Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs išvykimą į GBR J. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2019-09-25 apie 18.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, vengė sulaikymo, juos apstumdė. Tokiais veiksmais jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

N. K. teismo posėdyje nepripažino padaręs jokio administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad prieš metus turėjo sunkią galvos traumą ir nuo tada būdamas neblaivus praranda koordinaciją. Kadangi įvykio dieną buvo neblaivus, mano, kad galėjo pastumti pareigūnus, bet ne tyčia, o dėl koordinacijos praradimų, pusiausvyros netekimo. Nurodė, kad policiją jis iškvietė pats, nes jam išėjus iš buto į laiptinę, mama užrakino duris ir jo neįleido. Atvažiavę policijos pareigūnai jo paklausė ar jis deklaruotas bute, o jam atsakius, kad ne, liepė susirinkti daiktus, nes važiuos kartu, jis pasiėmė striukę ir vėl išėjo į laiptinę, t. y. pareigūnų reikalavimus vykdė. Tada mamai ir vienam pareigūnui įėjus į butą ir uždarius duris, likęs pareigūnas bloškė į sieną ir sudavė du smūgius jam į inkstų sritį, išėjęs kitas pareigūnas, jį įstūmė į liftą ir ten smūgiavo į šonkaulius kelis kartus, antrankiai jau jam buvo uždėti. Pateikė USB laikmeną su įvykio vaizdo įrašu, kurį padarė kaimynas K. G..

Liudytojas K. G. teismo posėdyje nurodė, kad N. K. yra jo kaimynas, gyvenantis priešais ir patvirtino, kad vaizdo įrašas yra jo filmuotas telefonu. Paaiškino, kad jam grįžtant namo Nerijus jo paprašė iškviesti pareigūnus, nes mama jo neleido į butą. Jam įeinat į butą Nerijus užkišo tarp durų koją ir jis norėdamas greičiau palikti diskomforto aplinką pažadėjo, kad paskambins policijai, tada Nerijus koją patraukė. Jis kvietė policiją pranešdamas, jog kilo buitinis konfliktas ir šis konfliktas gali tęstis. Kadangi jis dažnai filmuoja neįprastus, įdomius įvykius, vaizdus, tai ir tada nusprendęs, kad gali būti įdomu, filmavo įvykį per savo buto durų akutę iš vidaus. Nufilmuotą vaizdo įrašą nusiuntė tik Nerijaus broliui, nes su juo pabendrauja ir žino jo kontaktus. Jo nuomone neteisūs buvo pareigūnai, nes tai jie naudojo fizinį smurtą prieš N. K.. Todėl gavęs teismo šaukimą nusprendė, kad į teismą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi būtent N. K..

Liudytojas Č. P. teismo posėdyje paaiškino, kad policijos pareigūnas pagal iškvietimą vykęs į įvykio vietą Kaune, (duomenys neskelbtini). Pirminis pranešimas buvo kaimyno, kuris tiesiog nurodė, kad laiptinėje stovi gana agresyvus vyras, kabinėjasi prie praeivių, gali kilti konfliktas. Antrasis iškvietimas buvo kito vyriškio, kuris pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje ir nurodė, kad jam išėjus į laiptinę mama užrakino buto duris ir jo neįsileidžia. Jam su kolega atvykus į įvykio vietą N. K. juos pasitiko pirmame aukšte prie laiptinės durų, jis buvo įsiaudrinęs, su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu. Visiems pakilus prie buto durų, kur gyveno N. K., duris atidarė jo mama ir paaiškino, kad sūnus yra neblaivus ir agresyvus, kad turėjęs galvos traumą, todėl jo bijodama užsirakino, be to, sūnus išėjęs į laiptinę išjungė butui elektrą. Kadangi asmuo pamatęs mamą pradėjo elgtis agresyviai, be to, bute neregistruotas ir mama jo bijo, buvo pareikalauta, kad jis nurimtų, pasiimtų daiktus ir bus pristatys į saugios nakvynės namus. Vyriškis pirmas įėjęs į butą, stūmė pareigūną į sieną, kadangi jis muistėsi, neišėjo uždėti antrankių, pasikvietė kolegą, tada išsivedė N. K. į bendro naudojimo patalpas – laiptinę, kur jis tapo dar agresyvesnis, jis muistėsi, ne kartą buvo užlipęs ant kojos. Kadangi ir toliau nenusiramino jam buvo uždėti antrankiai. Jokios kitos spec. priemonės nebuvo naudotos, fizinės jėgos pareigūnai taip pat nenaudojo. Jis atrodė neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad nesiorientuoja aplinkoje. Tačiau tiksliai visų įvykio aplinkybių šiuo metu nebeatsimena.

Liudytojas Mantas Juzėnas teismo posėdyje paaiškino, kad yra policijos pareigūnas ir kartu su kolega vyko į įvykio vietą ir iš esmės paaiškino analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas Č. P.. Papildomai nurodė, kad kartu su jais buvo iškviesti ir medikai, kurie atvyko iš karto po jų, bet medikų pagalbos neprireikė. Patvirtino, kad asmeniui buvo uždėti antrankiai, tačiau jokios kitos spec. priemonės nenaudotos, fizinis smurtas taip pat, buvo naudojami tik sulaikymo veiksmai. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, tačiau patvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad jos tikslios ir teisingos.

