Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-245/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-02-06
Bylos Nr.
1-75-245/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nukentėjusysis
V. M., S. T.
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka

Baudž. byla Nr.1-75-245/08 Bylos ket.-1.1.4.4.2., 1.1.7.2.7., 1.2.3.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nukentėjusiesiems V. M. ir S. T. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

D. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, gyv. Volungės g. (duomenys neskelbtini), Alytuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Luksnėnų k., Alytaus r., neištekėjusi, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, teista:

1. 1992 07 23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d.-laisvės atėmimo bausme 1 metams, remiantis BK 47¹ str.-bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 1993 09 28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d.- laisvės atėmimo bausme 2 metams, BK 43 str. pagrindu bausmė subendrinta su 1992 07 23 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, teistumai išnykę,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,nustatė :0

Kaltinamoji D. M. 2007 m. balandžio 3 d. apie 20.30 val., būdama neblaivi, buto, esančio Volungės g. 50-11, Alytuje, virtuvėje, konflikto su R. S. metu, virtuviniu peiliu tyčia smogė vieną kartą R. S. į krūtinę, tuo jam padarė durtinę-pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su kairio plaučio ir širdies kiauriniu sužalojimu, t.y. tyčia nužudė R. S..

Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.).

Kaltinamoji D. M. kalta prisipažino ir parodė, kad 2007 m. balandžio 3 d. ji, nukentėjusysis R. S., pastarojo sesuo V. M., kaimynas J. B. ir S. M. girtavo. Apie 11 val. R. S. parsinešė 2 butelius silpno alaus. Po jis atsinešė dar 3 butelius alaus. S. M. atsinešė 2 butelius stipraus alaus, o R. S. S. M. prašymu parnešė butelį degtinės, o vėliau dar ir vyno. Ji buvo stipriai apgirtusi, todėl neviską atsimena. R. S. taip pat buvo girtas. Kai išgerdavo, pastarasis labai svirduliuodavo. Tarp jų abiejų jokio konflikto nebuvo. Buvo apie 20.30 val. Ji nežino kas jai atsitiko. Ją apėmė depresija, nenorėjo gyventi. Tokia būsena būna kai išgeria alkoholio. Ji iš koridoriaus spintelės pasiėmusi vienkartinį skutimosi peiliuką pradėjo sau pjaustytis rankas. Susipjaustė kairę ranką dilbio vidinėje srityje. Nukentėjusysis R. S. norėdamas iš rankų išmušti peiliuką, sudavė jai per ranką. Tada ji pagriebė nuo spintelės peilį ir juo užsimojo. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Užsimojusi peiliu R. S. klausė „ar nori“. Į jos klausimą R. S. atsakė „noriu“. Smūgiuodama peilį laikė dešinėje rankoje. Smūgis buvo iš viršaus žemyn. Norėjo pagąsdinti pro šoną. Kiek atsimena, smogė į kairę pusę, po to peilį paleido, jis nukrito. Peilio geležtė apie 15 cm., ilgis 20 cm. Specialiai nenorėjo įdurti. Nesupranta kaip viskas atsitiko. Tuo metu šalia nieko nebuvo. Prisipažįsta, kad ji peiliu įdūrė R. S.. Kaip elgėsi po smūgio nukentėjusysis, dėl girtumo neprisimena. Kad sužalojo R. S., ji nematė. Pastarasis apie sužalojimą ar skausmą jai nieko nesakė. Tik pasakė „eik atsigulsi“. Po to ji nuėjo miegoti. Prabudo nuo stiklo dūžio. V. M. mušėsi su V. T.. R. S. gulėjo lovos dešinėje pusėje. Ji pamatė, kad jis išblyškęs. Nuėjusi į kambarį pasakė V. M., kad tikriausiai jis negyvas. Paprašė V. T., kad pastarasis iškviestų greitąją med. pagalbą, o ji pati nuėjo pranešti J. B.. Grįžusi rado atvykusią greitąją med. pagalbą, sužinojo, kad R. S. miręs. Po prabudimo ji viską gerai atsimena. R. S. iš virtuvės į lovą netempė. Užvalkalo ant nukentėjusiojo nedėjo. Kaip pastarasis atsidūrė lovoje, paaiškinti negali. Nežino, iš kur pas ją ant drabužių yra dar ir kito vyro kraujas. V. T. veidas buvo apdraskytas. Gailisi, kad taip įvyko. Tikslo nežudyti neturėjo. Byloje esantis peilis yra tas pats, su kuriuo ji gąsdino R. S.. Ar R. S. iš jos pasišaipė, tiksliai neprisimena. Po išgertuvių kambarių netvarkė, kas tvarkė, nežino. Kelis kartus ji pati bandė žudytis. Neturėjo darbo, gydėsi nuo depresijos. Gydėsi Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. R. S. buvo jos draugas. Jį pažinojo apie dvejus metus. Jie keturis mėnesius kartu gyveno. R. S. alkoholį vartojo retai. Ji išgerdavo dažniau. Dirbo atsitiktinius darbus. Taip pat dar padėdavo motina. Turi 2 vaikus. Vaikai Alytaus internate. Nukentėjusysis nedirbo, gaudavo invalidumo pensiją, taip pat pastarąjį paremdavo jo teta. Pinigų gėrimui R. S. neduodavo.

Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamoji parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino jo padarymo aplinkybes (1t. b.l. 120-128).

Nukentėjusioji S. T. parodė, kad nukentėjusysis R. S. buvo jos vyro sesers sūnus. Kaltinamąją D. M. pažįsta nuo 2006 – ųjų metų. V. M. jai telefonu pranešė, kad mirė R. S.. R. S. butas užregistruotas kaip landynė. Ten pastoviai vykdavo muštynės. Nukentėjusysis R. S. nuo vaikystės buvo invalidas. Jis buvo konfliktiška asmenybė. Jis gavęs pensiją keletą dienų gerdavo alkoholinius gėrimus, o vėliau niekam neleisdavo gerti. Apie 8 val. atėjęs V. T., pasakė, kad nebegali taip su Rimu gyventi. Tada ji paskambino R. S. ir paklausė “kas darosi“. R. S. buvo įsiaudrinęs. Jis jai pasakė, kad „šiandien bus gražu“, pasakė „tegul tik Vitas pareina“. Ji mano, kad ten galėjo būti koks nors susistumdymas. Ji netiki, kad kaltinamoji galėjo taip padaryti. Galvoja, kad kas nors meluoja. D. M. buvo tvarkinga, daug jai yra padėjusi. Pastaroji daug kartų bandė žudytis, gydėsi pas nervų gydytoją, gėrė tabletes. V. T. gyveno Volungės g. (duomenys neskelbtini), Alytuje. Prieš Naujus metus jį nuvežė į ligoninę. Jis yra epileptikas. Ji pati tame bute nebuvo. Apie įvykį jai niekas jokių aplinkybių nepasakojo. Ji klausinėjo eksperto. Sakė, kad butas buvo išvalytas, pasakė R. S. mirties priežastį. Kas taip padarė, nepasakė. Su V. M. susitikusi nebuvo. Nukentėjusįjį R. S. palaidojo už valstybės pinigus, bet truputį ir ji prisidėjo.

Pagarsinus minėtos liudytojos apklausos protokolą (1 t. b.l.93-94), ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad nukentėjusysis R. S. buvo jos brolis. Įvykio dieną ji, kaltinamoji, R. S., V. T., S. M. ir J. B. girtavo. J. B. išgėręs stikliuką išėjo namo. Gėrė degtinę ir alų. Buvo išgėrę tris butelius degtinės ir alaus. Ji susiginčijo su V. T.. Su juo mušėsi, galėjo apsidraskyti. Neatsimena, ar V. T. jai spyrė. Bet taip galėjo būti. Brolis pamatęs, kad ji muša V. T., nuvedė ją miegoti. Nematė ir negirdėjo kaip buvo nužudytas brolis. Brolis gulėjo virtuvėje ant lovos, o ji didžiajame kambaryje. Atsikėlusi nuėjo į virtuvę atsigerti. Norėjo ir broliui duoti atsigerti. Pajudinus jį suprato, kad jis jau negyvas. V. T. iškvietė greitąją med. pagalbą. Durų stiklą ji galėjo išdaužti su kėde. Daugiau niekas nesimušė. Ji broliui nedarė širdies masažo. Virtuvės netvarkė. Ji yra 3-ios grupės invalidė nuo vaikystės. D. M. sėdėjo ant kėdės virtuvėje. Pastaroji prisipažino kalta dėl R. S. mirties. Neklausė Dianos, kodėl ji kalta. V. T. tuo metu gulėjo lovoje savo kambaryje. Brolis prieš ją naudodavo smurtą tada, kai ji neklausydavo. Ekspertas parodė brolio žaizdą. Prieš tai patys žaizdos neapžiūrinėjo, galvojo, kad miręs.

