Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Skirmatei Česnauskienei, Aušrai Čepulytei, Linai Žiupsnienei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Minakovai, administracinėn atsakomybėn traukiamai J. M. ir jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 metais laikotarpyje nuo rugpjūčio 10 iki 20 d., apie 11.00-12.00 val., 4-o aukšto bendro naudojimo patalpoje – prausykloje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užgauliojo nepilnametę M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., vadindama ją „valkata“, prikaišiojo mergaitei, kad ji prašinėja pas kaimynus maisto, ko pasekoje mergaitė apsiverkė. Tokiais savo veiksmais J. M. sukėlė išgąstį bei susijaudinimą nepilnametei bei pažeidė jos teises, numatytas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, nurodydama, kad visą vasarą L. P. dukters nebuvo, todėl protokole nurodyto kaltinimo laikas netikslus. Pripažino, kad pamena vieną atvejį, tačiau negali nurodyti ar tai buvo rugpjūčio mėnesį, kai ji buvo toje prausykloje ir atėjo L. P., kuri pristojo prie jos, vėliau buvo atbėgusi jos dukra M., prašė mamos atsitraukti. Dėl ko tada kilo konfliktas, ji nepamena, tai galėjo būti vasaros pabaigoje. Paaiškino, kad bendro naudojimo patalpose dažnai tenka susidurti ne tik su kaimynais, bet ir vaikais, tačiau ji L. P. dukros M. nepravardžiavo, negražiai nevadino. To konflikto metu daugiau jokių asmenų nebuvo, kaimynė M. atbėgo vėliau, ji yra apkaltinta nepagrįstai. Taip pat nurodė, kad su L. P. dukra nebendravo nei vasarą, nei kada nors apskritai, mergaitė su ja net nesisveikina. Taip pat nurodė, kad I. P. dukra duodama paaiškinimus primelavo apie tai, kad ji vaikščiojo su žirklėmis. Tai L. P. su sugyventiniu ją stumdė koridoriuje, prausykloje, ji buvo net pargriuvusi. Mergaitė važinėja dviračiu, pardavinėja cigaretes, o jie naktimis geria. Nurodė, kad dėl nesantaikos abiejų pusių rašomi pareiškimai policijai, keliami įvairūs kaltinimai. (b.l. 23-24, 36).

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusiosios M. Š. įstatyminė atstovė L. P. paaiškino, kad tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo rugpjūčio mėnesio viduryje. Ji skalbė rūbus bendro naudojimo patalpose, kai atėjusi kaimynė J. ją užsipuolė su klausimais, kodėl ji čia skalbia, kiek dar skalbs“ ir pan., prasidėjo konfliktas. Tuo metu atėjo jos (L. P.) dukra M., kuri prašė eiti namo. Tuomet J. M. jos dukrai pasakė „tu valkata tylėk“, į ką dukra pasakė, „kokia aš valkata“. Tačiau kaimynė J. toliau užgauliojo dukrą, ją vadindama valkata, sakydama, kad ji vaikšto pas kaimynus ir prašo valgyti. Dukra kelis kart perklausė argi ji tikrai vaikštanti pas kaimynus prašyti maisto. Tačiau J. kai pasakė „tylėk jau tylėk“. Visą tai girdėjo iš kaimynė M., gyvenanti 25-ame bute. Dėl kaimynės tokio elgesio ji parašė pareiškimą ir nunešė jį policijai, tačiau kodėl jos 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde nenurodyta tiksli konflikto data bei jį matę liudytojai, atsakyti negali. Kai kreipėsi į policiją, turėjo tik tikslą, kad pakviestų J. M., kad ji paliktų ramybėj vaiką. Taip pat asmeniškai prašė kaimynės Jadvygos, kad ši atsiprašytų jos dukros. Taip pat nurodė, kad dukra užsiima sportu (dziudo), todėl treneriai gali apibūdinti tiek ją, tiek jos dukrą, taip pat dukra lanko bažnyčią (b.l. 24, 37).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Ž. parodė, kad pažįsta kaimynes J. M. ir L. P. bei jos dukrą. Žino, kad L. P. parašė skundą ant J. M., kad ši įžeidinėjo jos dukrą M.. Pati asmeniškai ji šio konflikto nematė, tuo metu kai buvo įvykis jos nebuvo, tačiau gali tik paaiškinti apie susidariusią situaciją jų namo aukšte. Nurodė, kad tarp kaimynų sudaromos dirbtinės situacijos, provokuojami žmonės, kaimynai, vienas kitam kerštauja. Jos žiniomis J. M. su L. P. nebendrauja, taip pat jos nuomone, J. M. nebendrauja ir su L. P. dukra M., nes suaugusių ir vaikų interesai skirtingi. Su M. J. nekonfliktuoja, konfliktai vyksta tarp J. M. ir L. P., konfliktai būna gan dažnai, viskas girdisi net jos kambaryje. Konfliktai prasideda dėl tvarkos, jei J. duoda kokią nors pastabą dėl netvarkos, L. atsikerta, gaunasi konfliktas. Ji asmeniškai su L. P. nebendrauja iš vis. Taip pat nurodė, kad kaimynė M. V. yra sena, ligota moteris, kuriai taip pat daromas poveikis, ji neturi savo nuomonės (b.l. 24-25).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, jog J. M. bei I. P. jos kaimynės, šiuo metu santykiai neutralūs. Žino, kad nagrinėjama byla dėl pastovių konfliktų tarp kaimynių. Apibūdinant kaimynės I. P. dukrą, nurodė, kad mergaitė 10-12 metų, kaip pelytė, jos nesimato. Jis nemano ir jam neteko matyti, kad J. M. kibtų prie I. P. dukros, kad jos tarpusavyje bendrautų. Taip pat nurodė, kad pats bendrabutyje būna retai, mergaitę matė tik prabėgančią. Jo nuomone, konfliktų tarp minėtų kaimynių priežastis yra L. P., nes J. M. palaiko tvarką, o L. P. problematiškas žmogus, yra matęs, kaip ji buvo užsipuolusi J. M.. apie konfliktą bendro naudojimo patalpose rugpjūčio mėnesį žino iš nuogirdų, tačiau jo nuomone, šis konfliktas išgalvotas, iš keršto, nes pati J. M. minėjo, kad kreipėsi į policiją dėl keršto jos atžvilgiu. Kaimynę M. V. apibūdino kaip pagyvenusią moterį, kuri yra neutrali, tačiau lengvai pasiduodanti bet kokiai įtakai (b.l. 25).