Į bylą pateiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad N. K. būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, vengė sulaikymo, pareigūnus apstumdė (b. l. 1); administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 2); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019-09-25 apie 18.35 val. gautas iškvietimas nurodant, jog laiptinėje triukšmauja neblaivus, agresyvus vyriškis, nuvykus į Kaune, (duomenys neskelbtini) laiptinę, juos pasitiko neblaivus vyriškis, kuris paaiškino, kad jo mama neįleidžia į namus todėl nori policijos pagalbos. Su vyriškiu nuėjus iki 49 buto, duris atidarė jo mama L. D., kuri paaiškino, kad jos sūnus grįžo neblaivus namo ir pradėjo su ja konfliktuoti, kadangi sūnus po galvos traumos neprognozuojamas ir buvo labai agresyvus, jam išėjus į namo laiptinę, moteris užsirakino namuose, nes bijojo savo sūnaus elgesio. Bendraujant laiptinėje su N. K., jis stovėdamas gniaužė kumščius, jo elgesys atrodė neadekvatus, todėl liepė jam atsistoti šiek tiek toliau nuo pareigūno, jis supyko ir sakė „dabar gerai nahui, ar gerai blet“ vyriškiui buvo liepta nusiraminti ir nekelti triukšmo. Kadangi vyriškio mama bijojo ir jis neregistruotas bute, leido jam užeiti į butą užsidėti batus, pasiimti asmeninius daiktus. N. K. užėjus į butą kuriame buvo vienas pareigūnas, vyriškis, pasakė „traukis į šoną aš su tavim nebendrauju“ ir tuo metu dešinės rankos delnu mėgino trenkti pareigūnui į veidą, šis sureagavęs išvengė smūgio ir panaudojus fizinę prievartą sulaikytas, tačiau jis ir toliau buvo agresyvus, muistėsi, kelis kartus staigiu peties judesiu stūmė pareigūną į sieną, taip mėgindamas jam sukelti fizinį skausmą. Pareikalavus asmens nesimuistyti, jis toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, mėgino ištrūkti muistydamas rankas bei pareigūnus nustumti. Vežant vyriškį į policijos komisariatą, sakė „aš taip nepaliksiu mentai, jums pizda, parašysiu pareiškimą, kad mane supyzdinot ir lėksit iš darbo“ (b. l. 3-4); asmens duomenys (b. l. 5); pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad 2019-09-25 19.10 val. N. K. nustatytas 1,49 promilių girtumas (b. l. 6); alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 7); išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, kuris patvirtina, kad N. K. nėra baustas administracine tvarka (b. l. 8).

Pagal ANK 506 str. 4 d. administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 str. numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Šioje byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad N. K. būtų padaręs veiką, turinčią ANK 506 straipsnio 4 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, įvertinus jų visumą, administracinėn atsakomybėn traukimo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymas, peržiūrėjus N. K. pateiktą vaizdo įrašą, teismas neturi pagrindo daryti objektyvios ir neginčijamos išvados, kad N. K. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, vengė sulaikymo standindamas rankas, tyčia stumdė pareigūnus ar pareigūną, mėgino suduoti, į reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus, nereagavo. Vaizdo įrašą telefonu padaręs kaimynas K. G. teigė, kad N. K. atvykus pareigūnams buvo pakankamai ramus, o policijos pareigūnų veiksmai atrodė ne visai teisėti, todėl gavęs šaukimą manė, kad tai dėl pareigūnų veiksmų yra kviečiamas, o ne kaimynas apkaltintas administracinio nusižengimo padarymu. Taip pat jis nurodė, kad niekas jo neprašė filmuoti ir neprašė duoti įrašo, jis pats susisiekęs su N. K. broliu, nes tik jo kontaktus turi ir su juo pabendrauja, pateikė pats įrašą.

Be to, teismo posėdyje pareigūnai nurodė, kad N. K. mamos bute nedeklaravęs gyvenamosios vietos, o mama jo bijojo, todėl nutarė, kad reikia jį išvežti, o teisėti pareigūnų reikalavimai pasireiškė tuo, kad buvo liepta susirinkti daiktus ir važiuoti su jais, bet jis toliau buvo agresyvus ir nereagavo į teisėtą pareigūno reikalavimą nusiraminti. Tačiau iš esmės tai nelaikytina teisėtais reikalavimais, kadangi iš gyvenamosios vietos, nepriklausomai nuo to ar asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, gyvena mamai priklausančiame bute ar savavališkai apsigyveno gyvenamosiose patalpose, nei policijos pareigūnai, nei kiti asmenys neturi teisės reikalauti asmens išvykti iš gyvenamosios vietos. Tik turint teismo sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 769 straipsnio tvarka (Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų), minėtas pareigūnų reikalavimas būtų teisėtas, be to, pati buto, kuriame gyveno N. K., savininkė, jo mama, neišreiškė reikalavimo pareigūnams išvežti sūnaus iš namų ir į teismą dėl sūnaus iškeldinimo nesikreipė. Mama tiesiog galimai sūnaus bijojo, nes po patirtos traumos, būdamas neblaivus būdavo agresyvus. Todėl pirminio pareigūnų reikalavimo nėra pagrindo laikyti nei teisėtu, nei pagrįstu. Tokie aptarti policijos pareigūno reikalavimai bei atliekami veiksmai kelia pagrįstų abejonių jų teisėtumu.

Teismo vertinimu, teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio konflikto metu turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų, todėl kaskart negali būti keliamos administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų. Kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, jog N. K. vengė sulaikymo standindama rankas, stumdė pareigūnus, atliko kitus pareigūnų nurodytus neteisėtus veiksmus, į reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus, nereagavo.

Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai institucijai. Nepasitvirtinus tarnybiniuose pranešimuose bei protokole nurodytų aplinkybių ir nesant byloje jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad N. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teismas iškilusias abejones turi vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad N. K. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nėra įrodyta, administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną N. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.