Liudytojas J. B. parodė, kad įvykio dieną jis dalyvavo išgertuvėse. Apie 16 val. sėdėjo prie laiptinės ir su draugais gėrė alų. Po to jį pasikvietė R. S.. Jie parsinešė butelį degtinės. Gėrė penkiese, todėl visiems teko tik po dvi taureles. Po to jis išėjo namo. Kas buvo toliau, jis nežino. Kaltinamąją D. M. jis pažįsta 5-6 metus. Ji labai geras žmogus. Su D. M. sugyventiniu dirbo mėsos kombinate. R. S. bute buvo nuolat girtaujama. Vykdavo dažnos muštynės. Apie pusę trijų nakties pas jį atėjo kaltinamoji verkdama, prašė ateiti. Pasakė, kad Rimas mirė. Jis norėjo eiti, tačiau jo neišleido žmona. Kaltinamoji buvo pasimetusi ir išsigandusi. Su V. T. ir V. M. vėliau buvo susitikęs. Nieko nepasakojo. Visi šnekėjo, kad R. S. nudurtas ir kad jį nudūrė D. M.. Apie peilį nieko nepasakojo. V. M. jam sakė, kad policija rado kruviną peilį, kuriuo Diana nudūrė R. S.. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 319/07(06) matyti, kad D. M. padaryti paviršinės pjautinės žaizdos kairiame dilbyje sužalojimai. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti veikiant kairį dilbį aštriu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes nėra (1t. b.l. 101-102).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto, esančio Volungės g. 50-11, Alytuje, koridoriuje ant spintelės padėto laikraščio rastas ir išimtas peilis medine rankena. Ant peilio geležtės bei ant laikraščio matyti raudonos spalvos dėmės. To paties buto virtuvėje aptiktas ant lovos gulintis negyvas R. S. su krūtinės srityje matoma durtine žaizda (t.1 b.l. 5-7).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 154/07(06) matyti, kad R. S. mirė nuo ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo, širdies kiaurinio sužalojimo, kairio plaučio sužalojimo, durtinės pjautinės kiauryminės kairės pusės krūtinės ląstos žaizdos pasėkoje. Durtinė-pjautinė kiauryminė kairės pusės krūtinės ląstos žaizda su kairio plaučio ir širdies kiauriniu sužalojimu padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje kuo galėjo būti peilis. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. R. S. prieš mirtį buvo vartojęs alkoholį. Jo lavono kraujyje rasta 2.90 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Atlikus tyrimą neužfiksuota sužalojimų, kuriuos R. S. galėjo pasidaryti pats savo ranka arba griūnant. Ant lavono kovos ir savigynos požymių neužfiksuota. Neatmetama galimybė, kad trumpą laiko tarpą po padarytų kūno sužalojimų jis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neteko sąmonės. R. S. mirtis po padarytų kūno sužalojimų galėjo įvykti staiga arba po trumpo laiko tarpo. Sužalojimų metu užpuolikas ir nukentėjęs galėjo būti priešais vienas kitą ar artimose joms padėtyse. Sužalojimai padaryti vienu poveikiu, vienu įrankiu, galimai peiliu, turinčiu geležtę su vienpusiu užaštrinimu ( t.1 b.l. 19-22).

Iš teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 135/07(01) matyti, kad R. S. sportinio švarkelio, golfo pažeidimai ir odos žaizda yra durtiniai pjautiniai, padaryti duriančių- pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turėjusiu neaštrias smaigalio zonos ir tiesiosios dalies ašmenis, pentį su nevienodai išreikštomis briaunomis. Panirimo per odą metu įrankio ašmenys buvo nukreiptos žemyn. Žaizdoje užsifiksavę grupinės, o sportinio švarkelio ir golfo pažeidime užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai. Neatmetama galimybė, kad R. S. žaizda, o tuo pačiu ir drabužių pažeidimai, padaryti tyrimui pateiktu peiliu (t.1. b.l. 36-40).

Iš teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 160/07 (01) matyti, kad ant peilio, bei pagalvės užvalkalo, paimto nuo lavono krūtinės, yra R. S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant džinsinių kelnių, paimtų virtuvėje nuo lovos, bei medžiagos iškarpos nuo lovos paklodės yra D. M. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant D. M. marškinių yra vyriškos lyties asmens kraujo, kuris nepriklauso R. S.. Nuoplovoje prie lovos ant grindų ir ant laikraščio, paimto koridoriuje nuo veidrodžio spintelės, yra kraujas, tačiau jo priklausomybė nenustatyta. Ant R. S. sportinių kelnių bei ant D. M. juodų kelnių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui nerasta (1t. b.l. 53-55).

