- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2-1319-960/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25116-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, R. M.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei S. M., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Karinai Naumkinaitei, trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Agnei Urnavičienei , trečiajam asmeniui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims SĮ „Vilniaus miesto būstas“, R. M. dėl teisės privatizuoti pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti ieškovei teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už iki 1998-07-01 LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą. Ieškinį grindė tuo, jog 1991 m. gegužės 28 d. įsigaliojęs Butų privatizavimo įstatymas įtvirtino gyventojų teisę įgyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. 1998 m. liepos 1 d. įstatymui netekus galios, pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras, galima buvo užbaigti. Sprendžiant klausimą dėl asmens teisės privatizuoti būtina nustatyti sąlygas: 1) gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas; 2) asmuo yra tinkamas subjektas privatizuoti butą; 3) asmuo išreiškė valią pasinaudoti šias teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Ieškovės subjektinę teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagrindžia tai, jog: 1) 1964 m. orderiu ieškovės senelei Z. M. ir jos šeimai buvo suteiktas butas; 2) 1969 m. balandžio 15 d. tarp Z. M. ir 7-os namų valdos buvo sudaryta nuomos sutartis; 3) (duomenys neskelbtini) mirė Z. M., todėl nuomos teise perėjo jos šeimos nariams, tarp jų ir ieškovės motinai N. R., kuri (duomenys neskelbtini) mirė; 4) ieškovė nuo 1988 m. liepos 19 d. bute deklaravo gyvenamąją vietą; 5) ieškovė po motinos mirties liko gyventi bute ir 2003 m. vasario 3 d. sudarė nuomos sutartį; 6) 2003 m. sausio 31 d. ieškovė buvo pripažinta pagrindine buto nuomininke; 7) 2003 m. liepos 1 d. bute gyvenamąją vietą deklaravo ieškovės sutuoktinis R. M.; 8) (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės santuoka; 9) 2016 m. gegužės 10 d. buto nuomos sutartis buvo sudaryta su R. M.. Ieškovės motinos ir senelės ligos ir mirtys vertinamos kaip aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procedūrą. Papildomai ieškovei iki 1998 m. liepos 1 d. inicijuoti privatizavimo procedūrą sutrukdė ieškovės teistumas 1997 m. spalio 17 d. ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuo 1998 m. liepos 16 d. iki 1999 m. liepos 16 d. Nuo 2003 metų ieškovė nesikreipė dėl buto privatizavimo, nes butas turėjo didelius įsiskolinimus už komunalines paslaugas, todėl negalėjo būti privatizuojamas. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paaiškinančių, kodėl nei ieškovė, nei jos motina ir senelė nepradėjo privatizavimo procedūros. Pirmą kartą prašymas buvo pateiktas 2017 m. gegužės 10 d. Ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas negali būti laikomi pateisinamomis priežastimis. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą buvo nustatytas terminas iki 1992 m. gruodžio 1 d. kreiptis dėl privatizavimo. Vėliau buvo nustatytas terminas iki 1997 m. gruodžio 31 d. kreiptis į specialią komisiją dėl privatizavimo. Privatizavimo atlikimui būtina nustatyta 3 sąlygas: 1) patalpa gali būti privatizavimo objektu; 2) asmeniui suteikta teisė privatizuoti; 3) asmuo per nustatytą terminą išreiškė valią dėl privatizavimo. Ieškovė buvo buto nuomininkės šeimos nariu, todėl atitiko 2 sąlygas, bet nesikreipė dėl privatizavimo iniciavimo per nustatytą terminą iki 1998 m. liepos 1 d. Ieškovės nurodytas įsiskolinimas už buto komunalines paslaugas buvo nustatytas 2003 m. balandžio 7 d., o jos liga (duomenys neskelbtini), t. y. vėliau nei terminas kreiptis dėl privatizavimo. Ieškovė neiniciavo buto privatizavimo procedūros, todėl neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą. Ieškovė kreipdamasi į teismą praleido 1964 metų CK įtvirtintą ir šiuo metu galiojančiame CK 1.125 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovė 2017 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą dėl buto pirkimo lengvatinėmis sąlygomis ir jos prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovė neįrodė, jog tinkamai kreipėsi dėl buto privatizavimo, todėl privatizavimo procedūra nebuvo prasidėjusi ir ieškovė neįgijo subjektinės teisės į buto privatizavimą.
Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu. Nurodė, jog gyvenamąją vietą bute deklaravo 2003 m. liepos 1 d. Jo ir ieškovės interesas privatizuoti yra bendras. 2002 metų pabaigoje su ieškovė nuėjo į Žirmūnų seniūniją sužinoti apie buto privatizavimo galimybes, kur paaiškino, jog butą galima privatizuoti už 600 litų kainą. Apie tai sužinojęs, trečiasis asmuo investavo į šį butą savo pinigines lėšas atlikdamas remontus, dengė skolas. Tokiu būdu vykdė seniūnijos darbuotojos nurodymą, jog galima bus privatizuoti butą kai bus panaikinta skola. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos motinos ir senelės ligas ir mirtis, ieškovės teistumas ir liga sutrukdė laiku kreiptis dėl buto privatizavimo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. V. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog byloje dėl 2 privatizavimo sąlygų: tinkamo objekto ir ieškovės kaip tinkamo subjekto nėra. Ieškovė prašymą dėl privatizavimo pareiškė ne visai taip, kaip nurodyta įstatyme – žodžiu 2002 metų pabaigoje ir nuo šios dienos atsirado teisiniai privatizavimo santykiai. Seniūnijos darbuotoja pasakė ieškovei, jog prašymą dėl privatizavimo bus galima pateikti kai bus sumokėtos visos skolos už butą. Po senelės ir motinos mirties bute liko gyventi ieškovė, jos patėvis ir sesuo. Tarp šių asmenų buvo kilęs ginčas dėl atsiradusių skolų ir kas bus pagrindiniu nuomininku. Ieškovė terminą privatizuoti praleido dėl svarbių priežasčių – skolos buvimas, nuteisimas, liga. Ieškovės teisės buvo pažeistos 1994 metais, nes ji negalėjo dėl ligos ir skolos kreiptis dėl privatizavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog butą gavo jos močiutė ir ji bute gyveno nuo gimimo. Po jos motinos mirties bute liko su ja gyventi patėvis, kuris butą pavertė landyne. Netrukus paliko butą, nes nebuvo įmanoma gyventi jame. Apie 2002 metus vėl grįžo gyventi į butą ir 2002 -2003 metais kreipėsi į seniūniją dėl buto privatizavimo. Darbuotoja (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog pirmiausia už butą reikia grąžinti skolas. Rašė prašymus dėl privatizavimo ir teikė juos seniūnei. Nežinojo, jog galima parašyti prašymą dėl privatizavimo kai yra skolos už butą. Dėl seniūnijos kaltės ji negali privatizuoti butą. Iki 1999 metų buvo išvykusi į užsienį, po priimto teismo nuosprendžio slapstėsi apie metus ir buvo paieškoma. 1999 metais atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir jai niekas nepaaiškino, jog ji gali privatizuoti butą. Notarinio susitarimo su patėviu nesudarinėjo, nes buvo ginčas kieno bus butas. Po motinos mirties pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Karina Naumkinaitė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog pripažįsta ir neginčija, jog butas buvo tinkamu privatizavimo objektu, o ieškovė galėjo įgyvendinti teisę į privatizavimą, bet nėra trečios būtinos sąlygos – atsakovė per nustatytą terminą nesikreipė dėl buto privatizavimo, todėl neįgijo subjektinės teisės. Kreipimasis žodinis buvo tik vėliau, negaliojant įstatymui ir jis yra abejotinas. Suėjo ieškinio senatis, kurią nėra aišku kada tiksliai pradėti skaičiuoti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė Agnė Urnavičienė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog atsakovė neatitinka vienos sąlygos – laiku nesikreipė dėl buto privatizavimo. Ginčo dėl kitų dviejų privatizavimo sąlygų nėra. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė buvo tinkamai išreiškusi valią dėl privatizavimo. Suėjo 10 metų ieškinio senatis. Ieškovės skolos nebuvo priežastimi nepradėti privatizavimo proceso.