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė nukentėjusioji M. Š. nurodė, kad mokosi Vilniaus progimnazijoje, 6 klasėje, šiuo metu jai 12 metų. Paaiškino, kad buvo apklausta policijos pareigūnų apie įvykį vasarą. Vasarą, kai žaidė kamuoliuku, jis netyčia įskrido pro balkoną, kadangi per langą galima perlipti ant stogo, jos paprašė perlipti, ir ji perlipo ant stogo ir tuo metu atėjo kaimynė J., kuri rankose turėjo žirkles, pradėjo ant jų rėkti, kad daugiau nelaipiotų. Taip pat paaiškino, kad vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį, ji buvo namie, neseniai atsikėlusi ir apie 12 val. išgirdo triukšmą. Išsigando, nes girdėjo triukšmą, balsus, riksmą. Pradžioje ji neatpažino balsų, tačiau kai ėjo link prausyklos, girdėjo kaip kaimynė J. rėkė ant jos mamos, kad mama ne ten padėjo savo bliūdą, ir jai buvo nemalonu. Kai ji įėjo į patalpą, pasakė mamai, kad eitų namo, o J. ją (M.) apvadino „valkata“, dėl to ji labai pergyveno, verkė. Po to atėjo kaimynė Malvina, kuri irgi girdėjo, po to barnis baigėsi ir mama išėjo. Paaiškino, kad tai buvo pirmas kartas kai kaimynė J. ant jos taip pasakė, nepamena, kad ar ji buvo kada nors anksčiau ką nors tokio sakiusi. Po šio įvykio viskas pradėjo ramiau vykti, nėra jokio triukšmo, dabar nieko blogo nėra. Būna, kad koridoriuje susitinka su J., jei kas, tai ji atsiprašo jos. Buvusio konflikto metu kaimynė J. ją „valkata“ pavadino lietuviškai, kai pykosi su mama kalbėjo rusiškai, su kaimyne J. sveikinasi lietuviškai (b.l. 35-36).

