Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Prano Kuconio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos kolegijos posėdyje išnagrinėjo nuteistojo H. D. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1999 m. gruodžio 20 d. apie 12 val. Trakų rajono (duomenys neskelbtini) miško masyve prie (duomenys neskelbtini) kaimo, iš pykčio dėl kertamo neva jam priklausančio miško, turėdamas tikslą nužudyti du asmenis, iš medžioklinio šratais užtaisyto šautuvo vieną kartą šovė į nukentėjusįjį P. S. ir tuoj pat du kartus šovė į kitą nukentėjusįjį J. S. Nuo patirtų sužalojimų P. S. mirė vietoje, o J. S. padarytas sunkus, pavojingas gyvybei kūno sužalojimas; taip pat šioje vietoje tuo pačiu metu neteisėtai nešiojo šaunamąjį ginklą – medžioklinį šautuvą TOZ-63 Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis – tris 16-jo kalibro medžioklinius šovinius;

neteisėtai, neturėdamas leidimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir savo gyvenamosiose bei kitose patalpose (duomenys neskelbtini) kaime laikė tris šaunamuosius ginklus bei šaudmenis - keturiolika 16-jo kalibro medžioklinių šovinių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. D. pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą atmestinas.

BPK 451 straipsnis, nustatantis baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindus, nurodo, jog byla atnaujinama, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikia priimti bent vieną iš šio straipsnio penkiuose punktuose nurodytų sprendimų. Pareiškime nuteistasis tik pamini aptariamos normos 2 punktą, kuris numato nusikalstamos veikos perkvalifikavimą į lengvesnę, tačiau nenurodo, kuri jo nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, ir kaip, jo nuomone, ta veika turėtų būti kvalifikuota. Nuteistasis H. D. pareiškime lygina dvi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (vienų iš jų priimta 2006-02-08, kita – 2006 -03-28) ir tvirtina, kad tų pačių jo nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai tose nutartyse buvo išspręsti skirtingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai, nes 2006-02-08 priimtos nutarties turinys patvirtina, kad joje nuteistojo H. D. veikų perkvalifikavimo klausimai apskritai nebuvo sprendžiami. Šia nutartimi buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl veikų perkvalifikavimo tuo pagrindu, kad ją buvo priėmęs neteisėtos sudėties teismas, o nuteistojo prašymas buvo perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo H. D. nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartimi, o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nutartimi buvo konstatuota, kad tas perkvalifikavimas teisingas. Be to, nuteistasis H. D. pareiškime lygina 1961 m. BK 105 straipsnio bei 2000 M. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių vidurkius ir tvirtina, kad 2000 M. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra dvejais su puse metų mažesnis už 1961 m. BK 105 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Anot pareiškėjo, dėl to turėtų būti sumažinta jam paskirtos bausmės trukmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teiginys taip pat nėra pagrindas bylai atnaujinti. Pirma, BPK 451 straipsnis numato galimybę atnaujinti bylą tik dėl neteisingai nustatytos subendrintos bausmės. Galimybė atnaujinti bylą dėl neteisingai paskirtos bausmės už atskirą nusikaltimą čia nenumatyta. Antra, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutarties turinys patvirtina, kad pagal 2000 m. BK 22 str. 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą H. D. paskirta žymiai mažesnė bausmė nei šios normos sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Ši bausmė (laisvės atėmimas septyneriems metams) už bausmę, kuri nuteistajam buvo paskirta pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2 punktą (laisvės atėmimą penkiolikai metų) yra švelnesnė net aštuoneriais metais. Todėl prašymas ją dar švelninti dėl sumažėjusio bausmės vidurkio neturi jokio pagrindo.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tenkinti nuteistojo H. D. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo H. D. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmesti.