Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-14 · Administracinė byla Nr. I-3548-621/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
I-3548-621/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02504-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3548-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02504-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui V. J.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-11 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI) 6536 Eur neturtinę žalą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Šiaulių AVPK) 10944 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių AVPK areštinėje (toliau – areštinė) buvo laikomas nuo 2011-07-02 iki 2013-12-04, o Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2012-07-16 iki 2013-12-05, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI ir areštinėje laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių, lentynėlių, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, dėl to buvo nemalonus kvapas. Sanitariniame mazge tupykla įrengta priešais duris, todėl nuolat buvo stebimas pro durų langelį. Gyvenamosiose patalpose buvo per maži langai, todėl nepakankamas buvo natūralus apšvietimas. Nepakankamas buvo ir dirbtinis apšvietimas. Dėl grotų ant langų nebuvo galimybės patalpų vėdinti pro langus, o mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nebuvo. Kamerose oro temperatūra ir drėgmė neatitiko higienos normų reikalavimų. Grindų, sienų ir lubų tinkas ištrupėjęs, pasidengę pelėsiu, neįmanoma valyti ar dezinfekuoti. Nebuvo įrengtos sanitarinės švaryklos, nebuvo atliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas. Nebuvo išduodamos valymo ar dezinfekavimo priemonės. Gyvenamosiose patalpose veisiasi tarakonai, Šiaulių TI karantino patalpose bei areštinėje laksto pelės ir žiurkės. Patalpos, kur buvo laikomas pareiškėjas (Šiaulių TI gyvenamosios patalpos, karantino, laikino laikymo bei areštinėje) nebuvo suremontuotos. Patalynė nebuvo kokybiškai skalbiama, pareiškėjas neturėjo galimybių skalbtis rūbus. Nebuvo kopėtėlių į antro aukšto gultus. Pareiškėjas yra nerūkantis, o buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą. Prašo netaikyti senaties termino.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (144-158 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Šiaulių TI pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 2,5 kv. m iki 10 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

Kamera Nr. 57 Šiaulių visuomenės sveikatos centro buvo patikrinta 2013-07-10 (2013-07-19 patikrinimo aktas Nr. EP-249). Nustatyta, kad kameroje atliktas dalinis patalpų remontas, tačiau užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (41-48 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Šiaulių AVPK pažymėjo, kad pareiškėjas savo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš teisės laisvam plotui areštinės kamerose, pagrįsti vadovaujasi teisės aktu, kuris areštinei nėra taikomas. Areštinė įrengta vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" bei daliniais šio įsakymo pakeitimais, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" ir Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai". Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" (toliau - Areštinių veiklos taisyklės) XI skyriuje nurodoma, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis, kaip 5 m' (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neskaičiuojamas).

Vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklėmis, kamerose esantys baldai įskaičiuojami į bendrą gyvenamąjį plotą. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. J. skundo pateikimo" Nr. 40-PR2-34798 nurodyta, kad sanitarinis mazgo plotas areštinėje užima apie 1 m², taip pat nurodyta, kad nors kamerose yra įrengtos aštuonios lovos (4 dviaukštės), tačiau naudojamos tik keturios apatinės, o viršutinės naudojamos kaip lentynos daiktams susidėti. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. pažymoje „Dėl V. J." nurodyta, kad kamerų, kuriuose buvo laikomas V. J., plotas yra nuo 20,97 iki 22,27 kv. m. Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, kad areštinės kamerose maksimaliai buvo laikoma po 4 asmenis. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, pareiškėjo V. J. skundo argumentas, kad buvo pažeistos jo teisės dėl per mažo gyvenamojo ploto areštinės kamerose, yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinėje nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelės-lentynėlės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Taip pat nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, kad tupykla įrengta tiesiai prie įėjimo ir nuolat yra stebima pro duryse įrengtą stebėjimo langelį.

