Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-03-26 · Byla Nr. TS-22-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
TS-22-1033/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-22-1033/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-29, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 4 metų laisvės atėmimo bausme (į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., ir nuo 2018 m. gegužės 23 d.).

Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2022-03-23, ½ dalį bausmės atliko 2020 m. kovo 23 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 27 d. – 2 metai 24 dienos.

Šalies argumentai

S. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 59-29 (toliau – Nutarimas) ir taikyti jam bausmės atlikimo režimo pakeitimą, patvirtinant lygtinį paleidimą bei skiriant BK 75, 67 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytus įpareigojimus ar pareigas, arba įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo prašymą. Savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad Nutarimas yra neteisėtas ir neteisingas, jame apskritai nėra motyvuojamosios dalies. Komisija priėmė sprendimą nesusipažinusi su jo asmens byla ir socialinio tyrimo išvada visoje apimtyje, neanalizavo ir nevertino visos informacijos. Nutarime nebuvo nurodyti aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai, nei įrodymai, kad jis galimai tokių kriterijų neatitinka. Nurodo, kad Nutarime yra diskriminuojančių nuostatų, prieštaringumo suformuotai teismų praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems nacionalinės bei tarptautinės teisės aktams. Bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra skatintas, jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika maža, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymą taikyti jam progresyvaus bausmės atlikimo principą pakeičiant bausmės atlikimo režimą, t. y. taikant lygtinį paleidimą. Atkreipia dėmesį, kad nepateikus įrodymų, jog kalinys neatitinka minimalių (aiškių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, yra privaloma priimti verdiktą taikyti lygtinį paleidimą. Jo skunde nurodyti argumentai indikuoja visišką Komisijos nekompetentingumą, kas yra jo teisės į teisingą ir tinkamai motyvuotą Nutarimą pažeidimas, o tai yra dar vienas pagrindas panaikinti skundžiamą Nutarimą ir teismui savarankiškai išspręsti lygtinio paleidimo klausimą. Pažada ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais ir visuomenei priimtais būdais bei priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms vertybėms.

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nutarė netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas antrą kartą, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu baustas 5 kartus ir vieną kartą skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo dirbo, lygtinio paleidimo atveju būtų priimtas į darbą, pataisos įstaigoje nedirba, dėl įdarbinimo nesikreipė į administraciją. Nuteistasis yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, bendrauja su šeima, tėvais, yra jų palaikomas, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 14 d. nutartimi yra paskirtas savo tėvo K. S. rūpintoju. Pataisos įstaigoje neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo. Bausmės atlikimo metu nėra fiksuota narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimo faktų. Įkalinimo įstaigoje nuteistojo adaptacija prie socialinės aplinkos pasižymėjo tam tikrais sunkumais – nenori priimti nustatytų taisyklių bei elgesio reikalavimų. Dalis padarytų nusižengimų (atsisakymas būti paskirtame būryje) suponuoja prielaidas apie nuteistojo toleruojamas kriminalinės subkultūros nuostatas. Atsižvelgiant į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema – 32 balai (statiniai – 2 balai, dinaminiai – 30 balų), orientuotas į nusikalstamą gyvenimo būdą, asmeninės naudos siekimą, nepakankamai įvertina savo veiksmų pasekmes, būdinga problemų identifikavimo įgūdžių stoka, įvykdyti tvarkos taisyklių pažeidimai (5), pataisos įstaigoje dirbti nemotyvuotas, pasižymi kategoriškumu, neigiamos nuostatos į priežiūrą. Komisija priėmė vieningą išvadą – netaikyti S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikiant rekomendacijas (atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose), nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2020 m. rugpjūčio mėnesį.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad S. S. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, amžius pirmojo teistumo metu 36 metai, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, tačiau buvo nenuoširdus, stengėsi švelninti savo teisinę padėtį, nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pastebima, kad jis vengia analizuoti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes bei savo vaidmenį jame. Bausmės atlikimo nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi užsienio kalbos. S. S. turi pastovią gyvenamąją vietą – iki bausmės atlikimo gyveno šeimai priklausančiame bute, į kurį sugrįžtų gyventi lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis iki bausmės atlikimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi tinkuotojo ir plytelių klojėjo kvalifikacijas, bausmės atlikimo metu mokosi anglų kalbos ir sportuoja. Iki bausmės atlikimo dirbo, yra gautas patvirtinimas, kad lygtinio paleidimo atveju dirbtų toje pačioje žmonai priklausančioje įmonėje. Nuteistojo teigimu, esant galimybei norėtų dirbti ir darbo neatsisakytų pataisos namuose, domėjosi galimybę įsidarbinti ir sužinojo, kad laisvų darbo vietų nėra, tačiau raštiškai dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje nesikreipė. Pataisos įstaigoje neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo. Nuteistasis palaiko pakankamai artimus santykius su šeimos nariais (žmona, nepilnamečiais vaikais), yra jų remiamas bei palaikomas, kas vertinama, kaip teigiamas veiksnys nuteistojo integracijai į visuomenę.