Teismo posėdžio metu J. M. atstovas advokatas A.Kirša prašė atsižvelgti į tai, kad dėl amžiaus skirtumo jo atstovaujamoji su nepilnamete nukentėjusiąja nei bendraujam, nei matosi. 2016 m. liepos 25 d. J. M. kreipėsi į policiją dėl girtuokliaujančių kaimynų, o L. P. keršydama, nenurodydama įvykio laiko, apskundė J. M. neva dėl įžeisto vaiko. Prašė atsižvelgti į tai, kad apklaustos nepilnametės parodymai teisme prieštarauja tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. L. P. pačių kaimynų yra apibūdinama kaip nuolat keliančią problemas, į tai įtraukdama ir vaiką. Atstovo nuomone, šiuo atveju tikslinga pačią L. P. nubausti už melagingą pareiškimą bei melagingus parodymus teisme.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK registruotas L. P. skundas dėl kaimynės J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, elgesio. Skunde nurodo, kad J. M. be priežasties pastoviai priekabiauja, įžeidinėja ne tik ją, tačiau ir jos nepilnamečius vaikus, t.y. 12 metų dukrą, ją ir jos dukrą šmeižia kaimynų akivaizdoje (b.l. 3,4).

2016 m. rugsėjo 8 d. rašytiniame patikslinime L. P. nurodė, kad pykstasi su kaimyne J. M., kuri dėl visko priekabiauja, ją įžeidinėja. Nurodė, kad pavasary kaimynė J. M. pareiškėjos dukrai M. negražiai bei įžeidžiančiai apibūdina jos motiną, t.y. L. P., dėl ko jos dukra pastoviai skųsdavosi ir verkdavo, todėl pareiškėja kalbėjosi šia tema su J. M., po ko dukrai M. užgauliojimai apie motiną baigėsi. Tačiau š.m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksliai dienos nepamena, tarp 11 ik 12 val. dienos, pareiškėjai būnant bendro naudojimo prausykloje, ten atėjusi J. M. pradėjo priekaištauti dėl ne vietoje pastatyto puodo su rūbais, šaukė ant jos. Atbėgusi nepilnametė dukra M. pradėjo kviesti pareiškėją eiti namo, po ko J. M. jos nepilnametę dukrą išvadino „valkata“, sakė, kad dukra prašinėja pas kaimynus maisto. Dukra išsigando J. M. užgauliojimų ir pradėjo verkti. Skunde taip pat nurodyta, kad tuo metu, kai kaimynė J. M. užgauliojo jos dukrą M., į prausyklą ėjo kaimynė M. (gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri turėjo girdėti užgauliojimus jos duros atžvilgiu, kitų asmenų prausykloje nebuvo. Prašo imtis priemonių sudrausminti kaimynę J. M., kad ši nedarytų žalos jos vaikui (b.l. 6).

Skundo nagrinėjimo metu 2016 m. rugsėjo 8 d. apklausta nepilnametė M. Š. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., tiksliai datos nepamena, apie 11-12 val., ji ėjo 4 aukšto koridoriumi pas mamą, kuri buvo prie bendro naudojimo kriauklių. Kai ji atėjo, girdėjo, kaip kaimynė J. M. (iš buto Nr. (duomenys neskelbtini)) šaukia ant jos mamos dėl ne vietoje pastatyto puodo su rūbais. Jos mama tylėjo, nieko kaimynei nesakė, o ji (M.) pakvietė mamą eiti namo. tuo metu dar į prausyklą atėjo kaimynė Malvina (iš (duomenys neskelbtini) buto), ir tada J. M. ją, t.y. Milaną apvadino „valkata“, pasakydama, kad ji prašinėja maisto pas kaimynus. Nepilnametė M. Š. išsigandusi tokio J. M. elgesio apsiverkė. Taip pat nurodė, kad šio įvykio metu, ji J. M. atžvilgiu jokių žodžių nesakė, ant jos nešaukė, kaimynė taip ją užgauliai apvadino pirmą kartą. Taip pat nurodė, kad maždaug prieš metus laiko, kai ji su draugais lipo ant stogo, kaimynė J. M., laikydama rankose žirkles, barė ir grūmojo jai ir jos draugams, todėl ji labai išsigando, tačiau to incidento metu J. M. nieko neužgauliojo, nemušė, tik gąsdino žirklėmis. Paaiškinime nurodė, kad J. M. labai dažnai jos (M.) akivaizdoje piktai, negražiai ir užgauliai kalba apie jos mamą, vadina necenzūriniais žodžiais, po ko ji (M.) išsigąsta, pradeda verkti. Po to kai jos mama (L. P.) pasikalbėjo su kaimyne J. M., daugiau ji nepilnametės akivaizdoje motinos neužgaulioja (b.l. 6-7).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialistės D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. apie 12.30 val. nuvykus adresu Kalvarijų g. 159, buvo bendrauta su minėto namo 4 aukšto gyventojais. Gyventoja M. V. (iš (duomenys neskelbtini) buto) nurodė, kad dažnai girdi L. P. ir J. M. barnius, ir kiek jai žinoma, barnius pradeda J. M., po ko įsivelia ir L. P.. nurodė, kad abi šios namo gyventojos pykstasi jau seniai, savo pyktį J. M. išlieja ant L. P. dukters, šaukdama ant jos. . tiksliai dienos nepamena, tačiau atvejį prausykloje atsimena, nes tuo metu J. M. buvo susibarusi su L. P., abi šaukė, kai atbėgo L. P. dukra. J. M. mergaitę įskaudino išrėždama iš piktumo, kad ji vaikštinėja pas kaimynus ir prašinėja maisto. Mergaitė labai susijaudino, pradėjo verkti. M. V. prašė likti anonimiška, kadangi bijo kaimynės J. M., nes būna, kad ji šaukia ir ant kitų kaimynų. Apklausti (duomenys neskelbtini) buto gyventojai N. O. bei O. C. teigė, kad žino apie ilgai nesitęsiančius nesutarimus tarp L. ir J., tačiau jų akivaizdoje mergaitė pravardžiuojama ar puldinėjama nebuvo. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja K. O. teigė, kad žino, kad kaimynės J. M. ir L. P. seniai pykstasi, tačiau jos akivaizdoje barnių tarp šių moterų nebuvo. Kitų aukšto gyventojų namuose nebuvo. J. M. buto durų niekas neatidarė, jai paliktas šaukimas (b.l. 8).