Su šiais pareiškėjo teiginiais Šiaulių aps. VPK nesutinka. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 ..Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" III skyriaus 12 straipsniu, „Policijos areštinėje laikomiems asmenims su savimi kameroje draudžiama turėti": ,,peilius, skutimosi priemones <..> ir kitus aštriabriaunius bei smailius daiktus"(12.12. punktas) ir „kitus daiktus ir priemones, kurios gali būti panaudotos policijos pareigūnų užpuolimui ar bandymui pabėgti'' (12.20 punktas), areštinės dušo patalpoje bei kamerose veidrodžių nėra. Veidrodžiai areštinėje laikomiems asmenims nusiskusti būdavo išduodami dušo metu iš jų turimų (areštinėje saugomų) daiktų. Jei areštinėje laikomas asmuo neturėdavo veidrodžio, tai jį dušo metu išduodavo areštinės darbuotojai iš savo inventoriaus. Taip pat minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kamerose ant sienos yra pakabintos lentynėlės (higieninėms priemonėms) ir pakabos rūbams. Taip pat pažymi, kad visose areštinės kamerose, taip pat ir tose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas yra įrengtas laikantis Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-820, reikalavimų, kurie nustato, kad sanitarinis mazgas turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Tai patvirtina ir Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos apie V. J. skundo pateikimo" Nr. 40-PR2-34798, kuriame nurodyta, kad kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas atitvertas nuo bendrų patalpų 1,20 m aukščio pertvaros sienele. Sanitariniame mazge yra tupyklos tipo unitazas ir metalinis praustuvas. Sanitarinio mazgo įėjimas neatitvertas durimis, kadangi V. J. buvimo areštinėje laikotarpiais tai nenumatė areštinių įrengimą reglamentuojantys teises aktai. Be to, nurodyta, kad stebint pro kameros duryse esančią stebėjimo angą, asmenų, būnančių sanitariniame mazge, nesimato. Areštinės kameros vėdinamos per langus bei mechanine patalpų vėdinimo sistema. Tai reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 37:2009 V skyrius. Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai kiekvienais metais tikrina areštinės būklę, tačiau jokių pastabų dėl įrengtos oro šalinimo sutemos kamerų sanitariniuose mazguose nepateikė, tai patvirtina Šiaulių sveikatos visuomenės centro laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. atliktų patikrinimų aktuose: Nr. EP-197, EP-215, EP-296. kurie pateikti teismui, užfiksuoti duomenys.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad areštinės kamerose, kurių plotas nuo 5 iki 18 kv. m., langai yra mažesni nei 1 kv. m ploto, dėl ko nebuvo teisės aktų nustatyto privalomo natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas kamerose buvo nepakankamas.

Šis pareiškėjo teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes jis neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip buvo minėta areštinėse kamerų plotas yra nuo 20,97 kv. m. iki 22,27 kv. m. Be to, Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai kiekvienais metais tikrindami areštinės būklę jokių pastabų dėl natūralios šviesos kamerose ir dirbtinio apšvietimo nepateikė, tai patvirtina Šiaulių sveikatos visuomenės centro laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. atliktų patikrinimų aktai: 2011 m. birželio 6 d. Nr. EP-197, 2012 m. birželio 20 d. EP-215 ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. EP-296.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigia, kad visose areštinės kamerose priešais langus maždaug 1 metro atstumu yra įrengtos grotos, kurios neleidžia kamerose laikomiems asmenims pasiekti langų, kad būtų galima juos atidaryti ir išvėdinti kameras, ir dėl to yra pažeidžiamas teisės aktų reikalavimas patalpas vėdinti per langus.

Su šiuo pareiškėjo teiginiu Šiaulių aps. VPK taip pat nesutinka. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-820, 23 punkte yra nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaidės), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, vadovaujantis šia norma, kameros nebūtinai turi būti vėdinamos per langus, kaip teigia pareiškėjas. Be to, Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. J. skundo pateikimo" Nr. 40-PR2-34798 nurodyta, kad areštinės kameros vėdinamos per langus bei mechanine patalpų vėdinimo sistema. Dėl areštinės patalpų vėdinimo jokių pastabų nepateikė ir Šiaulių sveikatos visuomenės centras atlikęs patikrinimus ir surašęs patikrinimų aktus: 2011 m. birželio 6 d. Nr. EP-197, 2012 m. birželio 20 d. EP-215 ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. EP-296.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad areštinės kamerose nepakeliamai šalta, dėl įrengtų grotų kamerose laikomi asmenys negali užsidaryti langų, taip pat nurodo, kad žiemos metu oro drėgmė siekia 100 procentų, nes kamerų sienos būna drėgnos nuo vandens kondensato.