Bausmės atlikimo pradžioje nuteistojo elgesys pasižymėjo nedisciplinuotumu bei priešinimusi nustatytai tvarkai ir taisyklėms, buvo 5 kartus baustas už administracijos reikalavimų nevykdymą, vieną kartą skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Analizuojant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus iki laisvės atėmimo, pastebima, kad jis neturi sukaupęs didelės kriminalinės istorijos, tačiau analizuojant įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, nuteistasis išlieka gynybiškas, pabrėžia, kad viskas įvyko neplanuotai, atsitiktinai, negali paaiškinti kaip buvo „įtikintas“ nusipirkti didelį kiekį (apie 9 kg) narkotinių medžiagų iš nepažįstamo asmens ir tvirtina, kad šias medžiagas pirko savo vartojimui. Ateičiai deklaruoja visuotinai priimtiną gyvenimo būdą – legalų darbą, rūpinimąsi šeima, visuomenės vertybių puoselėjimą. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad nuteistasis nėra išimtinai orientuotas į nusikalstamą gyvenimo būdą, tačiau nuteistojo gynybinė pozicija apsunkina galimybes objektyviai bei išsamiai įvertinti jo gyvenimo stiliaus ypatumus laisvėje. Bausmės atlikimo metu nėra fiksuota narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio, vartojimo faktų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį linkęs aiškinti poreikiu įsigyti didelį kiekį narkotinių medžiagų asmeninimas vartojimui, suponuoja prielaidas apie narkotinių medžiagų įsigijimo bei nusikalstamo elgesio sąsajas, tačiau analizuojant surinktą medžiagą, šiuo metu nėra stebima nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nuteistasis neatsiskyręs nuo socialinės aplinkos, bendrauja su aplinkiniais, diferencijuodamas juos pagal patikimumo ir artumo ryšį. S. S. pasitiki savimi, linkęs save vertinti teigiamai, tačiau neišreiškia motyvacijos analizuoti asmeninius savo elgesio ar asmenybės bruožų trūkumus, yra įsitikinęs savo nepriekaištingumu, netinkamą elgesį linkęs pateisinti ir vertina, kaip atsitiktinumus ar nuo jo nepriklausančias aplinkybes. Situacijose, kai analizuojami jo asmeniniai gyvenimo niuansai ir nusikalstamas elgesys, laikosi gynybiškos pozicijos ir atsiriboja. Nors nėra stebimos nuteistojo išskirtinai impulsyvaus elgesio apraiškos, tačiau esant jam nepalankiai situacijai ar siekiant sau naudingų tikslų, gali priimti nepakankamai apgalvotus sprendimus, neįvertinti tolesnių šių sprendimų pasekmių. Šiuo metu nuteistasis neidentifikuoja savo probleminių sričių, optimistiškai vertina savo ateities perspektyvas, yra pozityviai nusiteikęs savęs ir savo elgesio atžvilgiu, sau nekritiškas. Nuteistajam būdingi įsitikinimai, nuostatos, kuriomis tvirtai vadovaujasi ir nesistengia jų koreguoti. Jo paviršutiniškas požiūris į savo teisės pažeidimų istoriją, buvę vidaus taisyklių pažeidimai suponuoja prielaidas apie išliekančias tam tikras kriminalinį elgesį toleruojančias nuostatas. Apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu nuteistojo emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekiant sėkmingos resocializacijos.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 32 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro – 2 balus, o dinaminiai veiksniai – 30 balų (po paskutinio vertinimo išaugo 15 balų). Pažymėtina, kad nors nuteistojo rizika išlieka žema (0 - 40 balų), tačiau šios rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Pažymėtina, kad nuteistojo vykdomos programos, įgytas išsilavinimas, noras dirbti laisvėje bei galima darbo vieta, tvirti ryšiai su šeima ir pastovi gyvenamoji vieta, realūs ateities planai ir elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiantys sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nors nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, tačiau dinaminiai veiksniai yra linkę didėti, į likusią neatliktą didelę bausmės dalį, padaryto nusikaltimo sunkumą ir savo vaidmens jame minimalizavimą, paviršutinišką požiūrį į savo teisės pažeidimų istoriją, nuteistojo emocinę gerovę (teigiamą savęs vertinimą bei pasitikėjimą savimi, nereiškiamą motyvaciją savo asmeninio elgesio ir asmenybės bruožų trūkumų analizei, sunkumus save vertinant objektyviai), mąstymo ir elgesio problemas (kategoriškumą ir gynybinę poziciją analizuojant nusikalstamą elgesį, įgūdžių stoką identifikuojant savo problemines sritis, nepakankamą savo veiksmų pasekmių įvertinimą), vieningą Komisijos narių nuomonę, kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to, Komisijos Nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir teisingas, naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-29 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas