų suteikti informacijos apie L., neturi (1 t., e. b. l. 42–44).

Liudytojos O. R., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu parodymais, jog su anūku L. A. bendrauja retai, kadangi jis šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) aplanko, šiaip bendrauja per „Messenger“ programą, susiskambina. Kiek žino, L. A. (duomenys neskelbtini) sukūrė šeimą, turi du vaikus, su buvusia drauge, kiek žino, bendrauja, skiria pinigų vaiko išlaikymui. Su jo buvusia drauge irgi buvo susitikusi 2023 m vasarą, aplankė proanūkį J. (1 t., e. b. l. 71–73).

M. G. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad L. A., gimęs (duomenys neskelbtini) m., piktybiškai nevykdo teismo nutarties, kurioje L. A. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiui sūnui J. A. materialinį išlaikymą, kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 297 Eur (1 t., e. b. l. 1–7).

Tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas patikslinimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad gautas M. G. gimusios (duomenys neskelbtini) m., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie tai, kad L. A., gimęs (duomenys neskelbtini) m., piktybiškai nevykdo teismo nutarties, kurioje L. A. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiui sūnui J. A. materialinį išlaikymą, kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 297 Eur. Tikslinat įvykio aplinkybes naudojantis POLIS II naršykle buvo nustatyta, kad L. A., (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) ir daugiau grįžęs nebuvo. Bandant surasti asmenį rasta anketa socialiniame tinkle ,,Facebook“. Asmuo buvo užsivadinęs ,,L. A.“. Jam buvo parašyta žinutė ir nurodyta susisiekti mobiliu telefonu, tačiau asmuo atsiuntė savo el. p. (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 14 d., L. A. el. paštu buvo išsiųsti klausimai, tačiau pastarasis į laišką nesureagavo, nors buvo nurodyta, kad atsakymus turi pateikti iki 2024 m. vasario 15 d. L. A. vengia bendrauti ir paaiškinti kodėl vengia išlaikyti savo sūnų. Esant šioms aplinkybėms tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi L. A. gyvenamoji vieta nėra žinoma (1 t., e. b. l. 18–19).

2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu dėl įtariamojo L. A. paieškos.

Antstolės D. M. raštu, kuriame nurodyta, kad L. A. pagal „SoDros“ duomenis niekur nedirba, jokio turto iš kurio galima būtų vykdyti skolos išieškojimą neturi. Išlaikymo skola 2025 m. vasario 15 d. yra 4730 Eur. Nuo 2025 m. vasario 1 d. periodinės išmokos dydis yra 303 Eur. L. A. niekada nesidomėjo vykdomąja byla, į antstolės kontorą atvykęs niekada nebuvo. Pagal gyventojų registro duomenis L. A. gyvenamoji vieta nedeklaruota (1 t., e. b. l. 176).

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas L. A. tyčia vengus išlaikyti savo nepilnametį vaiką, pasitvirtino.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis L. A. žinodamas, kad turi pareigą pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta teikti nepilnamečiui vaikui J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 218 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo 2025 m. vasario 1 d. periodinės išmokos dydis yra 303 Eur., indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, be pateisinamos priežasties vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų J. A., mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą dėl ko iki 2025 m. vasario 15 d. susidarė 4730 eurų skola. Įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis suvokė savo pareigą išlaikyti vaiką, galėjo tą pareigą vykdyti – dirbdamas užsienio valstybėje ir gaudamas pajamas, tačiau nedėjo pastangų aprūpinti savo nepilnamečio vaiko. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skiriant bausmę L. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – areštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios. Iš byloje esančio paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (areštu) sutiko (2 t., e. b. l. 1–3), turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Taip pat, kaltinamajam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis L. A. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą( BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę įvertinama ir tai, jog kaltinamasis anksčiau nėra teistas (1 t., e. b. l. 150–151), nėra baustas administracine tvarka (1 t., e. b. l. 156–157). Duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą ir įskaitą nefiksuota, yra dirbantis užsienio valstybėje, kurioje ir gyvena. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina 60 parų arešto bausmė, su kuria kaltinamasis sutiko.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, L. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad L. A. yra skiriama arešto bausmė ir į nurodytą teisinį reguliavimą, sutiktina su prokurore, jog yra pagrindas taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, todėl L. A. arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti teikti lėšas vaikui – sūnui J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., išlaikyti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 – 421 straipsniais,

nusprendė:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. A. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti teikti lėšas vaikui – sūnui J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., išlaikyti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu probuojamieji privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomoji priemonė kaltinamajam neskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamajam išaiškinti, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.