Šiaulių aps. VPK su šiuo teiginiu nesutinka. Pareiškėjas nurodydamas aplinkybes neretai painioja Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameras ir galimai dėl šios priežasties jo nurodytos aplinkybės nesutampa su faktinėmis, esančiomis areštinėje. Šiaulių sveikatos visuomenės centras atlikęs patikrinimus ir surašęs patikrinimų aktus: 2011 m. birželio 6 d. Nr. EP-197, 2012 m. birželio 20 d. EP-215 ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. F.P-296. jokių pastabų dėl temperatūros režimo ir oro drėgmės santykio kamerose nebuvo pateikęs. Kaip nurodo Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresnysis specialistas E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime, Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai kiekvienais metais tikrina Areštinės būklę, apie temperatūros, santykinės drėgmės, oro judrumo tyrimų reikalingumą sprendžia Visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Nurodytų patikrinimų metu Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai tokio tyrimų reikalingumo nenustatė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad areštinėje grindys buvo ištrupėjusios, sienų ir lubų tinkas taip pat ištrupėjęs, sienos bei lubos pajuodusios, pasidengusios pelėsiu, ir dėl šios priežasties yra pažeidžiamas reikalavimas dėl kamerose esančių paviršių lengvo valymo ir dezinfekavimo.

Šiaulių sveikatos visuomenės centras laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. atliko patikrinimus Areštinėje ir surašė patikrinimų aktus, t.y. 2011 m. patikrinimo akte pažymima, kad Areštinėje pažeidžiami Lietuvos higienos normos HN 37:2009 III skyriaus 6 punkto: V skyriaus 27 punkto; VII skyriaus 48 punkto reikalavimai (areštinės patalpoms būtinas remontas, visose patalpose nuo sienų, grindų ir lubų atsilupę dažai, suskilinėjusios sienos, kamerose susidėvėję santechniniai įrenginiai. Dėl neatliekamų remonto darbų negalima užtikrinti tinkamo patalpų valymo ir dezinfekcijos); 2012 m. patikrinimo akte - Lietuvos higienos normos HN 37:2009 III skyriaus 6 punkto; VII skyriaus 48 punkto reikalavimai (policijos areštinės patalpoms būtinas remontas, visose patalpose nuo sienų, grindų ir lubų atsilupę dažai, suskilinėjusios sienos, kamerose susidėvėję santechniniai įrenginiai, dėl netinkamos ventiliacijos sanitarinėje švarykloje apipelijusios sienos ir lubos): 2013 m. - Lietuvos higienos normos HN 37:2009 III skyriaus 6 punkto; VII skyriaus 48 punkto reikalavimai (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpos neremontuojamos. Visose patalpose nusilupę dažai nuo sienų, grindų ir lubų, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai). Pažymi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras nenustatė, kad areštinės vidaus patalpų būklė pažeidžia sveikatos saugos reikalavimus, jis konstatavo tik higienos normos pažeidimą, todėl konstatuoti, kad dėl šio fiksuoto fakto buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl saugios sveikatai aplinkos, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat teigia, kad areštinėje nėra įrengta sanitarinė švarykla, kad į areštinę naujai pristatyti asmenys nebuvo tikrinami, ar neserga niežais, ar nėra utėlėti, nebuvo siunčiami apsišvarinti į dušą, nebuvo dezinfekuojami niežais sergančių asmenų drabužiai ir asmeniniai daiktai.

Su šiuo pareiškėjo teiginiu Šiaulių aps. VPK nesutinka. Iš Šiaulių sveikatos visuomenės centro patikrinimo akto 2012 m. birželio 20 d. EP-215 turinio galima pagrįstai teigti, kad areštinės tikrinimo metu sanitarinė švarykla buvo, kad areštinėje sanitarinė švarykla yra patvirtina ir Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresnysis specialistas E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodydamas, kad sanitarinio apšvarinimo patalpoje, yra automatinė skalbimo mašina, kuria suteikiama galimybė pasinaudoti areštinėje laikomiems asmenims. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad į areštinę pristatyti asmenys yra apžiūrimi, ar neserga niežais, ar nėra utėlėti, atliekama jų krata, pristatytiems asmenims pasiūloma išsimaudyti po dušu. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių aps. VPK nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės jo sveikatai laikytini nepagrįstais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat teigia, kad būnant areštinėje, kamerų patalpos nebuvo valomos, nebuvo išduodamos jokios valymo ar dezinfekavimo priemonės, neduodavo nei skuduro grindims valyti, nei šluotos.