2016 m. rugsėjo 13 d. J. M. paaiškinime nurodyta, kad su L. P. nesutaria, nes pastaroji apsileidusi, nesitvarko, palieka savo užmerktus rūbus ilgam laikui, kurie stovi ir pūna, gyvena su sugyventiniu. Nurodė, kad jos dukters M. ji neužgaulioja, ir mergaitės akivaizdoje jos motinos užauliais žodžiais nevadina, 2016 m. rugpjūčio mėnesio viduryje buvo susipykusi su L. P. bei jos sugyventiniu, kai pastarasis ją pastūmė, dėl to ji kreipėsi į policiją. Tokio įvykio, kad ji bartųsi su L. P. jos dukters akivaizdoje nebuvo, mergaitės žodžiais „valkata“ nevadino, bei nesakė mergaitei, kad ši prašinėja iš kaimynų maisto. Taip pat nurodė, kad L. P. dukrą mato labai retai, su ja nebendrauja. (b.l. 10).

Byloje pateiktas 2016 m. liepos 23 d. J. M. raštas, registruotas PK, dėl L. P. ir jos sugyventinio elgesio (b.l. 13).

ATPK 181³ straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus. Atsakomybė pagal šį straipsnį numatyta asmenims už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veikla. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnyje įtvirtintos Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos, ir minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. pažeidė nepilnamečio vaiko teises demonstruodama psichinį smurtą