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. sutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovės įtėvis buvo butą pavertęs landyne ir ieškovė negalėjo jame gyventi. Ieškovę jis pažįsta nuo 1999 metų. Su ieškove susituokė (duomenys neskelbtini). 2002 metais buvo nuėjęs į seniūniją, kur jam pasakė, jog galima privatizuoti butą, kai sumokės skolą, todėl jis butą tvarkė. Niekas nesakė rašyti prašymą dėl privatizavimo raštu. Vėliau dažnai ėjo į seniūniją dėl privatizavimo ir vis buvo sakoma grąžinti skolas. Stengėsi sumokėti skolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja J. M. paaiškino, jog anksčiau dirbo Žirmūnų seniūnijoje. Nematė ir nepažįsta ieškovės ir R. M., bet gali būti ir neprisimena. R. M. jai skambino prieš du metus dėl privatizavimo, ji jam atsakė, jog seniai baigėsi terminas ir reikia kreiptis į teismą. Ateinantiems žmonėms dėl privatizavimo sakydavo, jog reikia sumokėti skolas ir rašyti prašymą. Žmonėms, kurie turėjo skolų nebuvo leidžiama privatizuoti, bet buvo galima teikti prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Byloje pateiktas išrašas iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pagrindžia, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), nuosavybės teise priklauso atsakovui.
Šis butas pagal 1964 m. orderį buvo suteiktas ieškovės senelei Z. M. ir jos šeimos nariams. Nuo 1988 m. liepos 19 d. šiame bute yra deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės senelė Z. M., o motina N. R. mirė (duomenys neskelbtini) 2003 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūno įsakymu ieškovė buvo pripažinta pagrindine Buto nuomininke. 2017 m. gegužės 12 d. ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu R. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su rašytiniu prašymu dėl Buto privatizavimo.
Dėl ieškovės teisės privatizuoti Butą.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Nuo 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (toliau - BPĮ) (galiojo iki 2001 m. sausio 1 d.), kuris suteikė teisę valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomininkams pareiškusiems prašymą iki 1992 m. gruodžio 1 d. įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Vėlesniuose įstatymo pakeitimuose buvo suteikta galimybė iki 1997 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus Seimo sudarytai komisijai ir ši teisė vėliau buvo pratęsta iki 1998 m. liepos 1 d.
BPĮ 2-4 straipsniuose buvo išvardinti privatizavimo objektai ir subjektai, t. y. patalpos, kurios galėjo ir negalėjo būti privatizuotos ir asmenys, kurie galėjo pasinaudoti privatizavimo teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuoseklioje savo praktikoje aiškinant BPĮ nuostatas yra pripažinęs, jog sprendžiant ieškovo teisės privatizuoti butą pagal BPĮ, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo ir šalys teismo posėdžio meto pripažino, jog ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti Butą pagal BPĮ 4 straipsnį, o Butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektu pagal BPĮ 2, 3 straipsnius, todėl teismas laiko šias aplinkybes įrodytomis ir papildomai jų nenustatinėja (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
Tarp šalių kilo ginčas dėl trečiosios būtinosios sąlygos buvimo – ar ieškovė pasinaudojo privatizavimo teise, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė tarp ieškovės bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl Buto privatizavimo.