Šis pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" III skyriaus 9.2 punkte reglamentuojama: „asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose". HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 52 punkte reglamentuoja, kad „policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi". Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal nustatytą areštinės dienotvarkę, laikas nuo 6.30 val. iki 7.00 val. skiriamas kamerų valymui. Kamerose laikomi asmenys tuo metu aprūpinami inventoriumi kamerų valymui bei patys privalo išsiplauti bei susitvarkyti kameras. Tai, kad švaros palaikymo priemonės yra areštinėje patvirtina ir Šiaulių sveikatos visuomenės centro patikrinimų aktų: 2011 m. birželio 6 d. Nr. EP-197, 2012 m. birželio 20 d. EP-215 ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. EP-296 duomenys.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kas areštinėje laksto pelės.

Šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kiekvienais metais areštinėje yra atliekama visų patalpų profilaktinė dezinfekcija dėl parazitų naikinimo. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. areštinės profilaktinę dezinfekciją atliko UAB „Šiaulių dezinfektorių brigada". Dezinfekcija atliekama vieną, du kartus per metus, pagal poreikį. Graužikų buvimo areštinėje fakto neužfiksavo ir Šiaulių sveikatos visuomenės centas areštinės patikrinimų metu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad areštinėje čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, kad minkštasis inventorius tik dezinfekuojamas, kad patalynė buvo keičiama ne dažniau kaip kartą per savaitę, ir dėl šios priežasties jis buvo laikomas antisanitarinėmis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.

Su šiais pareiškėjo teiginiais Šiaulių aps. VPK nesutinka. HN 37:2009 58 punkte yra nurodyta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje. Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz.. areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje. To paties teisės akto 59 punkte nurodyta, kad lovos skalbiniai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmenims, pristatytiems į areštinę, yra išduodamas patalynės komplektas: čiužinys, pagalvė, antklodė ir lovos skalbiniai (rankšluostis, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai). Kiekvieną kartą panaudojus minkštąjį inventorių, jis yra dezinfekuojamas dezinfekcinėje kameroje, tai yra iškaitinamas aukštoje temperatūroje. Visi patalynės dezinfekavimai registruojami „Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale". Lovos skalbiniai skalbiami UAB „Šiaulių skalbykla". Vieną kartą panaudota patalynė ir lovos skalbiniai, jų nedezinfekavus ir neišplovus asmenims, laikomiems areštinėje, neišduodami. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina pagrįsta išvada, kad Šiaulių aps. VPK pareigūnai teisės aktų dėl minkštojo inventoriaus ir lovos skalbinių tvarkymo areštinėje nepažeidė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad areštinės pareigūnai atsisakydami skalbti areštinėje laikomų asmenų asmeninius rūbus, neužtikrina švaros bei higienos normų laikymosi, nes kamerose nebuvo nei sąlygų skalbti, nei rūbus išskalbus, juos išdžiovinti.

Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad areštinėje visose kamerose yra skirti plastikiniai dubenys prausimuisi. Taip pat areštinėje laikomiems asmenims paprašius. išduodami kibirai ir skalbimo priemonės, išsiskalbti apatiniam trikotažui, kojinėms. Be to, nurodyta, kad areštinėje sanitarinio apšvarinimo patalpoje, yra automatinė skalbimo mašina, kuria suteikiama galimybė pasinaudoti areštinėje laikomiems asmenims. Atsižvelgiant į tai V. J. skunde pateikti faktai, kad areštinės kamerose nėra sąlygų išsiskalbti rūbus, yra vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad areštinės kamerose buvo dviejų aukštų gultai, tačiau kopėtėlių lipti į antrame aukšte įrengtus gultus nebuvo, dėl ko teko nesaugiai ropštis ant antrame aukšte esančio gulto ir nuo jo šokinėti ir tai kėlė didelę riziką jo ir aplinkinių sveikatai.

Šiaulių aps. VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nors kamerose yra įrengtos aštuonios lovos (4 dviaukštės), tačiau naudojamos tik keturios apatinės, o viršutinės naudojamos kaip lentynos daiktams susidėti. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d, pažymoje „Dėl V. J." nurodyta, kad areštinės kamerose maksimaliai buvo laikoma po 4 asmenis. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, pareiškėjo V. J. skundo argumentas, kad buvo pažeistos jo teisės dėl nesaugaus inventoriaus yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad areštinės kamerose buvo nuo 4 iki 12 vietų, tačiau sėdimų prie stalo vietų buvo tik nuo 2 iki 6, dėl kurių reikėjo pastoviai varžytis su kitais kamerose laikomais asmenims, ir dėl šios priežasties buvo jaučiama nuolatinė didžiulė įtampa ir nuolatinis stresas.