ir padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Bylos surinktais duomenimis nustatyta, kad tarp L. P. ir J. M., gyvenančių viename namo aukšte, susiklostę konfliktiniai santykiai. Šias aplinkybės patvirtino ne tik J. M., L. P., tačiau ir byloje liudytojais apklausti kaimynai – V. Ž., A. M. bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametės įstatyminė atstovė L. P. palaikė savo 2016 m. rugpjūčio 24 d. skunde nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad vasaros pabaigoje bendro naudojimo patalpoje tarp jos ir kaimynės J. M. įvyko žodinis konfliktas, ir jo metu J. M. įėjusią į prausyklą jos nepilnametę dukrą Milaną užgauliai pavadino „valkata“, prikaišiojo vaikui, kad ši vaikšto pas kaimynus prašydama maisto. Dėl patirto užgaliojimo dukra buvo susijaudinusi, verkė, todėl ji ir kreipėsi į pareigūnus, norėdama nutraukti toki neteisėtą J. M. elgesį dukters atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad dukters užgauliojimą girdėjo kaimynė M. V.. Teisme nepilnametė M. Š. paaiškino, kad vasaros pabaigoje, išgirdusi konfliktą prausykloje tarp kaimynės J. M. ir savo mamos L. P. jautėsi nemaloniai, nes girdėjo kaip kaimynė rėkia ant mamos, ir užėjusi į prausyklą prašė mamos eiti namo. Tuo metu J. M. ją pavadino „valkata“, prikišo vaikštant pas kaimynus ir prašant maisto, ir kai ji bandė kaimynės paklausti kodėl ji taip ant jos kalba, buvo grubiai nutildyta, o atėjus kaimynei Malvinai, visi išsiskirstė. Dėl šio įvykio ji labai pergyveno, verkė. Taip pat nurodė, kad tai buvo pirmas atvejis, kai kaimynė ją taip išvadino. Apklausti liudytojais V. Ž., A. M. nurodė, kad tiesiogiai konflikto tarp J. M. bei L. P., kurio metu buvo užgauliota nepilnametė L. P. dukra nematė, tačiau patvirtino, kad konfliktai tarp J. M. ir L. P. vyksta gan seniai dėl bendros tvarkos, tačiau jų nuomone, J. M. apkaltinta šiuo atveju nepagrįstai, kerštaujant, nes nematė, kad J. M. kada nors bendrautų su nepilnamete, ją įžeidinėtų. Taip pat minėti liudytojai nurodė, kad kaimynė M. V., kuri, kaip teigiama girdėjo konflikto metu išsakytus žodžius, yra pagyvenusi, įtakojama kitų asmenų, neturinti savo nuomones. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. tiek jai surašytame ATP protokole (b.l. 2), tiek paaiškinime tikslinant aplinkybes (b.l. 10) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, tačiau aiškindama įvykio aplinkybes, nors tikslios įvykio datos nustatyti teismui nepavyko, pripažino faktą, kad vasaros pabaigoje buvo kilęs incidentas bendro naudojimo patalpoje – prausykloje tarp jos ir L. P. dėl tvarkos bendro naudojimo patalpose, jos tarpusavyje barėsi, kai buvo įbėgusi nepilnametė L. P. dukra, kuri kvietė L. P. eiti namo. nors nurodė, kad daugiau konflikte niekas nedalyvavo, paminėjo, kad kaimynė Malvina buvo užėjusi į prausyklą. Pripažino, kad santykiai su L. P. konfliktiški, dėl tarpusavio nesantaikos abiejų pusių rašomi pareiškimai policijai, keliami įvairūs kaltinimai. Nurodė, kad L. P. rašytas pareiškimas dėl neva jos dukters užgauliojimo pasekmė, kerštas dėl jos (J. M.) 2016 m. liepos 23 d. rašyto pareiškimo policijai dėl L. P. ir jos sugyventinio elgesio. Pažymi, kad L. P. ją nepagrįstai apkaltino nepilnametės užgauliojimo, nes nepilnametės atžvilgiu jokių užgaulių žodžių nevartojo, be to nepilnametės akivaizdoje su L. P. nesibarė. Tokius jos paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti atsakomybę, ir paneigtus nukentėjusiosios nepilnametės įstatyminės atstovės L. P. nei nepilnametės nukentėjusiosios M. Š. tiek rašytiniais, tiek ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad po bendro naudojimo patalpoje įvykusio žodinio konflikto tarp J. M. ir L. P., į bendro naudojimo patalpą įėjusi nepilnametė mergaitė buvo užgauliai apvadinta, tiek ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Nors nustatyta, kad santykiai tarp J. M. ir L. P. įtempti, abiejų atžvilgiu rašomi skundai policijai, tačiau šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti L. P., ginančios savo nepilnametės dukters, parodymais bei teisme apklaustos pačios nepilnametės paaiškinimais, kad konflikto metu nepilnametė buvo užgauliai pavadinta. Tiek iš L. P., nepilnametės M. Š. paaiškinimų bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK specialistės D. P. tarnybinio pranešimo seka, kad konfliktą, kurio metu buvo įskaudinta nepilnametė girdėjo kaimynė M. V., kuri nurodė, kad pamena įvykį prausykloje, kurioje susibarusios šaukė J. M. ir L. P., ir kai atbėgo L. P. dukra M., kaimynė J. įskaudino mergaitę išrėždama iš piktumo, kad ši vaikštanti pas kaimynus ir prašanti maisto, po ko mergaitė buvo labai susijaudinusi, verkė. Nors teismui nepavyko apklausti liudytoja M. V., nes minėta liudytoja į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, tačiau tarnybiniame pranešime nustatytos aplinkybės taip pat laikytinos netiesioginiu J. M. kaltės įrodymu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. M. savo veiksmais naudojo psichinį smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t.y. konfliktuodama su nepilnamečio vaiko motina, išvadino vaiką pažeminančiais žodžiais, t.y. pažeidė nepilnamečio vaiko teises demonstruodama psichologinį smurtą ir padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje. J. M. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalie 10 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į J. M. asmenybę, kuri yra 68 metų amžiaus, pensininkė, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, J. M. skirtina ATPK 181³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 181³, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.