Byloje esantis rašytinis įrodymas - 2017 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje įregistruotas ieškovės prašymas pagrindžia, jog ieškovė dėl Buto privatizavimo raštu kreipėsi tik 2017 m. gegužės 12 d., kai jau 17 metų negaliojo BPĮ. Byloje nėra pateikta daugiau jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą ar kitus asmenis dėl Buto privatizavimo. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu įrodinėjo aplinkybę, jog 2002 metų pabaigoje kreipėsi į Žirmūnų seniūniją dėl Buto privatizavimo. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu ir trečiasis asmuo R. M., bet liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog neprisimena tokio kreipimosi, bet ir nepaneigė, joks toks galėjo būti. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta, jog ieškovė kreipėsi 2002 metų pabaigoje dėl Buto privatizavimo į Žirmūnų seniūnija, bet byloje neįrodyta, jog tokio kreipimosi metu buvo aiškiai išreikšta valia Butą privatizuoti. Įvertinęs teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens R. M. paaiškinimus teismas daro išvadą, jog tokio kreipimosi į Žirmūnų seniūnija metu buvo domėtasi privatizavimo sąlygomis ir galimybėmis, t. y. toks kreipimasis buvo informacijos gavimo tikslu.
Teismo vertinimu, galiojęs BPĮ teisinis reglamentavimas suteikė pakankamai ilgą laiką asmenims pasinaudoti teise į buto privatizavimą ir iš esmės nekėlė jokių sudėtingų procedūrų. Ieškovė ketindama įgyti subjektyvią teisę į Buto privatizavimą turėjo iki 1998 m. liepos 1 d. pateikti prašymą Seimo sudarytai komisijai, bet to nepadarė. Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog po savo motinos mirties nuo 1994 m. kovo 24 d. iki 1998 m. liepos 1 d. ieškovė turėjo pakankamai laiko parengti prašymą ir pateikti jį Seimo sudarytai komisijai taip išreikšdama aiškiai savo valią dėl privatizavimo santykių sukūrimo. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog po motinos mirties pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, kas teismo vertinimu negali būti laikoma svarbia priežastimi laikyti, jog terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Ieškovės nurodytas ginčas su Bute likusiu patėviu dėl Buto, teismo vertinimu laikomas neįrodytu, o jeigu toks ir būtų kilęs, tai ieškovė kilusį ginčą dėl privatizavimo turėjo spręsti teisme, o ne pasyviai elgdamasi. Be, to galimo ginčo dėl Buto buvimas, nelaikytinas svarbia priežastimi nepateikti prašymą dėl Buto privatizavimo. Ieškovės pripažinimas kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, jos pripažintas slapstymasis nuo bausmės atlikimo, o vėliau atliekama laisvės atėmimo bausmė teismo vertinimu, taip pat nelaikytinos svarbiomis priežastimis, nes pati ieškovė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų sukūrė sau neigiamas pasekmes.
Šių aplinkybių ir teismo padarytų išvadų visuma leidžia teismui spręsti, jog ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymu suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise nepasinaudojo dėl nesvarbių priežasčių iki 1998 m. liepos 1 d., nes nepateikė prašymo dėl Buto privatizavimo, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nesusiklostė Buto privatizavimo teisiniai santykiai ir ieškovės pareikštas reikalavimas dėl teisės privatizuoti Butą pripažinimo laikomas nepagrįstu ir teismo atmetamas.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsakovas, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą prašė taikyti ieškinio senatį. Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog galiojęs teisinis reglamentavimas suteikė teisę ieškovei iki 1998 m. liepos 1 d. pateikti prašymą Seimo sudarytai komisijai dėl Buto privatizavimo, todėl teismo vertinimu nuo šios datos turi būti pradėta skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžia, nes nuo šios datos ieškovė turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 23 d., t. y. žymiai praleido 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ir teismo neprašė jį atnaujinti. Esant tokiais situacijai, kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teismas atmeta ieškinį ir šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovei 2019 m. liepos 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nurodytus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose.
Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje susidarė 12,29 Eur pašto išlaidos.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jog sprendimas priimtas ne ieškovės naudai, o kiti proceso dalyviai nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nepriteisia iš šalių bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.