Šiaulių aps. VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu taip pat nesutinka. Kaip jau minėta, Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. pažymoje „Dėl V. J." nurodyta, kad areštinės kamerose maksimaliai buvo laikoma po 4 asmenis. Tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kamerų viduryje yra stalas ir dar šalia stalo yra taburetė. Atsižvelgiant į kamerose esančio inventoriaus išdėstymą, visi kamerose laikomi asmenys netrukdomai vienu metu gali susėsti prie stalo, atsisėdant ant apatinių gultų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad areštinėje buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nes pats yra nerūkantis.

Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmenis, pristatytus į areštinę, priima areštinės budėtojas, kuris sprendžia į kokią kamerą patalpinti suimtą asmenį. Areštinėje uždarytų asmenų paskirstymą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo" V skyrius (iki 2015-02-10 dienos tai reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymas Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo" V skyrius), kuriame numatyta, kad areštinėje laikomi asmenys į kameras uždaromi laikantis izoliavimo reikalavimų, tame tarpe rūkantys asmenys - atskirai nuo nerūkančių, jei šie gali priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Budėtojas, skirstydamas asmenis į kameras, apklausia juos ar jie sutinka būti talpinami į kameras, kuriose gali būti rūkančių asmenų. Gavus prašymą talpinti į kamerą, kurioje nerūkoma, tokie asmenys talpinami į nerūkančių asmenų kamerą arba į vienvietę kamerą, kurių areštinėje yra dvi. Duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs jį patalpinti į nerūkančiųjų asmenų ar atskirą kamerą, Šiaulių aps. VPK neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės jam neturtinės 10944 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011-07-02 iki 2013-12-04 būnant Šiaulių AVPK areštinėje ir 6536 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-07-16 iki 2013-12-05 būnant Šiaulių TI. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atstovų atsiliepimuose pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį daliai pareiškėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, todėl šiam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminą praleidęs, nes tik 2015-08-28 kreipėsi į teismą (spaudas ant voko, 16 b. l). Todėl šiuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, o pareiškėjo prašymas netaikyti senaties termino atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2012-08-28 iki 2013-12-05 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 66 (plotas 22,6 kv. m.), Nr. 57 (plotas 19,99 kv. m.), Nr. 78 (plotas 6,45 kv. m.), Nr. 1 (plotas 6,56 kv. m.), Nr. 79 (plotas 6,56 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau iš pateiktos pažymos ne visais atvejais galima nustatyti kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2012-08-28 iki 2013-12-05, išviso 25 dienas, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų, nėra inventoriaus. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-3 (1 t., 175-180 b.l.) matyti, kad kameroje Nr. 57 tikrinimo metu (2013-01-14) nustatyti higienos normos HN 76:2010 56, 62, 54, 59, 26, 22 punktų pažeidimai. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-249 (1 t., 181-186 b.l.) matyti, kad kameroje Nr. 57 tikrinimo metu (2013-07-10) nustatyti higienos normos HN 76:2010 22 punkto pažeidimas, kiti pažeidimai pašalinti. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-229 (1 t., 187-192 b.l.) matyti, kad paskirstymo kameroje Nr. PK-4 tikrinimo metu (2013-07-10) nustatyti higienos normos HN 76:2010 56, 62, 23 punktų pažeidimai. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (1 t., 166 b.l.), taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Šiaulių visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprašymas, iš kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, kad kitos patalpos (išskyrus kameras Nr. 57 ir PK-4), kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo išduodamos valymo ar dezinfekavimo priemonės. Tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų dėl šių aplinkybių. Iš pažymos „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, kad valymo priemonės išduodamos esant suimtųjų ir nuteistųjų prašymui, todėl pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose veisiasi tarakonai ir graužikai. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų Nr. EP-3 (1 t., 175-180 b.l.) ir EP-224 (t. 2, 4-11 b.l.) matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos pažeidimų nenustatyta. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad įstaigoje kasdien atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos planai (2 t., 25-33 b.l.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vabzdžių bei graužikų naikinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog į antro aukšto gultą nebuvo įrengtos kopėtėlės, todėl pareiškėjui buvo sunku užlipti. Teisės aktai nenustato, jog dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių neteikė skundų ar prašymų. Pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini, kaip nepagrįsti.

