Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis E. S., A. S., I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolio E. S. teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0190/23/03408, 0190/23/03753, 0190/23/04117 medžiagos nustatyta, kad antstolis E. S. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko A. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) naudai pagal Vilniaus teritorinės muitinės išduotus sprendimus: 2020 m. liepos 1 d. Nr. 10000454699/2020 (dėl 1 411 096,47 Eur baudos išieškojimo), 2020 m. gruodžio 18 d. Nr. 10000463294/2020 (dėl 54 422,00 Eur baudos išieškojimo) ir 2019 m. birželio 5 d. Nr. 10000433132/2019 (dėl 76 434,02 Eur skolos išieškojimo). Nustatyta, kad skolininko santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota su I. S.. Skolininkas su sutuoktine 2022-10-28 jau buvo sudaręs Sutuoktiniu turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenus neskelbtini), pagal kurią bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybes teise priklausęs turtas sutuoktinių buvo pasidalintas ir skolininkui asmeninės nuosavybės teise atiteko: 31/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau išieškotojui kreipusis i teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2024-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-721-418/2024 nusprendė: „Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovu A. S. ir I. S. 2022 m. spalio 28 d. sudarytos Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, patvirtintos Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.1.1 papunktį, pagal kurį atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise atiteko 31/100 dalys, 27,165 kv. m., patalpos pažymėtos: (duomenys neskelbtini) buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). ir 2.2.1 papunktį, pagal kurį atsakovei I. S. asmeninės nuosavybės teise atiteko 69/100 dalys, 59,205 kv. m., patalpos pažymėtos: (duomenys neskelbtini) buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją natūra ir gražinti turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į iki 2022 m. spalio 28 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašymo buvusią teisine padėtį“.

10. Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, antstolė J. J. 2022-03-25 turto arešto aktu Nr.S-22-52-4365 areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

11. 2025-01-17 raštu Nr. S-25-190-1644 antstolis E. S. (perėmęs vykdomąsias bylas iš J. J.) skolininkui išsiuntė siūlymą su sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka forma, kad jeigu skolininkas šiuo būdu pageidauja nusistatyti areštuoto turto dalį, užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo rašto gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas antstoliui pateikė užpildytą 2025-02-05 sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2025-02-07 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-190-3486 išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo pasiūlyta per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Prieštaravimų negavus, antstolis 2025-03-19 patvarkymu dėl turto dalies nustatymo notarine tvarka Nr. S-25-190-7069 pasiūlė skolininkui per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Skolininkas notarine tvarka minėto sutikimo nepatvirtino ir antstoliui nepateikė.

12. Antstolis 2025 m. gegužės 26 d. patvarkymu išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo , t.y. siūlė per 1 mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. S. turto (buto, 86,37 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktiniu nuosavybėje su I. S., nustatymo.

13. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise tinkamai nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

14. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

15. Nustatyta, kad santuoka tarp A. S. ir I. S. sudaryta (duomenys neskelbtini) vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas su sutuoktine santuokos nėra nutraukę. Nesant sudarytos vedybų sutarties bei nesant nutrauktai santuokai, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

16. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtas turtas yra I. S. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

17. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

18. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

20. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

21. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkas ir I. S. yra sutuoktiniai, kurie vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas turto, kurio pakaktų skolai sumokėti neturi, o skolininkui kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. S. ir I. S. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai), kuriuose skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas A. S. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šiose vykdomosiose bylose Nr. 0190/23/03408, 0190/23/03753, 0190/23/04117, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui A. S. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

23. Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis šio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.