Iš testo alkoholiui protokolo Nr. 1199 matyti, kad d. Miliauskaitei 2007 04 04 07.48 val. nustatytas 1.23 promilių girtumas. (1t. b.l. 99).

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto matyti, kad D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl savo psichikos būklės ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1t. b.l.182-185).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. M. tyčia neteisėtai atėmė R. S. gyvybę. Tarp jos padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių – R. S. mirties yra priežastinis ryšis. Pastarojo mirties priežastis buvo kaltinamosios D. M. peiliu padarytas sveikatos sutrikdymas.

Byloje nustatyta, kad nužudytasis ir kaltinamoji vartojo alkoholį. Šios aplinkybės neneigia ir pati kaltinamoji. Ji teisme parodė, kad alkoholį vartodavo dažniau nei nukentėjusysis R. S.. Nukentėjusioji S. T., liudytojas J. B. tvirtino, kad R. S. bute buvo nuolat girtaujama, vykdavo dažnos muštynės. Nukentėjusioji V. M., nužudytojo R. S. sesuo, teisme parodė, kad brolis ir prieš ją vartodavo smurtą, o nukentėjusioji S. T. tvirtino, kad nukentėjusysis R. S. buvo konfliktiška asmenybė, o jo butas buvo užregistruotas kaip landynė. Tą 2007 m. balandžio 3 d. vakarą tiek nukentėjusysis R. S., tiek D. M. buvo girti. R. S. – 2.90, o D. M. kraujyje sekančią dieną po nužudymo buvo rastos 1.23 promilės alkoholio. Apėmus depresijai D. M. norėjo nusižudyti. Teisme kaltinamoji parodė, kad jai tokia būsena būna kai išgeria alkoholio. Pastaroji pasiėmusi vienkartinį peiliuką pjaustėsi rankas. Šią aplinkybę patvirtino byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pjautinės žaizdos D. M. kairiame dilbyje padarytos veikiant kairį dilbį aštriu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Nukentėjusysis R. S. pamatęs, kad kaltinamoji žaloja save bei siekdamas nutraukti tokius jos veiksmus bandė išmušti iš jos rankos peiliuką, suduodamas pastarajai per ranką. Tada R. M. sugriebusi peilį bei paklaususi nukentėjusiojo „ar nori“, o pastarajam atsakius „noriu“, sudavė peiliu vieną smūgį į krūtinę. Kaip teisme teigia kaltinamoji, nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Ji teisme parodė: „norėjau pagąsdinti pro šoną“ (2t.b.l.26). Ir ikiteisminiame tyrime duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai kaltinamoji taip pat parodė, kad ji R. S. nužudyti nenorėjo, atvirame prisipažinime taip pat tvirtino, kad tarp jų kilo konfliktas, ji dūrė R. S. negalvodama, kad pataikys. Teismas tiki nuosekliais kaltinamosios parodymais ir sprendžia, kad kaltinamoji tikrai neturėjo tikslo nužudyti R. S.. Tačiau nužudymo priežastimi buvo besaikis girtavimas ir jo išdavoje kylantys pykčiai, nesutarimai, savęs nekontroliavimas. Nors D. M. teisme nurodė, jog tarp jos ir R. S. konflikto nebuvo, jie nesipyko. Tačiau iš jos parodymų toliau seka, kad ji buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir dėl girtumo ne viską gerai atsimena. Ji neprisimena kaip nukentėjusysis elgėsi po suduoto smūgio, neprisimena ar pastarasis prieš tai iš jos pasišaipė. Nors kaltinamoji ir teigia, jog ji išgėrusi nepasikeisdavo, o tai reikštų, kad jos girtumas įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo, tačiau teismas daro priešingą išvadą, kad kaltinamosios girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes tai paskatino agresyvų kaltinamosios elgesį susilpnėjus savikontrolei.

Kaltinamoji D. M. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl ji norėjo nukentėjusįjį pagąsdinti, ar jį sužaloti, nežino kaip viskas įvyko. Tačiau teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad pastaroji nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos liga nesirgo ir neserga ir kad ji galėjo nusikaltimo padarymo metu ir dabar gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Priverčiamųjų medicinos priemonių jai taikyti nereikia (t.1 b.l. 183-185).

Kaltinamoji prisipažįsta, kad nužudyti R. S. nenorėjo, jo mirties nesiekė. Todėl teismas daro išvadą, kad D. M. veikė netiesiogine tyčia, kadangi ji suprato, kad smogdama peiliu į krūtinę padarys kūno sužalojimus, kurie gali sukelti pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė mirties nuo patirtų sužalojimų galimybę, nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaip tik tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Suduodama nukentėjusiajam smūgį peiliu į kairės pusės krūtinės sritį, kaltinamoji pademonstravo visišką abejingumą galimoms tokių savo veiksmų pasekmėms. Tas taps pasakytina ir apie kaltinamosios elgesį jau po R. S. sužalojimo. Ji iš karto nesiėmė jokių priemonių nukentėjusiojo gyvybės išsaugojimui. Po nukentėjusiojo sužalojimo ji nuėjo miegoti. Ir tik prabudusį naktį bei pamačiusi išblyškusį nukentėjusįjį, suprato, kad jis miręs, prašė V. T. kviesti greitąją medicininę pagalbą, o pati išbėgo pranešti kaimynui J. B..

Nusikaltimo motyvas – pyktis dėl jos ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių.

Nusikaltimo padarymo metu galiojo (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.). Šiuo metu šio baudžiamojo įstatymo sankcija yra griežtesnė, nes laisvės atėmimo žemutinė riba yra aukštesnė – 7 metai, o buvo 5. Todėl, vadovaujantis BK 3 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamosios veika perkvalifikuotina pagal BK 129 str.1 d. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.).

Kaltinamosios veikoje dominuojančios paskatos nebuvo chuliganiškos. Konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo dėl piktumo, jų priešiškumo vienas kito atžvilgiu, dėl jų abiejų girtumo. Todėl dominavo asmeninės paskatos.

Nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiojo R. S. veiksmai nesukėlė kaltinamajai staigaus pykčio ir ji nebuvo efekto būsenoje, nes ji buvo neblaivi, tarpusavio konfliktai tarp jos ir nukentėjusiojo buvo įprastas reiškinys. Kaltinamoji suprato savo veiksmų esmę, jų ribas, galėjo valdyti savo veiksmus. Todėl kaltinamoji D. M. padarė nusikaltimą ne didžiai susijaudinusi, o nužudė dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio.

Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą, gailisi, o jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nors nukentėjusysis kartu girtavo su kaltinamąja, konfliktavo ir taip iš dalies sąlygojo nusikaltimo padarymą, nepripažintina nukentėjusiojo provokuojančiu elgesiu, nes konflikto metu nukentėjusysis atliko teisėtus veiksmus neleisdamas kaltinamajai save žaloti.

Kaltinamoji praeityje sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, įrašyta į psichiatrinio – narkologinio kabineto įskaitą dėl nepriklausomybės sindromo alkoholiui (t.1 b.l. 168), o tai ją charakterizuoja neigiamai.

Teismas skirdamas D. M. bausmę atsižvelgia: į nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, nusikalstama veika priskirta prie labai sunkių, kilusias neatstatomas pasekmes-žmogaus gyvybės atėmimą, o taip pat į kaltinamosios asmenybę, jos neigiamą charakteristiką - niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, yra įrašyta į Alytaus psichiatrinio-narkologinio kabineto įskaitą, į jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir padarė išvadą, kad yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiojo elgesį nusikaltimo padarymo metu, tai yra, jis žinodamas, kad kaltinamoji neblaivi būna konfliktiška, girtavo su ja, o po to konfliktavo. Tai dalinai skatino kaltinamosios nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusieji prašė skirti švelnesnę bausmę. Todėl laisvės atėmimo bausmės dydis skirtinas mažesnis už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį (LR BK 61str.l d. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai: virtuvinis peilis, laikraštis “TV publika”, pagalvės užvalkalas, R. S. golfas, D. M. dvejos kelnės, R. S. kelnės, D. M. marškiniai, R. S. sportinis švarkelis sunaikintini.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,

nusprendė:

Pripažinti D. M. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.) ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą

sulaikyme ir suėmime nuo 2007-04-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: virtuvinį peilį, laikraštį “TV publika”, pagalvės užvalkalą, R. S. golfą, D. M. dvejas kelnes, R. S. kelnes, D. M. marškinius, R. S. sportinį švarkelį sunaikinti.

D. M. asmens kortelę (t.1 b.l.157) išsiųsti bausmės atlikimo vietos administracijai į asmens bylą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajai nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Kęstutis Dargužis