Nebuvo įrengtos sanitarinės švaryklos, nebuvo atliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas, patalynė nebuvo kokybiškai skalbiama, pareiškėjas neturėjo galimybių skalbtis rūbus. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų Nr. EP-3 (1 t., 175-180 b.l.) ir EP-224 (t. 2, 4-11 b.l.) matyti, kad dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių higienos normos pažeidimų nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 64 punktą, laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Šiaulių TI direktoriaus 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris reglamentuoja viršutinių rūbų skalbimo tvarką (2 t., 21-24 b.l.). Aprašo 3 punkte numatyta, kad Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) viršutinių rūbų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Aprašo 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedūrą, jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sąskaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu. Pareiškėjo argumentai dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, dėl jo teisių pažeidimo laikant kartu su rūkančiais asmenimis, Šiaulių TI administracijai skundų nepateikė (1 t., 166 b.l.), atvykęs į Šiaulių TI užpildė anketą, kurioje nurodė, kad, kad nori būti laikomas gyvenamojoje kameroje, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys (2 t., 38 b.l.), jis pats pirminės gydytojų apžiūros metu prie žalingų įpročių nurodė, kad yra rūkantis (1 t., 30 b.l.), todėl šie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją (1 t., 27-39, 55-64 b.l.) daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 6536 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintų Šiaulių apskrities VPK areštinių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos areštinės budinčios pamainos pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų, Bausmių vykdymo kodeksais, Suėmimo vykdymo įstatymu, Policijos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymais, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais ir nurodymais, kitais teisės aktais ir šiomis vidaus tvarkos taisyklėmis.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 6 punkte. Taisyklių 80 punkte numatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2012-08-28 iki 2013-12-04 Šiaulių AVPK areštinėje buvo laikomas kamerose Nr. 6 (plotas 21,17 kv. m.), Nr. 9 (plotas 22,27 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam areštinėje, kameros ploto normos reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo ploto atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad areštinės patalpos, kuriose jis buvo laikomas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nebuvo įrengtos sanitarinės švaryklos, nebuvo atliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas; nebuvo išduodamos valymo ar dezinfekavimo priemonės; gyvenamosiose patalpose laksto pelės; patalynė nebuvo kokybiškai skalbiama, pareiškėjas neturėjo galimybių skalbtis rūbus; nebuvo kopėtėlių į antro aukšto gultus.

Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-296 (1 t., 75-77 b.l.) matyti, kad tikrinimo metu 2013-08-22 nustatyti higienos normos HN 37:2009 6 ir 48 punktų pažeidimai (areštinės patalpos neremontuojamos, visose patalpose nusilupę dažai nuo sienų, lubų ir grindų, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai). Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių jokių pažeidimų nenustatyta. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie V. J. skundo pateikimo“ (1 t., 51-53 b.l.) nurodyti duomenys. Pareiškėjas Šiaulių AVPK areštinės vadovams skundų dėl netinkamų sąlygų ar kitų jo teisių pažeidimo neteikė. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl netinkamų sąlygų Šiaulių AVPK areštinėje, išskyrus nustatytus pažeidimus, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją (1 t., 27-39, 55-64 b.l.) daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių AVPK areštinėje, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Pareiškėjas nurodo, kad rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu. Pareiškėjo argumentai dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, dėl jo teisių pažeidimo laikant kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra nerūkantis, tačiau iš anketos, užpildytos atvykus į Šiaulių TI, kurioje nurodė, kad, kad nori būti laikomas gyvenamojoje kameroje, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys (2 t., 38 b.l.), pirminės gydytojų apžiūros lapo (1 t., 30 b.l.) matyti, kad pareiškėjas buvo rūkantis. Skundų Šiaulių AVPK areštinės darbuotojams dėl jo teisių pažeidimo laikant kartu su rūkančiais asmenimis neteikė, todėl šie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo laikymo patalpose, kurios neatitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 ir 48 punktų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas neabejoja, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Šiaulių apskrities VPK areštinėje būtų buvę laikytasi teisės aktų.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis išdėstytais argumentais teismas pareiškėjo V. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 10944 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas areštinės patalpose buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą priteisti 10944 eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas